„Derlius bus 4–5 kartus didesnis nei pernai. Jei pernai skynėme 800 t, tai šiemet planuojame 4 tūkst. t. Tiek turime normaliais metais. Kainos kol kas panašios kaip pernai“, – optimistiškai į rudenį žvelgia Jonas Janišius, „Ažuožerių sodai“, valdančios 170 ha sodų, direktorius.
Vadovas sako, kad pagal prognozes Lenkijoje obuolių bus 2 mln. t mažesnis nei pernai, rinkoje pertekliaus nėra, tad galima laukti palankių kainų.
„Taip blogai, kaip pernai jau negalėjo būti. Mažai skynė ne tik lietuviai, bet ir kitos šalys. Šiemet derlius bus vidutinis, tad atsigriebsime“, – metais patenkintas Vaidas Stanaitis, „Luksnėnų sodų“, auginančių 65 ha ekologiškų ir 118 ha tradicinių sodų, direktorius ir įvardija, nuo ko priklausys lietuvių sėkmė – kaina priklausys nuo lenkų.
Derlius ten bus mažesnis – sodus nusiaubė šalnos, krušos ir ligos – galima tikėtis, kad kaina bus pakankamai aukšta.
V. Stanaitis laukia, kad jos bus panašios kaip ir pernai, kai buvo aukštesnės nei vidutinės.
Papildomi verslai
Pagrindinis desertinių obuolių prekybos sezonas prasidės spalį. Dabar didžiausias galvos skausmas viską nuskinti. Tačiau sodai stengiasi parduoti ne tik obuolius ir krituolius.
Dar viena „Ažuožerių sodų“ veiklos sritis – sulčių spaudimas. Pagrindinis sezonas prasidės po savaitės. Gyventojams ir įmonėms teikiama spaudimo paslauga, iš savo obuolių išspaustomis sultimis prekiaujama prekybos centruose.
„Luksnėnų sodai“ orientuojasi į desertinius obuolius ir parduoda krituolius. Tik kažkiek sulčių spaudžia pas partnerius. Kiekis nedidelis apie 5 t. Šio produkto reikia tiekiant maistą vaikų darželiams. Šiemet planuoja priskinti 1200 t obuolių.
Darbuotojai iš pataisos namų
Šiemet nėra didesnio galvos skausmo ir su sezoniniais darbuotojais.
„Žmonių kol kas turime. Dabar įdarbinome apie 100 žmonių, daugiausia iš Anykščių, kurie nori užsidirbti. Mokam panašiai kaip pernai, nes jei sumažintume algas, kitais metais žmonų paprasčiausiai nebus. Geras skynėjas per dieną uždirba 70–80 eurų“, – pasakoja J. Janišius ir sako, kad pas juos dirba piko metu 150 žmonių, bet baiminasi, kad gali įsipainioti COVID-19 užkratas, kuris sujauktų visą procesą.
„Luksnėnų soduose“ apie 20 žmonių dirba nuolat. Dar šeši dirba laikinai ir du nuteistieji, kurie pagal sutartį su pataisos namais dirba nuolat. Šios kategorijos pagalbininkų norėtų ir daugiau.
„2-3 mėn. įdarbinsime apie šimtą laikinų darbuotojų ir nuskynus obuolius pasiliksime apie 40 žmonių, kurie mums padės pasiruošti kitam sezonui“, – dėsto V. Stanaitis.
Keičiasi obuoliai
Soduose medžiai auga dešimtmečiais, bet ir čia laikas atneša pokyčių.
„Dalis mūsų sodų paveldėta iš sovietinių laikų. Dabar, jei pavyksta nusipirkti žemės sodiname medelius pagal naujas technologijas, ieškome naujų veislių. Šį pavasarį iš Nyderlandų atvežėme 5 tūkst. medelių. Tarpai tarp sodinukų bus tik metras. Tai labai intensyvus sodas. Be to, atvežėme naujas veisles ir žiūrėsime, ar ji prigis“, – dėlioja V. Stanaitis ir prisipažįsta, kad kiekvienais metais pasodinami keli tūkstančiai medelių, kad tik būtų išlaikytas tas pats sodo plotas.
V. Stanaitis sako, kad kai kurių senųjų veislių, tokio kaip „Auksis“ niekada neatsisakys. O, pavyzdžiui, alyvinius obuolius parduoti labai sudėtinga. Jie greitai noksta, miltėja ir sunkiai transportuojami.
„Liūdna, bet Lietuvoje sodininkystė nėra prioritetinė šaka. Kai reikia pagalvos ar dalinant ES paramą mes sunkiai pastebimi. Dėl to sudėtinga vystyti verslą ir imtis perdirbimo. Iš savo uždarbio tiek investuoti negalime“, – sako V. Stanaitis.
