Skaitytojas klausia, kodėl Izraelyje iki kurio mūsų produkciją reikia nuvežti, sumokėti muitus, kainuoja panašiai arba tiek pat, kiek Lietuvoje. Tuo labiau, kad perkamosios galios negalime net lyginti. Pavyzdžiui, ten vidutinė pensija 1300 eurų, pas mus kiek daugiau nei 300.
Izraelis nuolat patenka į įvairius dešimtukus ir dvidešimtukus pagal įvairius „brangumo" kriterijus. Tai šalis, kurioje paprastai tenka pakratyti piniginę.
Šekelio kursas euro atžvilgiu 3,8. Norintys gali pasiskaičiuoti patys.
„Svalios“ sūrio pakuotė maždaug du eurai. Sviestas 1,8 euro, o pas mus jo kaina panaši. „Žemaitijos pieno“ varškė pas mus 2.49, pas juos 2,59 eurai. Pica gaminta „Mantingoje“ pas mus 2,9, pas juos 3,9 euro. Ledų pakuotė pas mus 1 euras, ten 0,78 euro. Kita varškė kainuoja panašiai, kaip pas mus. Pas juos ženkliai brangesnis tik Parmezano sūris, nes čia kainas diktuoja italai ir lietuviai prisitaiko prie jų kainų.
Alkoholis kainuoja panašiai kaip pas mus.
Tiekėjai nelinkę detalizuoti priežasčių, kodėl kainos Lietuvoje ir už tūkstančių kilometrų esančioje vienoje brangiausių pasaulio valstybių praktiškai vienodos.
Egidijus Simonis, asociacijos „Pieno centras", jungiančios daugelį didžiausių pieno perdirbėjų, vadovas sako, kad tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio rinkose Lietuvos pieno perdirbėjai didžiąją savo produkcijos dalį didmeninėmis kainomis parduoda distributoriams ir prekybos tinklams. O pastarieji šią produkciją parduoda galutiniams vartotojams. Todėl prekės pardavimo kainos galutiniam vartotojui perdirbėjai neįtakoja. Galutinė produktų kaina gali gerokai svyruoti priklausomai nuo prekybininkų vykdomų akcijų, skirtingų PVM tarifų skirtingose šalyse, pardavėjų tarpusavio konkurencijos ir daugybės kitų veiksnių.
Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos ekspertas, sako, kad tokios sąlyginai pigios lietuviškos prekės tolimoje šalyje gali būti dėl to, kad eksporto iniciatoriai yra tenykščiai verslininkai. Jie ir diktuoja sąlygas mūsiškiams gamintojams, kurie priversti sutikti ir su gana didelėmis nuolaidomis.
„Tokios šalys kaip Kinija ar Izraelis tolimos šalys, tačiau gali būti, kad mes tiesiog priversti ten pardavinėti tokiomis pat kainomis, kaip savo šalyje, nes to reikalauja pirkėjai", – sako A. Gapšys.
Tiems, kas nori palyginti ne lietuviškų, o visų prekių kainų lygį ir pragyvenimo lygį, gali paanalizuoti šią lentelę.
