Formali priežastis – direktorius negali dirbti su slapta informacija.
Anot ministros, atleisti E. Bėrontą užtruko, nes siekta išsiaiškinti, kad po teismų sprendimų nebūtų prielaidų jam grįžti į darbą. „Iš tikrųjų VSD pažyma yra, tačiau sprendimą turiu priimti aš. Ta VSD pažyma buvo apskųsta teismui ir dėl to tiesiog nenorėjau pakartoti kitų ministrų klaidų, norėjau padaryti viską teisingai, kad atleidimas būtų visiškai teisėtas ir nesudarytų prielaidų žmogui vėl grįžti į darbą po teismo procesų“, – sakė G. Surplys. Jis pridūrė, kad E. Bėrontą vertina kaip gerą vadybininką.
„Aš asmeniškai E. Bėrontą vertinu kaip gerą vadybininką, vadovą, sulaukiau labai daug atsiliepimų iš ūkininkų, kad jie jį palaiko, vakar sulaukėm ir NMA profsąjungų atstovų palaikymo“, – teigė ministras. VSD atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė anksčiau BNS sakė, kad rekomendacija žemės ūkio ministrui neleisti E. Bėrontui dirbti su įslaptinta informacija pateikta balandžio 29 dieną. VSD poziciją E. Bėrontas apskundė teismui.
Rytoj turėtų būti paskutinė valdininko darbo diena. Šiandien ryte, prieštaraudami E. Bėronto atleidimui oficialų kreipimąsi išplatino Lietuvos žemės ūkio taryba (nuo Žemės ūkio rūmų atskilusios ūkininkų asociacijos), NMA departamentų vadovai ir agentūros profesinė sąjunga.
E. Bėrontas jau buvę atleistas, tačiau pernai rugsėjį teismo sprendimu į darbą grąžintas.
„Mes gavome raštą iš Valstybės saugumo departamento (VSD – BNS) ir aš iš karto pasirašiau įsakymą, kad jis negali dirbti su slapta informacija, o dėl tolesnių veiksmų analizuojame dabar teisiškai ir kitą savaitę, kai grįšiu iš komandiruočių, priimsime sprendimus“, – BNS sakė G. Surplys.
NMA vadovas pagal pareigybę privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai rugsėjį grąžino E. Bėrontą į Europos Sąjungos paramą skirstančios agentūros vadovus,be to, jam buvo sumokėta beveik 22,3 tūkst. eurų kompensacija. Tuometinis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pernai sausį paskyrė E. Bėrontą vadovauti agentūrai antrai kadencijai, tačiau gavęs papildomos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacijos netrukus jį atleido.
Tačiau draudimas dirbti su slapta informacija formalumas - neoficialiomis žiniomis, NMA tokiais dokumentais nedisponuoja.
Pats E. Bėrontas tikina, kad šį sprendimą skųs, nes mano, kad taip pažeistos jo teisės.
"Jokių naujų aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos teisme, kuris mane grąžino į darbą, nėra. Mano nuomone, tai tiesiog improvizacija ir naujai pradėtas teisinis procesas. Be to, neturėjau net laiko pateikti paaiškinimus teismui dėl ministro sprendimo uždrausti man dirbti su slapta informacija", – savo poziciją dėsto E. Bėrontas ir sako, kad, jog nuomone, 2014 m. kai jis buvo priimamas į darbą tokio darbo nebuvo jo pareiginėje instrukcijoje ir nuo 2014 m. NMA negavo nė vieno rašto, kuris būtų pažymėtas kaip slaptas. Tai aukščiausio lygmens valstybės vadovų prerogatyva.
"Kai teismas mane grąžino į darbą šis leidimas dirbti su slapta informacija turėjo būti atstatytas, tačiau taip nebuvo", – sako E. Bėrontas ir tikina sulaukęs daugybės žemdirbiškų organizacijų palaikymo, nes mėgino keisti sistemą ir nemato priežasčių, kodėl turėtų tyliai pasitraukti.
