Žemės ūkio rūmų pranešime teigiama, kad šis klausimas aktualus, žinant, kad šiandien jau 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą. Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą - didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą - didesnę kaip 150 tūkst. Eur sumą mažina 100 procentų.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus primena, kad 2017 metų gruodžio 13 dieną Europos Parlamento bei Tarybos Reglamentu, ES valstybėms narėms suteikiama teisė nuo 2019-ųjų pradėti taikyti paramos ribojimo mechanizmą. Tiesioginių išmokų mažinimas gali būti taikomas tik pagrindinės išmokos sumai, viršijančiai 150 tūkst. Eur, mažiausiai 5 proc. Tai paliestų tik tuos ūkius, kurie deklaruoja daugiau kaip 2380 ha pasėlių.
Rūmai skelbia, kad tiesioginių išmokų mažinimą būtų galima pradėti taikyti tik nuo 2019 metų deklaravimo, tačiau iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės Europos Komisijai turi pranešti savo sprendimus dėl šio mechanizmo taikymo ir jo intensyvumo.
Šių metų gegužės 29-ąją Žemės ūkio ministerijoje pasitarime dalyvavę žemdirbių savivaldos atstovai vieningai pritarė tiesioginių išmokų ribojimui, tačiau reikia apsispręsti, kiek procentų ir nuo kokios sumos mažinti paramą. Taip pat išsiaiškinti, ar iš žemės ūkio subjektui priskaičiuotos paramos sumos išskaičiuoti ankstesniais kalendoriniais metais jo darbuotojams faktiškai išmokėtus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, ar mažinimą taikyti susijusiems asmenims - juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju.
Rūmų pranešime nurodoma, kad visos neišmokėtos lėšos turi būti perkeliamos į kaimo plėtros programos paketą. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, jei būtų taikomas maksimalus (100 proc.) mažinimas, būtų sutaupyta 1,39 mln. Eur, jei minimalus (5 proc.) - būtų sutaupyta 69 tūkst. Eur.
