Atvirkščiai, kai kur medžiotojai netgi stengiasi išsaugoti šernų populiaciją. Visai tai vyksta sprendžiant, ar visos Lietuvos smulkiuose ūkiuose neuždrausti laikyti kiaules, kurios daliai kaimo žmonių pragyvenimo šaltinis.
„Keletą metų raginame medžiotojus prisijungti prie bendros Europos Sąjungos strategijos ir nuosekliai mažinti šernų populiaciją. To pasiekti įmanoma užtikrinant, kad sumedžiojamų šernų patelių skaičius būtų ne mažesnis kaip 50 %, skaičiuojant nuo bendro sumedžiotų šernų skaičiaus. Tačiau mūsų turima statistika rodo, kad ne visuose rajonuose medžiotojai supranta, kodėl tokių priemonių reikia, ir vis dar stengiasi išsaugoti gausesnę šernų populiaciją, sąmoningai vengia medžioti šernes. Tokios strategijos dažnai dar laikomasi tuose rajonuose, kur AKM dar nenustatyta. Sakyčiau, kad tai – labai trumparegiška, nes populiacijos gausumą sureguliuoja jei ne medžiotojai, tuomet – liga“, – AKM situaciją laukinėje faunoje komentuoja VMVT direktorius Darius Remeika, rašoma įstaigos pranešime.
VMVT kaupiamos sumedžiotų šernų apskaitos duomenimis, 2016 metais iš viso buvo sumedžioti 35 354 šernai (iš jų apie 60 % – patinai). Panašios medžioklės tendencijos išliko ir pernai – užregistruotas 33 971 pranešimas apie sumedžiotą šerną (sumedžiotų patinų skaičius taip pat siekė 60 %).
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje jau nustatytos 352 vietovės, kuriose buvo rasti nugaišę arba sumedžioti AKM užsikrėtę šernai. Dėl ligos nugaišusių šernų skaičius 6 kartus didesnis, nei sumedžiotų. Nuo metų pradžios Lietuvoje sumedžiota kiek daugiau nei 4 tūkst. šernų, iš jų AKM užsikrėtę buvo 116 gyvūnų. Per tą patį laikotarpį medžiotojams teko surinkti ir sunaikinti 747 dėl AKM nugaišusių šernų liekanas. Pernai per visus metus buvo rasti 2 146, o 2016 m. – 379 dėl AKM nugaišę šernai.
AKM, pasiekęs vidurio Lietuvą, šiuo metu plinta Lietuvos–Latvijos pasienio rajonuose. Pasak VMVT direktoriaus, galima konstatuoti, kad dėl AKM nugaišusių šernų skaičius kasmet didėja ne procentais, o kartais. Tikėtina, kad šiemet šernų gaišenų, kurias teks utilizuoti, skaičius pernykštę statistiką viršys 2–3 kartus. Tai, anot vadovo, liudija apie neišnaudotas galimybes laiku suvaldyti šernų populiacijos augimą nuosekliai medžiojant ir laikantis biologinio saugumo reikalavimų medžioklės metu.
„Dar kartą noriu paraginti medžiotojus aktyviai medžioti, ypač produktyviausio amžiaus šernų pateles, tam palankiausiu metu. Kitos alternatyvos gamta nepalieka ir medžiotojus paverčia gaišenų surinkėjais, o ištisus miškų masyvus – užkonservuoto AKM viruso rezervuarais. Juk tikrai ne visas gaišenas pavyksta surasti, surinkti ir sunaikinti. Vadinasi, virusas turi galimybę ir toliau plisti“, – pabrėžia D. Remeika.
Anot VMVT vadovo, svarbiausia, kad dėl laukinėje faunoje siaučiančio AKM viruso ir dėl per didelio šernų tankio labiausiai nukenčia ūkininkai. Liga atneša didžiulių nuostolių šalies biudžetui per negautus mokesčius, trečiosios šalys uždaro savo rinkas kiaulienos eksportui, kyla socialinių problemų, nes gyventojams sudėtinga užsiauginti kiaulių savo reikmėms.
„Suvaldyti situaciją nėra paprastas uždavinys. Ūkininkams jau ne vienus metus dėl to tenka daug ir sunkiai dirbti, įgyvendinti aukštus biologinio saugumo reikalavimus. Įvairiomis priemonėmis stengiamės didinti jų sąmoningumą ir atsakomybės jausmą. Kartu norime paskatinti ir dar didesnę medžiotojų atsakomybę, nes jų vaidmuo suvaldant ligą labai svarbus“, – sako D. Remeika.
