Tai jis Eltai pareiškė pirmadienį vakare po susitikimo su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Philu Hoganu.
G. Surplys teigė, kad Lietuvos netenkina tai, jog pagal dabartinį EK siūlymą, žemdirbiai gaus tik 70 proc. ES vidurkį siekiančias išmokas, o kitos finansinės perspektyvos pabaigoje - 2027 metais - jos pasiektų 80 proc.
„Mes lyg ir dalyvaujame formulių lenktynėse su benzino baku, kuris pripildytas tik 70 proc., kai kiti turi pilną baką. Ir mums pažadėta, kad jeigu gerai lenktyniausite, gausite 80 proc. bako. Ir mes manome, kad tai nėra teisinga“, - Eltai telefonu iš Sofijos sakė G. Surplys.
Tačiau dėl galimybės išsiderėti daugiau pinigų jis nėra optimistiškai nusiteikęs. Lietuva jau dabar yra viena iš keturių valstybių, kurios europinis finansavimas pagal Komisijos siūlymą, vertinant absoliučiais skaičiais, nemažėja, o atsižvelgiant į tai, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos biudžete palieka 12 mlrd. eurų skylę, teigiama yra tai, kad finansavimas kitoje finansinėje perspektyvoje bent jau nesusitrauks.
„Kaip ir komisaras sakė, galima liūdėti, arba galima džiaugtis, jeigu nemažės tai, kas pasiūlyta, nes po „Brexit“, iki kol nauja finansinė perspektyva pradės galioti, mes turėsime dvejus metus su mažesniu biudžetu ir čia neišvengiami mažėjimai. Mes prognozuojame, kad nuo vidutiniškai 180 eurų už hektarą mūsų ūkininkai gaus tik 174 eurus“, - aiškino G. Surplys.
Visgi, ministro teigimu, yra galimybė išsiderėti daugiau lėšų kitai finansinei perspektyvai jeigu Lietuva ne šiaip prašys pinigų, o sutiks daugiau prisidėti prie aplinkosaugos, migrantų krizės ir pan.
„Jeigu mes pas šalis mokėtojas ateisime ne su tiesiog prašymais, bet vadinamuoju principu daugiau už daugiau, kad daugiau prisidėtume prie aplinkosaugos, kaimo plėtros, netgi ką jis pabrėžė - prie saugumo Europoje, migracijos krizės“, - tikino G. Surplys.
„Turime suprasti, kad kai išeina viena didžiausių valstybių iš sąjungos, natūraliai atsiranda skylė. Be to, turime suprasti, kad Europos Sąjunga buksuoja ir jeigu norime konkuruoti su Kinija, Japonija, JAV, mes turime atrasti naujų variklių ekonominiam augimui, plėtrai, dėl to daugiau pinigų skiriama inovacijoms, technologijoms ir švietimui“, - pridūrė ministras.
Europos Komisija Lietuvai kitoje finansinėje perspektyvoje, vertinant absoliučius skaičius, žemės ūkiui siūlo skirti 1,4 proc. daugiau paramos. Briuselio siūlymu, 2021-2027 metais Lietuva gautų 5,14 mlrd. eurų paramos einamosiomis kainomis, įskaičiavus infliaciją, arba 4,561 mlrd. eurų 2018 metų kainomis.
Vien tiesioginėms išmokoms einamosiomis kainomis siūloma skirti 3,770 mlrd. eurų, tai daugiau nei skirta 2014-2020 metų laikotarpiu, kai išmokoms Lietuva gavo apie 3,2 mlrd. eurų. 4,2 mln. eurų siūloma skirti rinkos priemonėms, 1 366 mlrd. eurų - kaimo plėtrai. Pastaroji mažėja maždaug 300 mln. eurų.
Tačiau Lietuva tokį siūlymą kritikuoja, mat nors biudžetas įvertinus infliaciją ir yra didesnis, išmokos šalies žemdirbiams ir toliau neprilygs europiniam vidurkiui ir sieks tik 70 proc. Lietuvos ūkininkai savo ruožtu teigia, kad nepajėgia konkuruoti su Vakarų žemdirbiais, gaunančiais didesnes išmokas.
Pagal EK siūlymą, ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos nuo 60 tūkst. eurų bus mažinamos ir bus nustatyta viršutinė 100 tūkst. eurų išmokų ūkiui riba.
Teigiama, kad maži ir vidutinio dydžio ūkiai gaus didesnę paramą už hektarą, šalys turės atidėti bent 2 proc. savo tiesioginių išmokų asignavimų jaunųjų ūkininkų įsisteigimui paremti.