Pagal dabar galiojančią tvarką kiekvienas žmogus, kuris nori pirkti žemę, privalo deklaruoti, kad jo valdomas plotas nepasieks 500 ha. Tuo pačiu, jei paaiškėtų, jog jis viršija šią normą, tai būtų vertinama kaip pažeidimas ir sandoris teoriškai gali būti naikinamas.

Šiemet Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) buvo pateikta apie 9000 prašymų duoti leidimą pirkti žemę ir 23 atvejais paaiškėjo, kad pareiškėjas, jei būtų gavęs leidimą, valdytų daugiau kaip 500 ha. Jiems leidimas neišduotas.

Ši tvarka dar bus griežtinama

„Seimui teikiame įstatymą dėl vadinamųjų saugiklių, draudžiančių įsigyti daugiau kaip 500 hektarų. Nacionalinei žemės tarnybai suteiksime daugiau įgaliojimų. Nustatę pažeidimus jie galės kreiptis tiesiai į teismą. Dabar jie turi kreiptis į prokuratūrą, kuri pradėdavo tyrimą. Taip procesas bus kur kas greitesnis“, – sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Giedrius Surplys

Pagal 2014 m. priimtą įstatymą, asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvoje, kad bendras jiems priklausantis žemės ūkio paskirties plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės įsigyjama gyvulininkystei ir įsigytos žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus.

Vertinant ar žemę įsigyjantys asmenys yra susiję, tokiais laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai). Taigi, bent jau pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, pilnamečiai vaikai tokiais nelaikomi. Be to, susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. kito juridinio asmens akcijų.

Nuasmeninti Registrų centro duomenys, rinkti metų pradžioje, rodo, kad daugiausia Lietuvoje vienam žmogui nuosavybės teise priklauso 1154 ha žemės ūkio paskirties žemės. O 10 didžiausių žemvaldžių jos iš viso turi 7,6 tūkst. ha. 28 žmonės nuosavybės teise turi daugiau kaip 500 ha žemės. Visų jų turimas žemės plotas sudaro 16 tūks. ha.

2016 m. ŽŪM duomenimis, kuriuos skelbė „Valstiečių laikraštis“, po Česlovo ir Ramūno Karbauskių daugiausia žemės Lietuvoje valdė (ne tik nuosavos, bet ir nuomojamos) Romualdas Majeras ir dabar DELFI pripažinęs, kad valdo daugiau nei 500 ha (kiek tiksliai, turi, esą reikėtų sėsti ir suskaičiuoti).

Metų pradžios duomenimis, iš įmonių arba juridinių asmenų didžiausiam žemvaldžiui nuosavybės teise priklauso 3 468 ha žemės paskirties žemės.

10 didžiausių įmonių nuosavybės teise turi 16,4 tūkst. ha. Daugiau kaip 500 ha nuosavybės teise turi 65 juridiniai asmenys, iš viso turintys 50,5 tūkst. ha.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, didžiausia tarpusavyje susijusių įmonių grupė, kurią sudaro 28 vienetai, turi beveik 13,3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės.

Iš viso Nekilnojamojo turto registre registruota 3,48 mln. ha arba 34,8 tūkst. kv. km žemės paskirties žemės, kuri priklauso privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims. T. y. kiek daugiau nei pusė visos Lietuvos teritorijos. Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, 2016 m. 134 tūkst. paramos gavėjų, deklaravusių 2,8 mln. ha žemės naudmenų ir pasėlių plotą, iš viso išmokėta 431,7 mln. Eur. 10 didžiausių paramos gavėjų skirta 5,4 mln. Eur.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (162)