aA
Dar neseniai žvaliai apie plėtrą ir šviesią ateitį kalbėję Lietuvos daržovių augintojai sunerimo – dėl darbo rankų trūkumo kai kurie jau hektarais užarinėja braškes ir svarsto, ar verta toliau užsiimti šia šaka.
Ūkininkai užaria uogynus – skynikams euras už uogų kilogramą jau per mažai
© Shutterstock nuotr.

Kiti planuoja statyti šiltnamius, kur būtų galima tik šeimos rankomis auginti mažiau, bet kur kas brangesnių, uogų, arba sodinti tokias kultūras, kurias galima nuimti mechanizuotai. Šiemet, skirtingai nuo ankstesnių metų, neveikė ir modelis, kai žmonėms buvo leidžiama atvažiuoti į ūkį ir patiems pigiau skinti derlių.

Trūksta žmonių

„Buvo bėda, ypatingai per karščius, kai nespėjome skinti. Analizavome, kaip atsivežti žmonių iš užsienio. Tačiau niuansas tas, kad juos reikia apgyvendinti Registrų centre registruotame nekilnojamo turto objekte. Vagonėliuose ir kemperiuose, kaip kitose šalyse, į kurias važiuoja lietuviai, negalima, nors darbas sezoninis“, – pasakoja Tautvydas Gurskas, profesionalus sodininkas.

Panašios niūrios nuotaikos kamuoja ne jį vieną.

„Su darbo jėga tragedija. Dauguma mano pažįstamų plotus mažina vos ne pusiau. Aš pats palikau hektarą neskintų braškių, tai 5-6 tonos derliaus. Darbininkus vežiojau už 30 km. Buvau surinkęs komandą. Anksčiau mums gelbėjo moksleiviai. Šiemet mokslo metai buvo labai ilgi“, – aiškina Vidas Juodsnukis.

Jo ūkyje dirba 6 šeimos nariai, 3 samdomi ir dar 5 žmonės priimami derliaus nuėmimo sezonui, tačiau šie tiesiog dingo.

Ūkininkas sako, kad skynėjui moka 50 ct už kilogramą. Daugiau neverta, nes tada ne kažkas liks pačiam augintojui. Per dieną normaliai dirbant per 7 val. galima uždirbti 30 eurų.

T. Gurskas irgi dalinasi patirtimi, kad kaime žmonės neina dirbti, nes gauna pašalpas. Kai kuriuose ūkiuose geras skynėjas per dieną gali uždirbti iki 80 – 90 eurų per dieną. Mokama 0,7-1,5 euro už kilogramą, priklausomai nuo kultūros. Pasak profesionalo, Lietuvoje kaimas nyksta, nes didieji ūkiai plečiasi, augina grūdus ir žmonių jiems nereikia.

Ūkininkai užaria uogynus – skynikams euras už uogų kilogramą jau per mažai
© Shutterstock

Net patys nevažiavo skintis

„Mūsų plotai dideli ir mes visada leisdavome atvažiuoti ir skintis patiems žmonėms. Tačiau šiemet taip pardavėme tik trečdalį derliaus lyginant su ankstesniais metais. Mums tai patrauklu – nereikia mokėti skynėjams, vėsinti, vežti į turgų“, – dėsto V. Juodsnukis ir sako, kad mažina plotą, nes nenori investuoti į auginimą ir prarasti derlių. Jis pats juokauja, kad ūkininkai jau tampa panašiais į Palangos verslininkus, kuriems visi metai blogi.

„Aviečių kainos buvo geros, kaip niekada. Iki 8 eurų už litrą, bet trūko skynėjų. Šilauogių pritrūkome. Šiemet tai buvo geriausia kultūra. Tačiau jų pasodinta labai daug. Jei nebus perdirbimo, pradėsime konkuruoti tarpusavyje“, – tai, kad ne viskas blogai pripažįsta V. Juodsnukis ir skaičiuoja, kad braškių supirkimo kainų vidurkis buvo 2,2 euro už kilogramą. Supirkėjai, kurie veža į Latviją, mokėjo po 1,6 euro.

Ūkininkai užaria uogynus – skynikams euras už uogų kilogramą jau per mažai
© VU Botanikos sodas

Kitaip ūkininkaus

V. Juodsnuskis planuoja įrengti pusę hektaro šiltnamio, kurį galėtų prižiūrėti šeima, be samdomų darbuotojų. Be to, tokios uogos kur kas ankstyvesnės ir derlius pelningesnis nei sezono piko metu. Panašiu keliu planuoja sukti ir kiti uogininkai.

„Šiuo keliu varo darbo jėgos trūkumas. Daugiau mokėti už kilogramą negalim, nes didėja savikaina ir žmonės griebia pigesnį lenkišką derlių“, – aiškina V. Juodsnukis ir sako, kad pelnai kur kas mažesni nei anksčiau. Be to, nuostolių padarė ir du mėnesiai vasarinių karščių.

V. Juodsnukis sako, kad lietuviai imasi arbūzų, vynuogių auginimo, tačiau šių kultūrų ateities prognozuoti negali. Be to, desertinių vynuogių rinka ribota.

„Dar prieš dešimt metų buvo mėginama atsivežti ukrainiečių ir baltarusių. Jie Lietuvoje pabuvo savaitę ir pabėgo dirbti į miestus“, – optimizmu netrykšta V. Juodsnukis.

T. Gurskas prognozuoja, kad keisis auginamos kultūros – liks veislės ir kultūros, kurias galima auginti kombainais. Pavyzdžiui, avietės, kurios parduodamos šviežiam vartojimui, kitokios nei tos, kurios tinkamos nuimti kombainu. Pastarosios labiau tinka perdirbimui.

„Derlius brangs, nes brangsta darbo jėga, technika. Kitaip ūkininkui tiesiog neapsimokės dirbti. Jei šilauoges ūkininkas parduoda po 4 eurus už kilogramą, iš šios sumos 1 eurą jis atiduoda skynėjui, 2 eurai auginimo savikaina. 0,5 euro pakuotė bei atvėsinimas. Geriausiu atveju lieka 1 euras, jei kur pavyksta sutaupyti. Tai ūkininko pelnas. Iš vieno brandaus šilauogyno priskinamos 6-7 t uogų Praktiškai visi sodininkai turi ir papildomus darbus“, – aiškina T. Gurskas.

Sodininkas paaiškina ir kaip lenkai užaugina pigiau. Pigesnė darbo jėga, galima naudoti daugiau cheminių priemonių, dėl to ir didesni derliai. Dėl to mūsų uogos vertinamos, nes sveikesnės.

Užimtumo tarnybos komentaras apie darbuotojų iš trečiųjų šalių gyvenimo sąlygas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 prim str. 5 d., leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarką ir sezoninių darbų sąrašą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Užimtumo tarnyba, nagrinėdama darbdavių pateiktus dokumentus dėl užsieniečių įdarbinimo sezoniniam darbui, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A1-253 „Dėl leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo ir sezoninių darbų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintu Leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Vienas iš Apraše nustatytų reikalavimų yra reikalavimas, kad užsienietis leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu privalo turėti tinkamą gyvenamąją patalpą. Apie tai yra sprendžiama pagal privalomai pateiktino dokumento, t. y., išrašo iš Nekilnojamojo turto registro apie patalpas duomenų.

Pažymėtina, kad reikalavimas užsieniečiui užtikrinti tinkamą gyvenamąją patalpą buvo įtrauktas į Aprašo nuostatas, įgyvendinant 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/36ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais, kurios tikslas užtikrinti tinkamas minėtų užsieniečių gyvenimo ir darbo sąlygas bei apsaugoti jų teises. Informacijos, kad būtų planuojama keisti šią tvarką, neturime.

2021 m. I-III ketv. iš viso buvo išduota 448 leidimai dirbti sezoninį darbą užsieniečiams. Per šį laikotarpį buvo išduota 3,13 karto daugiau leidimų trečiųjų šalių piliečiams dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje nei per 2020 m. I-III ketv. (143 leidimai dirbti). Sezoninių darbų pasiskirstymas pagal sezoninių darbų rūšį 2021 m. I-III ketv.

Sezoniniai darbuotojai
Sezoniniai darbuotojai
© Organizacijos archyvas

Užimtumo tarnyba, vykdydama Aprašo 31, 33 punktų nuostatas, per 3 d. d. nuo sprendimo išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą užsieniečiui priėmimo dienos informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie tinkamą gyvenamąją patalpą užsieniečiui leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu (pagal duomenis, kuriuos pateikė darbdavys). Patikras dėl darbuotojų užsieniečių gyvenimo ir darbo sąlygų pagal kompetenciją atlieka Valstybinė darbo inspekcija.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
2.4211

Prasidėjo šalčiai – ką daryti, kad traktorių būtų galima užvesti ir žiemą (10)

Praėjusią žiemą paspaudus speigui dalis ūkininkų susidūrė su keletą metų nematyta problema...

ŽŪM: Baltarusijos importo sankcijos Lietuvos žemės ūkiui nebus reikšmingos

Baltarusija nuo sausio 1 dienos numačius drausti įvežti į šalį įvairias prekes, daugiausiai...

Aplinkosaugininkai: ŽŪM numato remti taršų ūkininkavimą (16)

Aplinkosaugininkai kritikuoja Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), esą šiuo metu rengiamame žemės...

Kėdainiuose stumbrai suvilioti į gaudykles – kaip ir kur jie keliaus (3)

Tikėtina, kad dar šiemet, o jau kitų metų pradžioje tai tikrai, keletas Krekenavos bei kaimyninio...

Kaip išsirinkti ir paruošti paukštieną – viena klaida gali sugadinti visą šventę (1)

Laukiamos didžiosios metų šventės žavi savo sočiomis vaišėmis, įskaitant ir gardžius...

Top naujienos

Greitosios ir priėmimo skyrių medikai vos spėja suktis: senjorams šis metas ypač pavojingas (47)

Praėjusi naktis buvo šalčiausia šių metų žiemą. Kai kur šalyje temperatūra viršijo...

D+Vaidas Mikaitis

Rasistiniais išpuoliais garsėjančioje šalyje lietuviai buvo įspėti: čia patekę į kalėjimą, iš jo išleisite mirę arba apkrėsti ŽIV

Na ką gi, turime dar vieną paniką dėl naujos koronaviruso atmainos. Jaučiu, tuoj graikiškų...

Sinoptikai gerų žinių neturi: artėja ryškios ir pavojingos permainos (1)

Pastarosiomis dienomis šaltus orus šalyje lėmęs anticiklonas jau pamažu tols į šiaurės rytus....

Užkalnis. Man labai sunku gyventi tarp kvailių (219)

Skrendu į Vilnių skiepytis (nebūtina pasitikti oro uoste, vis tiek nežinosite, per kur atvykstu,...

Akių spalva nusako: esate energetinis vampyras ar donoras ir kokio gyvenimo partnerio jums reikėtų (23)

Yra kelios versijos, kodėl akys būna vienokios ar kitokios spalvos. Pagal vieną versiją (remiantis...

D+Kalbino Aurimas Perednis, parengė Laura Tarandaitė

Dėl augančios įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos turi paprastą pastebėjimą: Rusijos pajėgos šiuo metu tiesiog per menkos (9)

Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pareiškė, kad turi duomenų,...

Miunchene patrankų mėsa tapusi „Barcelona“ eliminuota iš Čempionų lygos laisvas vienas bilietas į aštuntfinalį (1)

Po trečiadienio rungtynių paaiškėjo beveik visos UEFA Čempionų lygos aštuntfinalio dalyvės....

Jaunas ir stiprus, bet nevaisingas: urologė pasakė, kas gali pabloginti spermos kokybę ir kada metas išsitirti (26)

Kasmet Lietuvoje pasaulį išvysta apie 30 tūkst. naujagimių. Tačiau kol vienos šeimos laimingai...

Egiptą valdžiusi moteris, kuriai teko apsimetinėti vyru, o jos veidą norėta ištrinti iš istorijos (4)

Šioje „Lietuviškų atostogų“ laidoje – Luksoras , pats tvarkingiausias ir mandagiausias...

D+Julija Leimonė

Žinomiausias Vilniaus fotografas Alesius – apie degraduojantį stoties rajoną, leidimus viešinti nuotraukas ir pedagogę odiniu kostiumėliu

Kartą girdėjau draugus juokaujant, kad jeigu tavo nuotrauka nėra patekusi į Vinco Alesiaus...