Kitas niuansas, kuris kamuoja mūsų augintojus, tai kenkėjų antplūdis – šie sėkmingai peržiemojo, nes nebuvo įšalo ir dabar siaubia sodus.
„Per karščius augalai tiesiog ištraukiami iš savo komforto zonos ir energiją, kurią normaliomis sąlygomis naudotų augimui, kuris dabar sustojo, naudoja gyvybės palaikymui ir prisitaikymui. Dabar tik klausimas kiek šis karštis ilgai laikysis“, – aiškina Martynas Laukaitis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos narys ir sako, kad laimi tie, kurie turi kaip įsirengę lietinimo sistemas.
Nors šios sistemos ypatingai brangios, tačiau daržininkyste be jų profesionaliai neužsiimsi, galbūt, jei seksis, šiandienėmis sąlygomis pavyks tik egzistuoti.
Net tokiems įprastiems mums augalams kaip bulvės, kopūstai reikia vandens. Be technologijų jų augimo nesuvaldysi.
„Kol kas apie didelę žalą kalbėti anksti. Trisdešimt laipsnių ir daugiau karščio ne pirmą kartą užklumpa Lietuvą. Kiek jos tęsis ir kada ateis niekas nežino. Tačiau sumažinti jų pasekmes reikia lietinimo sistemų“, – dėlioja M. Laukaitis.
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir uogų augintojai, kurie įvardina papildomus sunkumus – jau prasidėjęs uogų (braškių ir valgomojo sausmedžio) skynimas, darbininkams labai sunku plušėti laukuose, o pačias uogas, norinti, kad jos nesugestų reikia greitai ir profesionaliai atvėsinti.
Atvėsinti reikia teisingai, kad nesusidarytų vadinamasis rasos taškas. Jei dėl staigaus šalčio ir šilumos pasikeitimo indelyje, kuriame supakuotos uogos, atsiras drėgmės, prasidės jų puvimas.
„Lietuviai braškes purškia mažiau nei vakariečiai ir mūsų uogos jautresnės klimato pokyčiams. Dėl to laimi tie, kurie turi mobilius šaldytuvus ir sugeba tiesiog laukuose vėsinti derlių. Tačiau visiems bendra bėda ta, kad žiemą nebuvo įšalo ir atsirado labai daug erkutės, kuri mėgsta šiltą ir sausą orą. Su ja kovoti be chemikalų nepavyks“, – aiškina Tautvydas Gurskas, profesionalus sodininkas ir sako, kad šie metai bus unikalūs tuo, kad pamatysime išplitusias visas galimas sodo ligas, nes pavasaris buvo šaltas ir plito vienas užkratas, o dabar sausra ir plinta kenkėjai, kuriems patinka šiltas oras.
Kalbant apie kainas, jos ūkininkus tenkina. Nors buvo prognozuotas, kad lietuviškos braškės bus labai brangios, taip nenutiko – derlius puikus ir už kilogramą didelių ir gražių prašoma 3 eurų, už mažesnių 2.
„Šie metai parodė, kad laimi technologiški ūkiai. Pavasarį ankstyvąsias uogas užaugino tie, kurie naudojo vadinamuosius tunelius, kur temperatūra keliasi laipsniais šilčiau nei lauke, dabar gerai laikosi tie, kurie turi lietinimo sistemas“, – aiškina T. Gurskas.
