Šis kiekis atitinka 6 mln. arbatinių šaukštelių. Lietuviai kol kas į tokius pasaulinių gamintojų pareiškimus žvelgia atsargiai.
Keičia ingredientus
Dar „Valio“ pažadėjo padvigubinti produktų, kurių sudėtyje nėra cukraus ir aromatizatorių, kiekį ir iš esmės nuo 20 iki 50 proc. sumažinti produkcijoje naudojamo cukraus kiekį.
Anot šios įmonės atstovų, vienas iš būdų druskos kiekiui mažinti – tai ingredientas „ValSa“, sukurtas kartu su „Fazer“, gaminamas iš pieno druskų ir galintis sumažinti druskos kiekį sūriuose ir pieno produktuose perpus išvengiant skonio pokyčių.
Už tyrimus ir technologijas atsakinga „Valio“ vyriausioji viceprezidentė Anu Kaukovirta-Norja pabrėžė, kad jos atstovaujama įmonė skiria nemažų resursų sveikiems maisto produktams gaminti. 2015 m. „Valio“ siūlomame asortimente buvo 84 produktai su sumažintu cukraus kiekiu, o 2017 m. tokių produktų jau buvo 136. Tikimasi, kad iki 2020 m. šis skaičius išaugs iki 168.
„Valio“ atstovai akcentuoja vykdomus tyrimus, ieškant naujų produktų rūgštinimo būdų, skirtų skoniui gerinti, natūralių fermentų naudojimo galimybių vertinimą ir efektyvesnius vaisių ir uogų sudėtyje esančių cukrų panaudojimo būdus, taikant šiuolaikiškas technologijas.
Mūsiškiai atsargūs
Lietuvos perdirbėjai kol kas šias tendencijas tik stebi, bet receptūrų ir pačio gamybos proceso kardinaliai keisti neskuba.
„Pareiškimai, kad atsisakoma cukraus ir druskos tai kol kas tik madinga tendencija. Pavyzdžiui, mes gaminame sūrelius, kuriuose cukraus kiekis sumažintas 30 proc. Nors pirkėjai deklaruoja, kad nori sveikesnių produktų, vis tiek perka saldžius“, – aiškina „Varėnos pienelio“ direktorė Jolanta Kuzminienė.
Vadovė sako, kad jie gamina desertus ir jei į tokį produktą nebus įdėta cukraus, pirkėjas tiesiog jo nepirks, nes nori saldumo. O cukrų pakeitus saldikliais kalbos apie sveiką maistą praranda prasmę.
J. Kuzminienė sako, kad dabartinės kalbas apie kai kurių ingridientų atsisakymą ar keitimą reikia vertinti tiesiog kaip vieną iš tendencijų. Maisto pramonėje tai ne pirma banga. Pavyzdžiui, dar neseniai buvo teigiama, kad kiaušiniai ar riebalai tik blogis. Šiandien taip nebegalvojama.
„Didžiausia vertybė yra saikas. Žinoma, galima skelbtis, jog mažiname cukraus kiekį. Pavyzdžiui, jei sūrelyje yra 12 gramų šio produkto, sumažinus 10 proc. dėsime gramu mažiau. Tačiau tai nieko nepakeis ir bus tik reklama.“, – paprastai aiškina J. Kuzminienė.
Paskui žmones
Verslininkės skaičiavimu vietoj cukraus naudojant kitus saldiklius gaminys brangs iki 10 proc.
Tačiau kitas niuansas – cukrus konservantas ir jo nenaudojant nuo 20 iki 10 dienų trumpėja galiojimo terminas. Ar tokie pokyčiai mažintų pardavimus neaišku, nes logistika ir kaina priklauso ne nuo gamintojų, o nuo prekybininkų.
„Naujas tendencijas mes stebime, tačiau patys kol kas receptūrų nekeičiame. Taikomės prie rinkos ir vartotojo skonio. Jei žmonės nori sūresnių ir saldesnių gaminių, tokius produktus ir tiekiame. Šviežių produktų segmente nesame rinkos ir skonio formuotojais. Turime prisitaikyti“, – sako „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.
Pasirašytas memorandumas
Tiesa, prieš mėnesį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir kai kurie maisto produktų gamintojai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja gerinti maisto produktų sudėtį – mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį. Tad šis susitarimas su maisto pramone, prie kurio kviečiamos jungtis ir kitos produktus gaminančios bendrovės, yra vienas iš žingsnių, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gyventojų mitybai.
Taigi pirmieji prie šios savanoriškos iniciatyvos prisijungė ir bendradarbiavimo susitarimus pasirašė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kompanijų, kurių padaliniai veikia Lietuvoje, atstovai.
Tai UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ ir UAB „Coca-Cola Baltija“, UAB „Eckes-Granini Lietuva“, UAB „Fazer Lietuva“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Malsena Plius“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Rūta“, UAB „Vilniaus margarino gamykla“.
Atsižvelgiant į paplitusį aukštą gyventojų sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Europos Komisija rekomenduoja gerinti gyventojų mitybą − mažinti suvartojamos druskos, sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių (cukrų) kiekį, mažinti šių medžiagų kiekius rinkai tiekiamuose maisto produktuose.
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies gyventojai kas dieną su maistu gauna daugiau nei rekomenduoja PSO normos: druskos − 40 proc., riebalų − 39 proc., sočiųjų riebalų − 29 proc., cukrų − 22 proc.
