aA
Vyriausybei ruošiant kovos su prekybos tinklais ir smulkaus verslo skatinimo planą, mažieji prekybininkai ir turguje dirbantys prekeiviai sako, kad jei tokios priemonės bus įgyvendintos, tai palengvins jų dalią, nes šiandien išlikti vis sunkiau. Tačiau apie savo kainų mažinimą žadėti irgi neskuba.
© DELFI / Tomas Vinickas

Tačiau, iš kitos pusės, smulkieji prekybininkai ir jų atstovai neplanuoja drastiškai mažinti kainų.

Plačiau apie šį planą galite paskaityti čia.

„Realybė tokia, kad mažėja vartotojų ir pardavimai, skaičiuojant kiekiu, krenta. Be to, tai priklauso nuo regiono. Vilniuje kur kas brangiau nei Kaune. Supraskime ir ūkininkus, kad atlyginimai kyla, žmonių trūksta, už minimumą žmogaus nepasamdysi. Šiuos pinigus reikia uždirbti. Smulkieji gamintojai gyvena įtampoje“, – kodėl prekybininkai nesiruošia mažinti kainų, aiškina Mindaugas Maciulevičius, žemės ūkio kooperatyvo, „Lietuviško ūkio kokybė“, administruojančio ūkininkų turgelius, direktorius.

Jis sako, kad bendrą vaizdą galėtų pakeisti kooperatinės ūkininkų parduotuvėlės, kaip kitose šalyse. Bendradarbiaujama ir su prekybos tinklais.

Mindaugas Maciulevičius
Mindaugas Maciulevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Prekybininkai lengvatomis džiaugiasi

DELFI turgavietėse pakalbinti prekeiviai vieningai tvirtino, kad didieji prekybos centrai žlugdo turgaus prekeivius, tačiau jų nuomonės apie ruošiamus pakeitimus išsiskyrė. Štai viena daržovėmis prekiaujanti Ona paklausta, kaip vertina čekių išdavimą klientams su galimybę atsiimti GPM, ne juokais įsiaudrino.

„Ar čekiai padarys tvarką? Parduotuvėje net neima tų čekių. Ką jie mulkina žmones. Atėjus sena bobulė į turgų pardavinėti dar ir čekį turės duoti? Ką tas senas žmogus supranta, nemoka juk naudotis kasos aparatu“, – pyko prekeivė.

Paaiškinus, kad čekiai leistų susigrąžinti GPM, o tai teoriškai turėtų pritraukti daugiau pirkėjų, daržoves pardavinėjanti moteris vis tiek nekeitė savo pozicijos.

„Turguje nereikia jokių čekių, tegul žiūri į prekybos centrų šešėlinį verslą. Ką tie čekiai pakeis? Užsideda nesąmoningas akcijas ir traukia žmones pas save“, – prekybos centrus kritikavo Ona.

Paklausta, kaip vertina siūlomą rinkliavos už darbo vietą nemokėjimo lengvatą bei ar tai leis sumažinti kainas turguje, moteris buvo kategoriška.

„Turiu verslo liudiją, moku Sodrai, moku ligonių kasoms ir dar už darbo vietą moku. Tai jei už nieką nereikės mokėti, iš kur valstybė surinks biudžetą? Netikiu tokiomis kalbomis ir jokios kainos čia tikrai nemažės.“, – tvirtai savo nuomonės laikėsi daržovių pardavėja.

Vaisiais ir uogomis prekiaujanti Edita išgirdusi apie Vyriausybės ruošiamus planus neslėpė tikinti, kad pagaliau pavyks pažaboti didžiuosius prekybos centrus.

Smaugia rinkliavos

„Tokia naujovė būtų „super“. Palengvėtų mokesčiai ir išvis tokiam smulkiam verslui kaip mūsų reikia lengvatų, nes tikrai labai sunkiai išsiverčiame. Viską turime susimokėti patys ir gaunasi taip, kad mes net „neišeiname ant lygių“. Pavyzdžiui, supuvo prekė, viskas, reikia išmesti, nesame prekybos centras ir negalime tiesiog nurašyti.

Kalbant apie rinkliavas, tai situacija tragiška. Dirbame kiekvieną dieną ir už ją turime sumokėti 10 eurų. Jei nedirbsi kasdien, suges prekės, o ką mums daryti, turime dirbi. Dabar ateina žmonės ir sako, kad prekybos centre kainuoja tiek ir tiek, ir viskas, negalima parduot, nes tiesiog negalime užsidėti didesnių antkainių“, - skundėsi pardavėja.

Moteris pasakojo, kad turguje dirba jau 25 metus ir palyginus situaciją prieš 15 metų ir dabar, vaizdas skiriasi kaip diena ir naktis.

„Seniau dirbdavome nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, turgus būdavo pilnas žmonių, pirkėjai net prašydavo, kad dar šiek tiek ilgiau padirbtume. Buvo geri laikai, o dabar, kai prekybos centrai dygsta vienas po kiti, turgus tik tuštėja, smulkieji prekeiviai skursta, tokia ta realybė“, – sakė Edita.

Naktinis turgus
Naktinis turgus
© Organizatorių nuotrauka

Nori ilgalaikės strategijos

„Jei kalbame apie tiesioginius pačių ūkininkų pardavimus, tai tokios priemonės, kaip nemokama prekybos vieta nebus lemianti, nes tai nėra brangu. Didžiausios investicijos skiriamos įrengti cechams ir logistikai – atvežti savo produkciją į prekyvietę“, – kaip išdėliotos ūkininko išlaidos aiškina M. Maciulevičius.

Jis aiškina ir kodėl, pavyzdžiui, Vilniuje brangiausia. Šalia sostinės laukai dirvonuoja ir ūkininkai jų negali dirbti. Žmonės lietuviškas daržoves veža iš Ukmergės, Kėdainių, Marijampolės. Vidutinės pajamos iš dienos prekybos apie 100 eurų. Jei reikia vien kurui atidėti 30 eurų, ūkininkas priversta kelti kainą. Kaune, pavyzdžiui, prekiauja žmonės iš aplinkinių rajonų ir kainos ten žemesnės iki 25 proc. nei sostinėje.

„Kitas dalykas, stabdantis smulkios gamybos vystymąsi, tai darbo jėgos trūkumas. Pats ilgai agitavau ūkininkus patiems perdirbti pieną. Tačiau žmonės į mane žiūrėjo skeptiškai, nes jie nenori prisiimti milžinišką papildomą darbą. Samdyti regionuose jau nėra ką. Čia maisto produktai, šiems darbams nepasamdysi vietinio alkoholiko. Kai kurie, jau dirbantys, net svarsto trauktis, nes sensta, dirbti nebepajėgia, o samdyti nėra ką“, – dėsto M. Maciulevičius ir tikina, kad priemonės geros, tačiau jos turi galioti ne keletą mėnesių, o dešimtmečius.

Šiandien mažieji po truputį – skaičiuojant procento dalimis per metus – atsiriekia rinkos dalį iš prekybos tinklų ir galbūt ateityje pasieks Vakarų Europoje įprastus 7–8 proc.

Tokios priemonės, kaip didžiųjų darbo laiko ribojimas padeda, tačiau jos nėra lemiamos, nors Vyriausybės norai gražūs.

„Ši iniciatyva, jei ji tęsis 20–30 metų, kai jaunimas pamatys, jog tai ilgalaikė strategija, gal juos tai paskatinti eiti į smulkų verslą. Žmogus, pradedantis tokį verslą, investuoja pakankamai daug, ima paskolas ir nori užtikrinimo, kad sąlygos nesikeis keliolika metų“, – aiškina M. Maciulevičius.

Turgus stojo piestu prieš Skvernelio planą įvesti čekius: net parduotuvėje jų niekas neima
© DELFI / Karolina Pansevič

Pagalba reikalinga

„Prieš 5 m. siūliau, kad dalį turgų didžiuosiuose miestuose atiduotų administruoti Žemės ūkio rūmams. Dabar ten šeimininkauja perpardavinėtojai, kurie realizuoja lenkiškus produktus. Tikrų ūkininkų, bent sostinėje, beveik nėra“, – sako Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Albertas Gapšys
ir sako, kad, pavyzdžiui, sostinėje, mėsa prekiauja iki 10 ūkininkų. Visi kiti perpardavinėtojai.

Ekspertas nevienareikšmiškai vertina numatytas priemones. Pavyzdžiui, sveikintina, jei žemdirbiai galės prekiauti be rinkliavos. Grąžinti GPM būtų gražus žestas, tačiau administravimas bus milžiniškas ir valstybė tik patirs nuostolius.

„Smulkų ir vidutinį verslą reikia gaivinti. Visų problemų jis neišspręs, tačiau padidins konkurenciją. Dar geriau būtų, jei ateitų keletas didelių užsienio tinklų ir jie konkuruotų su jau esančiais. Dabar, jei pritrūksti sviesto turi eiti į milžinišką parduotuvę. Tai nenormalu. Turi būti vietos ir mažiesiems“, – aiškina A. Gapšys ir sako, kad didieji kainas mažina perdirbėjų sąskaita.

Jie iki beprotybės spaudžia gamintojus. Tai taip pat nėra priimtina. Netgi akcijos daromos perdirbėjų, ne prekybininkų sąskaita, nors jos turėtų būti rengiamos būtent tinklų sąskaita.

Turgus traukiasi

Patys turgaus savininkai apie savo ateitį kalba atsargiai ir gana skeptiškai. Jų duomenimis, visoje Lietuvoje mažėja prekybos vietų.

„Prekybos vietų turguose nuolat mažėja, nes mažėja gyventojų, be to, neatlaikome konkurencijos su prekybos tinklais. Ypatingai su naujuoju „Lidl“, kuris pasižymi žemomis kainomis. Jei tokia parduotuvė įsikuria šalia turgelio, pastarasis paprastai išnyksta. Paprastas pavyzdys – Alytus į miesto centrą šio tinklo neįsileido ir turgus ten dar gyvuoja. Panevėžyje leista pastatyti kelias naujas parduotuves ir mūsų apyvarta krito“, – dėlioja Aldona Janavičienė, Panevėžio centrinės turgavietės vadovė, buvusi asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentė. A. Janavičienė sako, kad kita bėda – tiesiog nebelieka turgaus prekybininkų.

Vyresnio amžiaus žmonės, kurie buvo pagrindinė kategorija, išvažiuoja arba eina į pensiją. Vienintelė nauja kategorija, kuri dar šiek tiek pasipildo, tai ūkininkų vaikai. Kurie savaitgaliais parduoda tėvų ūkyje išaugintą produkciją.

„Juos žmonės žino ir perka net jei kaina kiek didesnė nei parduotuvėse. Gali būti, kad ateityje tik didmiesčiuose išliks visą savaitę veikiančios prekyvietės. Mus išgelbėti gali tik jei nebeleis miestų centruose kurti naujus prekybos centrus“, – sako A. Janavičienė.

A. Gapšys sako, kad turgus atsigaus jei ten bus prekiaujama Lietuvoje išauginta produkcija. Tokios prekyvietės jau išguitos iš didmiesčių centrų. Ten dar galima rasti vietinių produktų. Dabar dominuoja perpardavinėtojai ir importuotojai iš Lenkijos.

"Turgus vėl turėtų tapti vieta ūkininkams, kad jie savo produktus galėtų parduoti vartotojui", – paprastą receptą siūlo ekspertas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daugiau smulkiųjų ūkininkų gaus paramą

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša skirianti papildomų lėšų smulkiųjų ūkininkų paramai.

Susitarta dėl lietuviškos kiaulienos eksporto į Ukrainą (17)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) suderino su Ukrainos valstybine maisto saugos ir...

Ūkininkams bankas teiks paskolas su valstybės garantija (7)

Bankas „Luminor“ nuo ketvirtadienio ūkininkams pradeda teikti paskolas su valstybės garantija....

Po antstolių prabilo matininkai: norėtų didinti įkainius (317)

Po antstolių, mėginusių įrodyti, kad jų atlygis niekuo neišsiskiriantis, eilėje – žemės...

Nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams sušvelninti žalinimo reikalavimai

Nuo sausros nukentėjusiems šalies ūkininkams šiemet bus taikomi sušvelninti žalinimo paramos...

Top naujienos

Vladimiras Laučius. Pasprinkite savo mediena. Atsakymas urėdams ir babuinams (56)

Daug visko pasakyta miškų kirtimo tema. Kadangi šia sritimi domiuosi seniai, nemažai bendravau su...

Grafininos vyrui Nigelui pareikšti nauji įtarimai – advokatas mano, kad tai policijos taktika papildyta 10:55 (18)

Dingusiosios „Olialia“ mergaitės Sandros Grafininos nužudymu įtariamas jos vyras Nigelas Westas...

Baltiškos Ženios atostogos. Europietiškiausią Europą atrado Estijoje: čia trūksta tik pinigų (33)

Iš visko, ką mačiau, ši Europa – pati europietiškiausia. Džiugių spalvų identiški mediniai...

Rinkimuose Šimašius siekia dalyvauti nebe su Liberalų sąjūdžiu papildyta (80)

Vilniaus miesto meras buvęs liberalų lyderis Remigijus Šimašius kitų metų savivaldos rinkimams...

Lietuvis Kretoje aptiko įspūdingą radinį: iš pradžių man grasino kalėjimu (60)

„Graikai, kuriems parodydavau savo radinį, išsigąsdavo, kad mane pasodins į kalėjimą“, –...

Jie irgi lauks popiežiaus: čia atvykstama numirti (59)

Kada popiežius Pranciškus iš Aušros vartų papamobiliu bus vežamas į Katedros aikštę, savo...

Vilniuje visureigis atsidūrė ant kito automobilio (2)

Penktadienį, apie 10.20 val., Vilniuje, prie Švitrigailos ir Naugarduko gatvių sankryžos,...

Po devynerių metų motinystės atostogų: turėčiau jau būti nučiuožusiu stogu ir nukvakusi supermamytė (2)

Motinystės atostogos Lietuvoje yra vienos ilgiausių Europoje. O ypač jei augini ne vieną vaiką....

Seniausias sostinės prekybos centras keičia prekinį ženklą

Vilniaus centre šalia Neries upės įsikūręs prekybos centras VCUP keičia prekinį ženklą ir...

Britų naikintuvai išprašė įsibrovėlį iš Rusijos (30)

Ketvirtadienį rytinėje Jungtinės Karalystės pakrantėje į orą pakelti šalies karinių...