aA
Paskutinėmis metų dienomis vyriausybės patvirtintas ir EK jau išsiųstas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas sukėlė žemdirbių nepasitenkinimą ir baimę.
Kazys Starkevičius
Kazys Starkevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Dabar visi įsipareigojimai turi būti perkeliami į nacionalinius teisės aktus. Bendra investicijų suma numatoma 14 mlrd. eurų, pusė iš jų ES lėšos. Pinigai bus skiriami ne tik žemės ūkiui. Ūkininkams dauguma lėšų bus iš Kaimo plėtros programos. CO2 emisiją įsipareigojom sumažinti 9 proc. Tai mažiau nei įsipareigojo mažinti kitos ES šalys. Žemdirbius neramina, kad planas buvo patvirtintas nepateikus paaiškinimų, kaip viskas vyks ir kiek tai kainuos kiekvienam ūkiui.

Seimo narys Kazys Starkevičius sako, kad tokia skuba buvo klaida, kuri mūsų valstybei gali kainuoti labai daug.

– Išlaidos aplinkosaugai jau tapo ne tik ūkininkų nerimo priežastimi, bet ir politiniu faktoriumi. Kol kas kalbama apie milijardus, bet aiškumo ir konkrečių galutinių skaičių, kiek tai kainuos kiekvienam ūkiui negirdėti.

– Mes norime gauti tuos skaičius. Dėl to Seimo kaimo reikalų komitete nepritarėme aplinkosaugos strategijai (Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija red. past.), nes trys ministerijos – Aplinkos, Žemės ūkio ir energetikos – negalėjo pateikti aiškių atsakymų. Padėtis man primena stojimą į ES, kai mus visus užbūrė SAPARD ir kitos paramos milijardai. Dabar, kai ministerijos pristatė savo projektus, sakė, kad visas paketas gali siekti 12 milijardų eurų. Čia ne tik žemės ūkiui, bet ir visiems sektoriams. Tačiau kai pradedame kalbėti realiai, staiga sumos sumažėja iki 3 milijardų eurų. Prašome pateikti realius skaičius.

Man keista, pavyzdžiui, kodėl nesiėmėme estiško varianto. Jie visą aplinkosaugos krūvį ir paramą perkrauna žemės ūkio modernizavimui. Pavyzdžiui, jie pasakė, kad CO2 nemažins, kas reikštų gyvulininkystės traukimąsi, o atvirkščiai, šį sektorių plės, nes gyvulių skaičius sumažėjęs. Tiesiog modernizuos fermas, statys biodujų jėgaines ir tuo pačiu mažins taršą.

– Kuo mums gresia tokie strateginiai nepaskaičiavimai?

– Turime gyvulininkystės programą, pagal kurią iki 2030 m. gyvulių skaičių turime didinti, o pagal Aplinkosaugos priemones, kurias pateikėme Briuseliui, gyvulių didinimo nebus. Be to, įsipareigojame naikinti lengvatinius akcizus dyzelinui, didinti taršos mokesčius. Ūkininkai bus priversti trauktis. Be to, žada didinti pievų ir ganyklų skaičių iki 400 tūkst. ha. Klausimas, kas tose pievose ganysis, jei mes mažinsime gyvulininkystę.

Kitas niuansas 650 tūkst. ha kuriuose žemė bus dirbama taikant beariminę technologiją, kuriai reikia mažiau degalų. Bet jei ji bus nuolatinė ir be mėšlo, prasidės dirvos erozija. Tai taip pat kertasi su įsipareigojimu mažinti gyvulių skaičių.

Be to, ES viename hektare sukuriama 4 tūkst. eurų pridėtinė vertė, pas mus 730 eurų. Mums dar reikia augti. Europiečiai tai vertei sukurti sunaudoja kur kas daugiau iškastinio kuro nei mes. Be to, pas juos vienam hektarui tenka kur kas daugiau gyvulių nei pas mus.

– Kaip atsiranda tokie sukuriamos vertės skirtumai?

– Mes išvežame žaliavą, jie galutinį produktą. Mes eksportuojame 70 proc. grūdų, Vokietija 12 proc. Jų vidaus rinka ir vartojimas kur kas didesni, tačiau esmė, kad jie išveža galutinį produktą. Tai dar vienas iš mūsų argumentų Briuseliui, kad šias lėšas galėtume panaudoti modernizavimui ir gamybos didinimui.

– Ką praktiškai tai reikštų, kam turėtume skirti pinigus?

– Mūsų siūlymas, kuris turėtų atsirasti strategijoje, tai panaudoti lėšas atstatyti nualintoms dirvoms: jas kalkinti. Be to, įdiegti modernią melioracijos sistemą. Dabar laukus tik sausiname, o galėtume ir drėkinti – kauptume lietaus vandenį, o neišleistume į kanalus kaip dabar. Tai būtų didžiulis pasiekimas kovojant su klimato kaita. Sumažintume dirvožemio alinimą. Turime pasiruošti, kad ūkis būtų kuo natūralesnis ir reikėtų mažiau mineralinių trąšų. Pasinaudojus aplinkosaugos programomis galėtume pakeisti visą žemės ūkį.

Mums nereikia, kaip darė derybininkai stojant į ES 2004 m., iš karto sutikti su viskuo, ką pasiūlo Briuselis.

– Tačiau statistika rodo, kad 2019 m. augalininkystės produkcijos gauta 25 proc. daugiau nei 2018 m., bet menksta gyvulių skaičius, mažiau primelžiama pieno.

– Turime modernizuoti ūkį ir didinti gyvulininkystę. Iš mėšlo galime gaminti biodujas, elektrą ir šilumą. Kaimas bus visiškai kitoks. Mes turime nealinti savo žemių ir pasiekti tokį efektyvumą, kaip ES šalys, kurioms galbūt reikia mažinti gamybos kiekį.

– O iš kur mes gausime gyvulių ir kaip kursime didesnę pridėtinę vertę? Didieji grūdų augintojai užsiimti fermomis nenori. Mažieji nyksta.

– Jei programa būtų nukreipta į ūkių modernizavimą, fermų statybą ar skirti giluminiam grūdų perdirbimui. Turime tiesiog perdirbti tai, ką užauginame. Pavyzdžiui, jei prie fermos biodujų jėgainė, galime ne tik gaminti elektrą, bet ir šildyti miestelius ar šalia statyti šiltnamius.

Tačiau dabar Vyriausybė, nederinusi su žemdirbiais, tiesiog pritarė tai programai, kuri buvo pateikta ir nuvežė žinią apie tai į Briuselį, o Lenkija daugelį kriterijų pasižadėjo įgyvendinti ne 2030, bet 2060 m. mes irgi turėjome išsidėstyti taip, kad ribojimų taikymas eitų kartu su pasiektais rodikliais, tokiais, kaip lengvatinio akcizo atsisakymas. Mes dabar skubame taip pat, kaip stodami į ES. Nors daugelis šalių dar nebuvo pateikę savo siūlymų, mes jau raportavome, kad paketą jau turime. Turėsime didelius nuostolius.

– Ar dar turime kokį nors instrumentą tai pakeisti?

– Nenoriu būti tas politikas, kuriam bus priekaištaujama, kad pritarė tokiam dokumentui. Nereikia mūsų migdyti, kad šį projektą dar bus galima keisti. Mano nuomone, turime tik vieną šansą.

Dabar Seimas turi patvirtinti Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją ir jei jos nepatvirtinsime, tai EK gali leisti peržiūrėti Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planą.

Iš kitos pusės, pateikėme, kad išmetame įvairių teršalų kur kas daugiau nei realiai sunaudojame. Kai skaičiai teoriniai, bus lengva mažinti. Visgi didžiausia grėsmė gyvulininkystei ir tai, kad priemonės, kaip realiai mažinsim taršą, neatitinka realybės.

– Ačiū už pokalbį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.6250

Ūkininkai apie šiųmetį derlių: greičiau nori pinigų – mažink kainą sako pasigendantys ir bankų finansavimo (98)

Lietuvos laukuose pagaliau užderėjo geras javų derlius, tačiau jį parduoti sunkiau nei...

Gūdų perdirbėjų asociacija: gausiam derliui supirkti reikia 1,5 mlrd. eurų (1)

Grūdų augintojai, supirkėjai ir perdirbėjai prognozuoja, jog šiemet derlius gali būti...

Vilkai nieko nebebijo – grobis šešios avys ir ožka elektrinis piemuo žvėrių nestabdo (68)

Praėjusį savaitgalį Plungės rajone vilkai iškėlė tikrą puotą. Alsėdžių miestelyje jie be...

Nuo trečiadienio – nacionalinė parama pieno gamintojams (2)

Nuo trečiadienio, rugpjūčio 12 dienos, pradedama mokėti 2020 metų pereinamojo laikotarpio...

Ūkyje patvirtintas dar vienas afrikinio kiaulių maro židinys (1)

Kauno rajono ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo auginamos trys kiaulės, patvirtintas afrikinio...

Top naujienos

Pamirškite, kad COVID-19 pasireiškia tik karščiavimu ir kosuliu – medikams susirūpinimą kelia visai kiti simptomai

Jungtinėse Valstijose pradėjus plisti koronavirusui , dermatologai ant kai kurių paciento odos...

Mirė žurnalistas Aurelijus Katkevičius papildyta 21:20 (99)

Eidamas 58-uosius metus mirė žurnalistas, Lietuvos verslo dienraščio „Verslo žinios“...

Baltarusių aktyvumas gali nustebinti net ukrainiečius: net atskiri kiemai ginasi prieš OMON'ą (30)

Protestai Baltarusijoje stipriai skiriasi nuo Ukrainos Maidano, čia į gatves išėję žmonės...

Užkalnis. Nesijuokime iš Baltarusijos – pas mus ne ką džiugiau (125)

Kad Baltarusija su visais jos rinkimais yra apgailėtina pelkė, nereikia nė aiškinti. Eiliniai...

Jakilaitis siūlo surasti jo svirne paslėptą lobį: tai pirmas toks projektas Lietuvoje (29)

Atvykus į Kaltanėnus, netoli Švenčionėlių įsikūrusią didžiausią gyvenvietę Aukštaitijos...

Kad stovykloje paliktas vaikas dingo, paaiškėjo, kai jo pasiimti atvyko mama (94)

Praėjusią savaitę ypatingų vaikų stovyklos „Rožių planeta“ bendruomenė patyrė šoką, kai...

Stiliaus ekspertė sudarė sąrašą, kokie drabužiai ir avalynė bus madingi artėjantį rudens sezoną (3)

Artėjantis rudens sezonas – puikus metas atnaujinti savo įvaizdį ir pasižvalgyti naujų...

Ekspertas: Putinas ne tiek pasveikino Lukašenką, kiek įteikė jam reikalavimų sąrašą (84)

Baltarusijos rinkimų komisijos pareigūnams paskelbus apie triuškinamą esamo prezidento...

Vilnietis pasijuto apiplėštas vidury baltos dienos – vaistinėje įsigijo „auksinį" maišelį (78)

„Noriu pasidalinti istorija, kai teko įsigyti medikamentų „Gintarinėje vaistinėje". Pasijutau...

Ketvirta diena Minske po rinkimų: uždaromos metropoliteno stotys, renkasi protestuotojai su gėlėmis (172)

Minsko metropolitenas trečiadienio pavakarę paskelbė, kad uždaro virtinę stočių „siekiant...

|Maža didelių žinių kaina