Protestuose dalyvauja ir keletas traktorių, kurie, tiesa, nebuvo varomi iš Lietuvos, o pasiskolinti iš mūsiškius palaikančios Europos pieno tarybos. Technika „belgiškai numeriais“. Nuo 13 val. mūsiškiai žada prisijungti prie belgų, kurie toje pačioje vietoje taip pat rengs savo protestą.
Su ūkininkais susitiko Latvijos premjeras Krišjānis Kariņš ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Ūkininkai Prezidentui įvardino pagrindinį reikalavimą – vienodos išmokos, nes dabartinis pasiūlymas 78 proc. ES vidurkio netenkina. Kitas – nerimas dėl reikalavimų klimato kaitai stabdyti.
„Jei tai būtų mano pinigai, tai ją iš karto išsitraukčiau piniginę ir duočiau vienodas išmokas.Dabar pagrindinis ginčas vyksta diskusija, kad šalės narės turėtų mokėti daugiau. Jie šalys užsispirs, antklodė bus labai trumpa ir galite ją traukyti kiek norite, tačiau kojos vis tiek bus nuogos. Mes jiems siūlome, kad duokite mums paramos tiek, kad ateityje jus pasivytume ir patys patys taptume mokėtojais į ES biudžetą. Paskaičiavau, kad jei išmokos bus didinamos tokiu tempu, kaip dabar, jos susilygins po 2040 m. To jau niekam nebereikės. Kaunamės. Jau šį bei tą pasiekėme dėl Sanglaudos fondų. Šie programa ir žemės ūkis tai du klausimai, dėl kurių dėsime visas pastangas, tačiau 1,3 proc. BVP niekas nemokės. Negalime priversti šalių senbuvių mokėti daugiau, kad pinigai būtų atiduoti jums“, – ūkininkams sakė G. Nausėda.
„Jau vakar susitikome su prancūzų, austrų, vokiečių ūkininkais, kad išsiaiškintume, kaip suprantame ūkininkavimą. Supratome, kad visų problemos panašios ir diskutuojame su užsieniečiais apie tas pačias bėdas, kaip ir su lietuviais. Pavyzdžiui, nuskambėjo, kad Austrija uždraudė glifosatą. Nors pagal politikų nutylėjimą viskas gerai, tačiau ūkininkai kenčia dėl to“, – „Delfi“ iš Briuselio pasakojo akcijos koordinatorius Ignas Jankauskas ir sako, kad europiečius, kaip ir mūsiškius spaudžia klimato kaitos iššūkiai, neteisingas vertės pasiskirstymas produktų grandinėje. Ten, kaip ir pas mus, žemdirbys gauna tik 20–30 proc. galutinės produkto kainos.
Tačiau, pasak I. Jankausko, skiriasi parama. Pavyzdžiui, prancūzas 150 eurų gauna pagrindinę išmoką, kurią sumoka už žemės nuomą, o papildoma išmoka žalinimui 80 eurų lieka jam. Lietuvoje 180 ha grūdų ūkis gauna 127 eurus hektarui visų išmokų. Skirtumas 100 eurų. Apie šių pinigų suvienodinimą ir kalbame, nes žemės nuoma Lietuvoje panaši kaip Prancūzijoje.
Protesto išvakarėse buvo surengtas susitikimas ir su mūsų politikais.
„Į pokalbį dėl; tiesioginių išmokų suvienodinimo ir kitų ūkininkų problemų atėjo iš visų nuo Lietuvos deleguotų parlamentarų tik Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė. Niekam kitam tai, matyt, nerūpi. Nepasirodė "valstiečių" atstovas“, – įspūdžiais dalinasi protestuoti išvažiavęs Seimo narys Kazys Starkevičius.
Paskelbus šį tekstą "Delfi" parašė laišką europarlamentaro Broniaus Ropės padėjėja ir paprašė patikslinti informaciją:
"Jokio kvietimo į Kazio Starkevičiaus minėtą susitikimą aš negavau. Turint omenyje, kad tame susitikime dalyvavo tik konservatorių europarlamentarai, nenustebčiau, kad kvietimo negavo ir joks kitos partijos Europos Parlamento narys. Vakar žemdirbių delegacija susitikinėjo ne su vienu europarlamentaru iš Lietuvos, tikrai turėjome intensyvias darbines diskusijas, kilo gerų idėjų ir priėmėm konstruktyvius sprendimus.
Man kyla įspūdis, kad konservatoriai tiesiog pasinaudojo savo trijulės (kartu sėdinčių K. Starkevičiaus, R. Juknevičienės ir A. Kubiliaus) nuotrauka, leidžiančia neva sukompromituoti kitų partijų europarlamentarus. Jeigu šis melas K. Starkevičiaus Facebook puslapyje ir komentaruose žurnalistams buvo paskelbtas sąmoningai, tai pasakysiu tiek – jų poelgis itin ciniškas ir primityvus, žmonės tokius primityvius desperatiškus melus greit perpras. Ir dar kartą įspėsiu, kad dabar yra pats trišalių derybų tarp ES institucijų įkarštis, tad šitoks asmeninių ar partinių reitingų vaikymasis gali padaryti milžinišką žalą žemės ūkio sektoriaus vystymuisi. Pakenksime patys sau, jei nesugebėsim Lietuvos žmonių interesų ginti vienu balsu.
Kaip teigiama pranešime spaudai, Baltijos šalių ūkininkai vasario 20 dieną susirinks Briuselyje prieš neeilinį Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą, kad susitartų dėl ES 2021-20217 metų daugiametės finansinės programos (DFP).
Nurodoma, kad nors Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, jų gamybos išlaidos yra didesnės nei ES vidurkis – atitinkamai 129 proc. Estijoje, 112 proc. – Lietuvoje ir 113 proc. Latvijoje.
Pranešime teigiama, kad nuo 2013 metų Baltijos šalių ūkininkai gauna ne daugiau kaip 54-60 proc. Europos vidurkio tiesioginių išmokų.
Baltijos šalių ūkininkai taip pat yra susirūpinę, kad augančios ES ekologinio susitarimo ir klimato neutralumo tikslo ambicijos nėra suderintos su tinkamu BŽŪP finansavimu.
ELTA rašo, kad Ketvirtadienį ES Vadovų Taryba neeiliniame susitikime derėsis dėl ES biudžeto – ES daugiametės programos 2021–2027 m. (DFP). Aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatai lems, kokio dydžio bus BŽŪP biudžetas po 2020 m. Praėjusių metų gruodį trijų Baltijos šalių lyderiai bendroje deklaracijoje paragino ES visiškai užbaigti tiesioginių išmokų sulyginimą iki DFP pabaigos.
Lyginant su kitomis ES narėmis, Baltijos šalys gauna ženkliai mažesnę finansinę paramą, skiriamą žemės ūkio sektoriui. Taip atsitiko todėl, kad pirmosios tiesioginės išmokos joms buvo paskaičiuotos pagal referencinius duomenis, kai šalys vykdė didelę žemės reformą, pereidinėjo iš sovietinio ekonomikos modelio prie laisvos rinkos modelio. Prieš septynerius metus, 2013 m. vasario mėn., Europos Vadovų Taryba vieningai sutarė, kad „vėliausiai iki 2020 m. tiesioginės išmokos valstybėse narėse turėtų pasiekti bent 196 EUR už hektarą dabartinėmis kainomis“.
Lietuvos ūkininkų sąjunga piktinasi, kad Baltijos šalių ūkininkai ir toliau sistemingai gauna ne daugiau kaip 54–60 proc. Europos tiesioginių išmokų vidurkio, nepaisant nuolat kartojamų žemdirbių raginimų nutraukti šį nesąžiningą lėšų paskirstymą, kuris neatspindi žemės ūkio realybės trijose šalyse. Be to, jų žemės ūkio gamybos sąnaudos viršija ES vidurkį – atitinkamai 129 proc. (Estijoje), 112 proc. (Lietuvoje) ir 113 proc. (Latvijoje). Lietuvos, Latvijos, Estijos ūkininkai taip pat nuogąstauja, kad didėjančios ES žaliojo kurso susitarimo ir klimato neutralumo tikslų ambicijos nėra suderintos su numatomu BŽŪP finansavimu. Tuo pat metu ženkliai mažinant kaimo plėtrai skiriamą biudžetą, kyla pavojus pragyvenimui kaimo vietovėse įsikūrusiems žmonėms. Kadangi aukštesnių aplinkos ir klimato reikalavimų tenkinimas panašiai kainuos visoje ES, Baltijos žemdirbiai reikalauja, kad tokio paties lygio investicijoms būti skiriama tokio pat lygio parama. Be to, išmokų karpymas gali kliudyti investicijoms, gyvybiškai reikalingoms pasiekti ES žaliojo kurso susitarime iškeltas ambicijas.
Po pietų lietuvių ir belgų mitinguotojai susijungė. Vietiniai atvarė šimtus traktorių, policija virš minios pakėlė sraigtasparnį.
