aA
Lietuvoje tebežvanga ginklai dėl saugomų teritorijų plėtros ūkinės paskirties miškuose, – kuriamų augalijai ir gyvūnijai svarbių buveinių, taigi kartu ir ribojamų kirtimų.
Švedai atsilygino už buveinių apsaugą – savininkams paklojo 1,7 mln. eurų
© Mindaugas Milinis

Miško savininkų pyktį kursto ir tai, kad priverstinai sustabdę ūkinę veiklą jie negali tikėtis kompensacijų. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse gamtosaugininkai su miškininkai priversti elgtis kitaip, rašoma pranešime.

Sausį Švedijos miškų savininkai prisiteisė 18 mln. Švedijos kronų (1,7 mln. eurų) kompensacijų už tai, kad jiems nebuvo suteiktas leidimas ūkininkauti pagal jau suderintus miškotvarkos projektus.
Anot teisininkų, dabar, kai panašus konfliktas kilo ir Lietuvoje, švedų sprendimas galėtų tapti orientyru, nes esminių skirtumų šalių konstitucijose užtikrinant teises į privačią nuosavybę – nėra.

Pateikė ieškinį valstybei

Švedijoje konfliktas tarp aplinkosaugininkų ir miškininkų įsižiebė, kai Miško valdyba (Valstybinės miškų tarnybos atitikmuo) neišdavė miško savininkams leidimo miškams kirsti, mat nustatė, kad tose teritorijose buvo svarbių gamtinių vertybių. Jų plotai buvo klasifikuojami kaip pagrindinės biobuveinės, todėl kirtimai esą prieštarautų svarbiems gamtosauginiams interesams.

Tačiau miško savininkai nusprendė pateikti ieškinį valstybei. Mat Švedijos Miško apsaugos įstatyme numatyta, kad kai kuriais atvejais kompensacijos dėl valstybės įsikišimo taikomos ir atsisakius išduoti leidimą.

Teismas nurodė, kad asmuo turi teisę gauti kompensaciją, jei valstybės apribojimai smarkiai apsunkina nuosavos žemės panaudojimą ir pažymėjo, kad intervencija į turto apsaugą turi būti proporcinga ir įgyvendinama asmeniui neužkraunant nepagrįstos naštos.

Praranda pajamas

Advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerė, advokatė dr. Solveiga Palevičienė teigia, kad tokias atvejais, kai valstybės institucijos numato papildomus ūkinės veiklos apribojimus ar neleidžia kirsti miškų, savininkai nebegali gauti planuotų pajamų ar jų valdomas turtas gali nuvertėti.

Pasak jos, valstybė turi teisę įgyvendinti reformas ir vykdyti savo politiką, tačiau būtina suderinti visų pusių interesus.

„Balansuodamas tarp visuomenės intereso įgyvendinti reformą ir privačių subjektų intereso laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teises, Švedijos teismas priėjo išvados, kad pakeitimai turėjo esminės įtakos privačių miškų teisėtiems interesams, dėl to už tai jiems turėtų būti adekvačiai kompensuojama“, – sako teisininkė.

Teismas taip pat pažymėjo, kad tokiais atvejais, kai nekilnojamojo turto dalis yra nusavinama, nustatomas toks kompensacijos dydis, kiek dėl ekspropriacijos sumažėjo nekilnojamojo turto rinkos vertė.

Miško savininkui taip pat turi būti sumokamas papildomas 25 proc. standartinis priedas nuo kompensacijos sumos, susijusios su rinkos kaina, nes žalą patyręs žemės ar miško savininkas turėtų atsidurti toje pačioje turtinėje padėtyje, kokia buvo prieš eksproprijavimą.

Neturėjo patirties

Iki šiol Švedijoje nebuvo nei aiškių teisės normų, nei praktikos, numatančios, kaip turėtų būti sprendžiamos panašios situacijos.

Dr. S. Palevičienė sako, kad nors kol kas nėra aišku, kaip situaciją vertins aukštesnės instancijos teismai, tačiau šiai dienai priimti sprendimai nustato precedentą ateičiai.

Anot jos, tokias kompensacijas priteisę Švedijos teismai remiasi Konstitucijoje įtvirtina nuosavybės teisių apsauga bei Europos Žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsniu. Pasak teisininkės, esminių skirtumų tarp Lietuvos ir Švedijos teisinių sistemų konstituciniame lygmenyje šiuo aspektu nėra ir nors precedentas negalėtų būti taikomas tiesiogiai, galima spėti, kad Lietuvos teismų pozicija analogiškoje situacijoje būtų panaši.

„Natūralu, kad principas turėtų būti išlaikomas toks pats Lietuvoje. Pirmiausia, į tai turėtų atsižvelgti įstatymų leidėjas nustatydamas reguliavimą. Jeigu jis tinkamos pusiausvyros neišlaiko, tuomet gali būti keliamas klausimas, ar tokie įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, arba klausimas dėl kompensacijų už patirtus nuostolius konkrečioje byloje“, – sako dr. S. Palevičienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.4000

Analitikas: „Linas Agro“ ir „KG Group“ sandoris sukurs atsvarą Lenkijos paukštininkams (14)

Žemės ūkio investicijų bendrovei „ Linas Agro Group “ praėjusią savaitę įsigijus Tautvydo...

Pieno supirkimo kainos išlieka rekordiškai didelės (6)

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį išliko rekordiškai aukštos, o...

Prasidėjo javapjūtė (10)

Pirmadienį į Ariogalos grūdų elevatorių atvažiavo pirmieji traktoriai su šių metų...

Agrosektoriaus transformacija – kaip bus sprendžiamas žmonių trūkumas (11)

Agrosektorius šandien stovi ant didelių transformacijų slenksčio. Iš jo tikimasi augančio...

Naujausi Lietuvos žemdirbystės mokslininkų bandymai – rekomendacijos sėjai (2)

Šylant klimatui daugėja ekstremalių meteorologinų reiškinių, tad Lietuvos agrarinių ir miškų...

Top naujienos

Vytautė Merkytė | D+

Vyras, pranokęs patį šėtoną: jo sektantės it marionetės skerdė turčius – norėjo paspartinti apokalipsę Mansono biografijoje – sąsajos su Lietuva

Tai vyras, kuris yra laikomas tikru blogio įsikūnijimu. Jis – išprotėjęs genijus, su svastika...

Tragiška vyro, gimusio nykštuku, bet mirusio būnant milžinu, istorija

Adamas Rainer buvo vienintelis žmogus istorijoje, kuris per savo gyvenimą spėjo pabūti tiek...

Anglijoje pasislėpusiems lietuvių nusikaltėliams – netikėtas smūgis: nauja taktika jau duoda rezultatų (21)

Šių metų pradžioje buvo sudarytas 10-ies ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių sąrašas, kurie,...

Liūdna istorija pasidalinęs Stano įspėja sergančius vėžiu neapsigauti: šie žmonės – žudikai (65)

Baisiai skambančią diagnozę „ vėžys “ kasdien Lietuvoje išgirsta apie pusšimtį žmonių.

Skrandžio rūgštingumas vis dažnesnė bėda: gydytoja įspėja – negydomas refliuksas gali išprovokuoti vėžį (7)

Gydytojai gastroenterologai pastebi, kad padidėjęs skrandžio rūgštingumas, kitaip refliuksas ,...

Delta atmainai keliant vis didesnį nerimą Izraelis pateikia skaičius: kiek nuo jos apsaugo „Pfizer“ vakcina (214)

Pasak Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos, „ Pfizer Inc.“ sukurtos „Covid-19“ vakcinos...

Japonijoje dėl medalio kovosianti buriuotoja Viktorija Andrulytė papasakojo, kokiomis sąlygomis gyvena: esame visiškai uždaryti (21)

Lietuvos sportininkė, olimpietė , Lietuvos jachtų buriuotoja Viktorija Andrulytė (29) šiuo...

Pirmosios Jūros šventės dienos sulaukė tūkstančių: apie saugius atstumus pamiršta, kaukių nedėvėjo nė vienas (127)

Klaipėdoje prasidėjusios Jūros šventės pirmosios dienos laukiamiausias renginys šventinė...

Galėtų dirbti bet kur, bet pasirinko kaimą: jauni virtuvės šefai kuria kitokius skonius (14)

Kapitoniškių kaimo miškuose, netoli Rumšiškių , sukasi du talentingi jauni virtuvės šefai....

Olimpinis Lietuvos sportininkų šeštadienis: į kovą stos irkluotojai, plaukikai, dviratininkas ir gimnastas (2)

Šeštadienį Tokijo olimpinėse žaidynėse kovas pradės Lietuvos plaukikai Danas Rapšys ,...