„Per metus tiek žemės sklypų, tiek apleistos žemės plotas Ukmergės savivaldybėje šiek tiek sumažėjo. Tokia pati tendencija yra ir visoje Lietuvoje“, – informavo registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Registrų centro sukurtoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje skelbiama, kad šiuo metu visoje šalyje bendras žemės sklypų su apleista žeme plotas sudaro 398,2 tūkst. ha.
Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis šalyje padidėjo 1 proc., tačiau apleistos žemės plotas šiuose sklypuose per metus sumažėjo 1,4 proc.
2013 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti net 128 tūkst. apleistos žemės sklypai, kuriuose apleista žemė užėmė 113 tūkst. ha plotą.
Daugiausiai – Vilniaus rajone
Didžiausi apleistos žemės plotai aptikti Vilniaus rajone.
Taip pat daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų yra šiaurės rytų Lietuvoje: Molėtų rajone yra 4,2 tūkst. tokių sklypų, kuriuose apleista žemė užima 2,5 tūkst. ha plotą, Utenos rajone – 3,2 tūkst. sklypų, 1,9 tūkst. ha plotas, Trakų rajone – 3,1 tūkst. sklypų, 1,9 tūkst. ha plotas, Zarasų rajone – 2,8 tūkst. sklypų, 2,1 ha plotas ir Ignalinos rajone – 2,7 tūkst. sklypų, 1,4 tūkst. ha plotas.
Mažiausiai – vos po kelis apleistos žemės sklypus – yra Alytaus, Šiaulių, Klaipėdos miestų savivaldybėse. Nė vieno – Palangoje.
Savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Toks tarifas nustatytas ir Ukmergės rajone.
Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota beveik 2,4 mln. sklypų, užimančių 5,8 mln. ha plotą.
Apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais skelbia Valstybės žemės fondas. Šie duomenys perduodami ir Registrų centrui, tad naujausius duomenis galima rasti REGIA žemėlapyje, grupėje „NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės“.
Kas įmanoma aparta
Tačiau Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys sako neįsivaizduojantis, kaip atsiranda tokie dideli apleistos žemės plotai – juk pravažiuodami rajono keliais beveik nepamatysime dirvonuojančių laukų.
Svarsto, kad tiek daug sklypų matyt susidaro įskaitant savaiminiais miškais apaugusius plotus bei apleistų sodybų sklypus, kur neįmanoma nustatyti savininkų.
Pasak vedėjo, iš viso šiuo metu rajone deklaruojama apie 68 tūkst. ha dirbamos žemės.
„Aš dėl tokių Registrų centro skaičių nustebęs“, – atvirauja vedėjas. Pasak jo, kur tik įmanoma, žemė apsėjama, sutvarkoma, šienaujama ir deklaruojama, juk už tai mokamos išmokos.
Žemdirbių nedaugėja
Vedėjas sako, kad pastaraisiais metais žemę dirbančių žmonių skaičius mūsų savivaldybėje yra panašus – labai didelių pokyčių nesama. Naujų ūkininkų atsiranda vienas, kitas.
Ir pats daug metų ūkininkaujantis S. Stimburys sako, kad žemę pirkti ūkininkams ne visada apsimoka, nes jos kaina didelė, o investicija gali neatsipirkti net ir per dešimtmetį. Ypač pastarosios vasaros atnešė nuostolių. Gerai paskaičiavus, labiau apsimoka investuoti į techniką, o žemę nuomotis.
Našios žemės kaina mūsų rajone didelė. Prašoma ir po 4 000 eurų už hektarą. Žemės kaina labiausiai priklauso nuo našumo balo, sklypo dydžio ir vietos.
