Vienas iš sektorių, kurie dėl to nukentės – augalininkystės ūkiai, kurių dirbamos žemės plotai dėl įvairių ribojimų mažės. Apie tai laidoje Delfi tema diskutavo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas.
„Aplinkosauginės problemos akivaizdžios ir žemės ūkis bus pirmasis, kuris jau kenčia dėl to, kad mes gyvename ateities sąskaita“, – tvirtina S. Gentvilas.
A. Macijauskas sako, kad problemos, kurias įvardina ministras, nėra naujos ir jos nepersikėlė iš Žemės ūkio ministerijos kartu su perduodama Nacionaline žemės tarnyba.
„Žemės ūkis neatsiejamas nuo aplinkosaugos, tiesiog tų klausimų daugėja, nes ES piliečiai nusprendė, kad Europa turi rimtai kovoti su klimato kaita ir tarša. Mes, žemdirbiai, šias iniciatyvas palaikome, tačiau diskutuojame dėl priemonių, kuriomis tuos tikslus galima pasiekti. Iš karto po Žaliojo kurso paskelbimo Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamentas įvertino jo pasekmes, kaip tai atsilieps ES ir viso pasaulio žemės ūkio produktų gamybai. Išvados buvo labai aiškios.
Maisto gamyba ES sumažės 25 proc. Tiek pat kris ir žemdirbių pajamos. Mano nuomone, tai kvailos priemonės. Tų pačių tikslų galime pasiekti kur kas efektyviau ir nedarydami žalos žemės ūkio gamybai ir netgi ją didindami. Tuo pačiu mažintume išmetimus tiek į atmosferą, tiek į dirvožemį. Tai ne kartą įrodyta “, – dėlioja A. Macijauskas.
Ūkininkas vardina kas netenkina mūsų Aplinkos ministerijos sprendimuose. Pirmiausia tai, kad strateginiuose dokumentuose ir tuose, kuriuos kuruoja ši ministerija, užfiksuotas žemės ūkio sektoriaus susitraukimas. Taršos mažinimo ir poveikio klimatui mažinimo, pasak prezidento, bus siekiama XIX amžiaus priemonėmis, nors to pasiekti galima didinant gamybą.
„Konkrečios priemonės, kurių ministerija ėmėsi. Tai plačiai nuskambėjęs Suvalkijos nacionalinio parko steigimas, kuris sužlugo nuvažiavus į tą regioną. Kita labai aktuali priemonė apsaugos zonų išplėtimas prie paviršinių vandens telkinių. Mūsų nuomone, sprendimas priimtas be konsultacijų su ūkininkais ir žemės savininkais ir ateityje neduos jokios naudos, tik sumažins dirbamos žemės plotus. Mes siūlome naudoti išmaniąsias technologijas, precizinę techniką ir taršą mažinti tokiu būdu. Lietuvoje tarša viena mažiausių ES, o priemonės, o tikslai vieni griežčiausių. Mums tai sunkiai suvokiama“, – piktinosi A. Macijauskas.
S. Gentvilas savo nuomonės, dėl šių priemonių būtinumo laikosi griežtai.
„Kai vasarą nuvažiuosite į Palangą ir vaikščiosite po žydintį jūros vandenį, nors Švedijoje jis nežydi, klausite, kodėl taip nutiko. 70 proc. visų nitratų, kurie pasiekia jūrą, Nemunu ir Kuršių mariomis yra iš žemės ūkio. 3 ir 5 metrų apsaugos zonos visada egzistavo, tik jos nebuvo kontroliuojamos.
Žemėlapiuose nubraižėme aplink upes ir upelius zonas, kuriose negalės būti tręšiama ir ariama. Po kelių metų Baltijos jūra pasikeis. Patikėkite mano žodžiu. Kritinis atstumas 10 metrų nuo vandens, kuris ir buvo sumažinta iki 3-5 metrų. Virginijus Sinkevičius, eurokomisaras kalba, kad du kartus viršijame galimus išmetimus į Baltijos jūros. Noriu išgirsti, ką ūkininkai atsakys, nes jie tiesiog nesilaikė reikalavimų“, – dėsto S. Gentvilas.
A. Macijauskas sako, kad 3 metrų atstumas galiojo net prie melioracijos griovių, kurie nėra upeliai. Ūkininkai geranoriškai žiūri į šį reikalavimą, tačiau jau yra aplinkos ministro įsakymas, kad prie kai kurių sureguliuotų upelių zonos išplečiamos iki 10 metrų. Tačiau tai neduos efekto jei nebus laikomasi tręšimo taisyklių.
„Ginčyčiausi dėl 70 proc. teršalų, patenkančių iš žemės ūkio. Pas mus gyvenvietėje yra vandentiekis, tačiau nėra valymo įrenginių. Kur tos nuotekos dingsta niekas nekalba. Tiriame melioracijos griovių vandenį. Azoto kiekis jame neviršija leidžiamo geriamam vandeniui. Netgi 5 kartus mažiau nitratų nei brangiuose mineralinio vandens buteliuose, parduodamo prekybos centruose. Kalbant apie miestų valymo įrenginius, jei mes ramia sąžine galime atsigerti vandens iš melioracijos griovio, tai, ministre, pamėginkite atsigerti vandens upėje prie miestų valymo įrenginių. Abejoju, ar kas nors ryžtųsi ten gerti. Valymo įrenginių reglamentavimas neatitinka sveiko proto ribų, tačiau ministras apie tai nekalba“, – piktinasi A. Macijauskas.
S. Gentvilas atkerta, kad galima stumdytis, kas teršia daugiau, ar mažiau. Teršia tiek pramonė, tiek miestai, tačiau skaičius pateikia mokslininkai ir šie skaičiai blogi, nes tik trečdalis Lietuvos vandens telkinių geros būklės.
„Nereikia sakyti, kad ministras kažką ignoruoja. A. Macijauskas iš Kėdainių ir šiam miestui 100 proc. finansuota nuotekų valykla. Nevėžis atsigauna. Nuo sausio nebereikia statybos leidimų privatiems valymo įrenginiams. Viskas lengvinama. Baksnojimas vieniems į kitus niekur neveda. Mokslinės studijos rodo, kad negali būti ariama ir tręšiama 10 metrų iki vandens“, – argumentuoja S. Gentvilas ir sako, kad tai aktualu tik grūdininkams, kurie sėja javus. Tai intensyvūs ūkiai, priklausomi nuo trąšų ir chemikalų. Draudimai apims 1700 hektarų visoje Lietuvoje ir už šią žemę galima gauti kompensacijas, jei ten bus įrengti kraštovaizdžio elementai. Nereikės arti „įklimpus traktoriaus ratu į vandenį“.
A. Macijauskas atkerta, kad ūkininkai visada pasisako už vandens telkinių apsaugų ir dėl 3 metrų apsaugos sutarta, tačiau staiga paaiškėja, kad bus ne trys, o 10 metrų. Abejotina, kad tokios didelės zonos tik prie kai kurių vandens telkinių – sureguliuotų upelių – duos efektą, tačiau sukels didelį ūkininkų nepasitenkinimą.
„Didžiausia problema nelygybė ir nesikalbėjimas su žemdirbiais, kai juostos buvo padidintos be konsultacijų su ūkininkais. Kitas dalykas, kad jei visuomenė nori padaryti kažką privačioje nuosavybėje – mūsų skaičiavimu tai 8 tūkst. ha – turi būti kompensuota. Įvairios priemonės nepadengs prarastų pajamų“, – dėsto A. Macijauskas.
A. Gentvilo pozicija kitokia:
„Nėra teisės teršti. Jei įrodome, kad vyksta tarša, prašome to nedaryti. Yra įvairių žemės ūkio veiklų, iš kurių galima gauti pajamas ir tuose 5 apsauginės zonos metruose. Negaliu toleruoti požiūrio kai prašoma už atsitraukimą kompensuoti. Tai nėra nauja tvarka. Tiesiog jos reikės laikytis.“
