Anot A. Svitojaus, Lietuvos žemės ūkio rūmai, bendradarbiaudami su kitų Baltijos šalių žemdirbių asociacijomis, nutarė atviru laišku kreiptis į EK pirmininkę ir dar kartą priminti, kad Baltijos šalių žemdirbiai gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, kai jų gamybos išlaidos yra daug didesnės nei ES vidurkis. Atitinkamai: 129 proc. – Estijoje, 112 proc. – Lietuvoje bei 113 proc. – Latvijoje.

„Suprantama, kad dėl to Baltijos šalių žemdirbių pajamos žymiai nukenčia. Tikime, kad esame daug stipresni, ir mūsų balsas plačiau girdimas, kai suvienijame savo jėgas. Todėl laiške raginame EK priimti sąžiningą Daugiametę finansinę programą (DFP), kuri užtikrintų tvirtą ir sąžiningą atsigavimą po COVID-19 pandemijos. Žinoma, visos šalys išgyvena sunkų laikotarpį, tačiau Baltijos šalių žemdirbiams, gaunantiems mažiausias tiesiogines išmokas, šis laikotarpis tampa vis sudėtingesnis, tad dar kartą atkreipiame dėmesį, kad vieningoje ES neturi būti diskriminacijos“, – teigia ŽŪR pirmininkas.

Kreipimąsi pasirašiusių trijų Baltijos valstybių žemdirbių savivaldos organizacijų vadovų įsitikinimu, Europos Sąjunga turi užtikrinti teisingą politiką visų valstybių narių žemdirbiams ir kaimo gyventojams.

Nes ES vertybės yra bendros valstybėms narėms, kurių visuomenėje vyrauja integracija, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir nediskriminavimas.

„Šios vertybės yra neatsiejama mūsų europietiško gyvenimo būdo dalis.

Jos sudaro ES pagrindą ir yra apibrėžtos Lisabonos sutartyje bei ES pagrindinių teisių chartijoje. Žemės ūkis valstybėse narėse yra glaudžiai susijęs su visa ekonomika, todėl visoms ES narėms turi būti užtikrintos vienodos konkurencinės sąlygos“, – sako dr. A. Svitojus.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)