aA
Vyriausybei ruošiant kovos su prekybos tinklais ir smulkaus verslo skatinimo planą, mažieji prekybininkai ir turguje dirbantys prekeiviai sako, kad jei tokios priemonės bus įgyvendintos, tai palengvins jų dalią, nes šiandien išlikti vis sunkiau. Tačiau apie savo kainų mažinimą žadėti irgi neskuba.
© DELFI / Tomas Vinickas

Tačiau, iš kitos pusės, smulkieji prekybininkai ir jų atstovai neplanuoja drastiškai mažinti kainų.

Plačiau apie šį planą galite paskaityti čia.

„Realybė tokia, kad mažėja vartotojų ir pardavimai, skaičiuojant kiekiu, krenta. Be to, tai priklauso nuo regiono. Vilniuje kur kas brangiau nei Kaune. Supraskime ir ūkininkus, kad atlyginimai kyla, žmonių trūksta, už minimumą žmogaus nepasamdysi. Šiuos pinigus reikia uždirbti. Smulkieji gamintojai gyvena įtampoje“, – kodėl prekybininkai nesiruošia mažinti kainų, aiškina Mindaugas Maciulevičius, žemės ūkio kooperatyvo, „Lietuviško ūkio kokybė“, administruojančio ūkininkų turgelius, direktorius.

Jis sako, kad bendrą vaizdą galėtų pakeisti kooperatinės ūkininkų parduotuvėlės, kaip kitose šalyse. Bendradarbiaujama ir su prekybos tinklais.

Mindaugas Maciulevičius
Mindaugas Maciulevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Prekybininkai lengvatomis džiaugiasi

DELFI turgavietėse pakalbinti prekeiviai vieningai tvirtino, kad didieji prekybos centrai žlugdo turgaus prekeivius, tačiau jų nuomonės apie ruošiamus pakeitimus išsiskyrė. Štai viena daržovėmis prekiaujanti Ona paklausta, kaip vertina čekių išdavimą klientams su galimybę atsiimti GPM, ne juokais įsiaudrino.

„Ar čekiai padarys tvarką? Parduotuvėje net neima tų čekių. Ką jie mulkina žmones. Atėjus sena bobulė į turgų pardavinėti dar ir čekį turės duoti? Ką tas senas žmogus supranta, nemoka juk naudotis kasos aparatu“, – pyko prekeivė.

Paaiškinus, kad čekiai leistų susigrąžinti GPM, o tai teoriškai turėtų pritraukti daugiau pirkėjų, daržoves pardavinėjanti moteris vis tiek nekeitė savo pozicijos.

„Turguje nereikia jokių čekių, tegul žiūri į prekybos centrų šešėlinį verslą. Ką tie čekiai pakeis? Užsideda nesąmoningas akcijas ir traukia žmones pas save“, – prekybos centrus kritikavo Ona.

Paklausta, kaip vertina siūlomą rinkliavos už darbo vietą nemokėjimo lengvatą bei ar tai leis sumažinti kainas turguje, moteris buvo kategoriška.

„Turiu verslo liudiją, moku Sodrai, moku ligonių kasoms ir dar už darbo vietą moku. Tai jei už nieką nereikės mokėti, iš kur valstybė surinks biudžetą? Netikiu tokiomis kalbomis ir jokios kainos čia tikrai nemažės.“, – tvirtai savo nuomonės laikėsi daržovių pardavėja.

Vaisiais ir uogomis prekiaujanti Edita išgirdusi apie Vyriausybės ruošiamus planus neslėpė tikinti, kad pagaliau pavyks pažaboti didžiuosius prekybos centrus.

Smaugia rinkliavos

„Tokia naujovė būtų „super“. Palengvėtų mokesčiai ir išvis tokiam smulkiam verslui kaip mūsų reikia lengvatų, nes tikrai labai sunkiai išsiverčiame. Viską turime susimokėti patys ir gaunasi taip, kad mes net „neišeiname ant lygių“. Pavyzdžiui, supuvo prekė, viskas, reikia išmesti, nesame prekybos centras ir negalime tiesiog nurašyti.

Kalbant apie rinkliavas, tai situacija tragiška. Dirbame kiekvieną dieną ir už ją turime sumokėti 10 eurų. Jei nedirbsi kasdien, suges prekės, o ką mums daryti, turime dirbi. Dabar ateina žmonės ir sako, kad prekybos centre kainuoja tiek ir tiek, ir viskas, negalima parduot, nes tiesiog negalime užsidėti didesnių antkainių“, - skundėsi pardavėja.

Moteris pasakojo, kad turguje dirba jau 25 metus ir palyginus situaciją prieš 15 metų ir dabar, vaizdas skiriasi kaip diena ir naktis.

„Seniau dirbdavome nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, turgus būdavo pilnas žmonių, pirkėjai net prašydavo, kad dar šiek tiek ilgiau padirbtume. Buvo geri laikai, o dabar, kai prekybos centrai dygsta vienas po kiti, turgus tik tuštėja, smulkieji prekeiviai skursta, tokia ta realybė“, – sakė Edita.

Naktinis turgus
Naktinis turgus
© Organizatorių nuotrauka

Nori ilgalaikės strategijos

„Jei kalbame apie tiesioginius pačių ūkininkų pardavimus, tai tokios priemonės, kaip nemokama prekybos vieta nebus lemianti, nes tai nėra brangu. Didžiausios investicijos skiriamos įrengti cechams ir logistikai – atvežti savo produkciją į prekyvietę“, – kaip išdėliotos ūkininko išlaidos aiškina M. Maciulevičius.

Jis aiškina ir kodėl, pavyzdžiui, Vilniuje brangiausia. Šalia sostinės laukai dirvonuoja ir ūkininkai jų negali dirbti. Žmonės lietuviškas daržoves veža iš Ukmergės, Kėdainių, Marijampolės. Vidutinės pajamos iš dienos prekybos apie 100 eurų. Jei reikia vien kurui atidėti 30 eurų, ūkininkas priversta kelti kainą. Kaune, pavyzdžiui, prekiauja žmonės iš aplinkinių rajonų ir kainos ten žemesnės iki 25 proc. nei sostinėje.

„Kitas dalykas, stabdantis smulkios gamybos vystymąsi, tai darbo jėgos trūkumas. Pats ilgai agitavau ūkininkus patiems perdirbti pieną. Tačiau žmonės į mane žiūrėjo skeptiškai, nes jie nenori prisiimti milžinišką papildomą darbą. Samdyti regionuose jau nėra ką. Čia maisto produktai, šiems darbams nepasamdysi vietinio alkoholiko. Kai kurie, jau dirbantys, net svarsto trauktis, nes sensta, dirbti nebepajėgia, o samdyti nėra ką“, – dėsto M. Maciulevičius ir tikina, kad priemonės geros, tačiau jos turi galioti ne keletą mėnesių, o dešimtmečius.

Šiandien mažieji po truputį – skaičiuojant procento dalimis per metus – atsiriekia rinkos dalį iš prekybos tinklų ir galbūt ateityje pasieks Vakarų Europoje įprastus 7–8 proc.

Tokios priemonės, kaip didžiųjų darbo laiko ribojimas padeda, tačiau jos nėra lemiamos, nors Vyriausybės norai gražūs.

„Ši iniciatyva, jei ji tęsis 20–30 metų, kai jaunimas pamatys, jog tai ilgalaikė strategija, gal juos tai paskatinti eiti į smulkų verslą. Žmogus, pradedantis tokį verslą, investuoja pakankamai daug, ima paskolas ir nori užtikrinimo, kad sąlygos nesikeis keliolika metų“, – aiškina M. Maciulevičius.

Turgus stojo piestu prieš Skvernelio planą įvesti čekius: net parduotuvėje jų niekas neima
© DELFI / Karolina Pansevič

Pagalba reikalinga

„Prieš 5 m. siūliau, kad dalį turgų didžiuosiuose miestuose atiduotų administruoti Žemės ūkio rūmams. Dabar ten šeimininkauja perpardavinėtojai, kurie realizuoja lenkiškus produktus. Tikrų ūkininkų, bent sostinėje, beveik nėra“, – sako Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Albertas Gapšys
ir sako, kad, pavyzdžiui, sostinėje, mėsa prekiauja iki 10 ūkininkų. Visi kiti perpardavinėtojai.

Ekspertas nevienareikšmiškai vertina numatytas priemones. Pavyzdžiui, sveikintina, jei žemdirbiai galės prekiauti be rinkliavos. Grąžinti GPM būtų gražus žestas, tačiau administravimas bus milžiniškas ir valstybė tik patirs nuostolius.

„Smulkų ir vidutinį verslą reikia gaivinti. Visų problemų jis neišspręs, tačiau padidins konkurenciją. Dar geriau būtų, jei ateitų keletas didelių užsienio tinklų ir jie konkuruotų su jau esančiais. Dabar, jei pritrūksti sviesto turi eiti į milžinišką parduotuvę. Tai nenormalu. Turi būti vietos ir mažiesiems“, – aiškina A. Gapšys ir sako, kad didieji kainas mažina perdirbėjų sąskaita.

Jie iki beprotybės spaudžia gamintojus. Tai taip pat nėra priimtina. Netgi akcijos daromos perdirbėjų, ne prekybininkų sąskaita, nors jos turėtų būti rengiamos būtent tinklų sąskaita.

Turgus traukiasi

Patys turgaus savininkai apie savo ateitį kalba atsargiai ir gana skeptiškai. Jų duomenimis, visoje Lietuvoje mažėja prekybos vietų.

„Prekybos vietų turguose nuolat mažėja, nes mažėja gyventojų, be to, neatlaikome konkurencijos su prekybos tinklais. Ypatingai su naujuoju „Lidl“, kuris pasižymi žemomis kainomis. Jei tokia parduotuvė įsikuria šalia turgelio, pastarasis paprastai išnyksta. Paprastas pavyzdys – Alytus į miesto centrą šio tinklo neįsileido ir turgus ten dar gyvuoja. Panevėžyje leista pastatyti kelias naujas parduotuves ir mūsų apyvarta krito“, – dėlioja Aldona Janavičienė, Panevėžio centrinės turgavietės vadovė, buvusi asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentė. A. Janavičienė sako, kad kita bėda – tiesiog nebelieka turgaus prekybininkų.

Vyresnio amžiaus žmonės, kurie buvo pagrindinė kategorija, išvažiuoja arba eina į pensiją. Vienintelė nauja kategorija, kuri dar šiek tiek pasipildo, tai ūkininkų vaikai. Kurie savaitgaliais parduoda tėvų ūkyje išaugintą produkciją.

„Juos žmonės žino ir perka net jei kaina kiek didesnė nei parduotuvėse. Gali būti, kad ateityje tik didmiesčiuose išliks visą savaitę veikiančios prekyvietės. Mus išgelbėti gali tik jei nebeleis miestų centruose kurti naujus prekybos centrus“, – sako A. Janavičienė.

A. Gapšys sako, kad turgus atsigaus jei ten bus prekiaujama Lietuvoje išauginta produkcija. Tokios prekyvietės jau išguitos iš didmiesčių centrų. Ten dar galima rasti vietinių produktų. Dabar dominuoja perpardavinėtojai ir importuotojai iš Lenkijos.

"Turgus vėl turėtų tapti vieta ūkininkams, kad jie savo produktus galėtų parduoti vartotojui", – paprastą receptą siūlo ekspertas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pirmenybė į tūkstantinę paramą – moterims, emigrantams ir jauniems, o likusiems ¯\_(ツ)_/¯ (58)

Ūkininkai, pretenduojantys į ES paramą, skundžiasi, jog taisyklės pakankamai diskriminacinės ir...

Privačių miškų savininkai prakalbo apie mitingus ir kompensacijas (34)

Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete vyko tarptautinė konferencija „Lietuvos miško ūkio...

Eurostatas: žemės ūkio produkcijos augimas pernai Baltijos šalyse – vienas didesnių ES (1)

Žemės ūkio produkcijos augimas Baltijos šalyse pernai buvo vienas didesnių Europos Sąjungoje (ES).

Kodėl išaugo žemės mokestis (37)

Kėdainių miesto ir rajono gyventojai turi suskubti susimokėti žemės mokestį. Tačiau šiais...

Žemės mokesčio dar nesumokėjo 30 proc. mokėtojų (10)

Paskutinę dieną, kai galima sumokėti žemės mokestį, to dar nėra padarę 30 proc. mokėtojų,...

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (59)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (5)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (21)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (525)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (515)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (2)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (222)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (8)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (178)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...