„Buvom susitikę su ministru Kyive ir kalbėjome su M. Solsky. Ministras lankosi Lietuvoje ieškodamas būdų, kaip išspręsti grūdų eksporto klausimus. Taip pat Ukrainos integraciją į ES“, – konferencijos pradžioje sakė K. Navickas ir sakė, kad bandomasis važiavimas buvo numatytas šią savaitę. Tai 2000 tonų sąstatas.
M. Solsky sakė, kad jam labai smagu lankytis Lietuvoje. Mus čia puikiai pasitiko, esame dėkingi lietuviams, kurie mus palaiko. Dėl uostų blokados ieškome galimybių išvežti javus per Lietuvos ir Latvijos uostus. Matome geras technines galimybes, puikią uostamiesčių infrastruktūrą ir verslo pasiryžimą. Dabar svarbiausia kaip transportuoti krovinius iki jūsų valstybių.
„Kita svarbi pusė Ukrainos stojimas į ES ir vienas svarbiausių aspektų tai žemės ūkio klausimas. Jaučiame ministro palaikymą ir pagalbą“, – sako Ukrainos ministras ir paaiškina kaip tai vyks. Derlius bus vežamas konteineriais.
M. Solsky skaičiuoja, kad iki karo šalis per mėnesį eksportuodavo 5 mln. t grūdų. Šiemet reikės išvežti 50 mln. t. lietuviai ir latviai gali eksportuoti didelį kiekį. Uostai nėra siaura vieta. Siaura vieta geležinkelis, kuriuo krovinius reikėtų atvežti. Ukrainoje jis platus, Lenkijoje siauras, Lietuvoje ir Latvijoje vėl platūs, tokie pat, kaip Ukrainoje. Viliamasi, kad bus techninių sprendimų, kurie leis vežti grūdus. Javų bus pervežta tiek, kiek leis transportas.
M. Solsky pateikia ir skaičius. Šiandien Ukrainoje 20 mln. t javų, kurie liko nuo praeitų metų ir kuriuos reikia išvežti. Kovą pradžios pavyko išvežti tik 200 tūkst. t, nors paprastai per mėnesį 5 mln. t. Balandį eksportas bus didesnis – tai vyks per Rumuniją, Vengriją ir Lenkiją. Tikimasi pasiekti milijoną tonų per mėnesį, bet tai irgi per mažai.
„Net jei dėl karo derlius bus dvigubai mažesnis, tačiau prie to vis tiek reikės pridėti 20 mln. t. Lenkijos uostamiesčiai tradiciškai išveždavo milijoną t. Rumunijos uostai orientuojasi į Rumunijos, Vengrijos, Serbijos ūkininkų derlių. Dėl to reikia naujų galimybių“,– dėlioja Ukrainos ministras.
Pasak. K. Navicko, šiandien vyks susitikimas su Lietuvos susisiekimo ministru, ten galbūt ir paaiškės Lietuvos galimybės. Dalis tuščių vagonų bus panaudoti grąžinant lietuviškas trąšas į Ukrainą, nes ten tradicinė mūsų „Achemos“ rinka.
„Tai, kad ūkininkai negali parduoti grūdų, įtaka milžiniška. Jei negalėsime išvežti derliaus, tai kitame sezone tiesiog neturėsime kur dėti javų, nes visos saugyklos bus užimtos senu derliumi. Be to, jei neparduos šių metų derliaus, neturės pinigų sėjai. Tai dar labiau sumažins derlių, nes dalis ūkininkų jau ir taip persiorientavo į kultūras, kurios ir taip duoda mažesnį derlių. Dabar svarbu ieškoti logistikos ir investicinių sprendimų, kurie būtų alternatyva net išvadavus Juodosios jūros uostus. Niekas nenori investuoti į trumpalaikius projektus, nes niekas nenori investuoti į trumpalaikius projektus“, – sako M. Skolsky ir sako, kad per Lietuvą bus eksportuojamos ne tik grūdinės kultūros, bet ir visa, ką Ukraina veždavo per uostus. Tai sojos trupiniai, aliejai ir kiti dalykai.
Pasak K. Navicko, mūsų uosto pajėgumai kur kas didesni nei reikia Lietuvos rinkai, todėl pervežti ukrainietišką derlių nebus problema. Klaipėdos uosto pajėgumai maždaug 11 mln. t per metus, lietuviai veža apie 4 mln. t. Be to, skiriasi laikas, kada vežamas derlius.
