Premjeras savo paskyroje rašo, kad pastarosiomis dienomis jau nebe pirmą kartą tenka girdėti kai kurių verslo atstovų perspėjimus dėl galimo maisto produktų kainų augimo. Atskiri verslininkai jį įvardija net kaip „drastišką“. Esą brangs miltai, duona, mėsa, paukštiena, kiaušiniai. Esą to priežastis – brangstančios žaliavos, grūdai ir kitos.
Tokiais atvejais norisi paklausti: o kodėl tuomet, kai žaliavų kainos pasiekia žemumas, jūs ne tik kad nekalbate, bet net nepagalvojate apie produkto kainos mažinimą? Ir kodėl, pvz., nematome jokio drąstiško pieno produktų kainų mažėjimo, nors pieno gamintojams mokama tikrai juokinga kaina už žaliavą?
Gaila, kad dalis verslo atstovų Lietuvoje padidėjusius kaštus vis dar linkę permesti ant vartotojų pečių. Amortizuoti visais kitais įmanomais būdais – tik ne savo pelno sąskaita. Gaila, kad pelnui augant irgi ne kiekvienas linkęs juo dalintis su savo darbuotojais.
Ne kartą sakiau ir pakartosiu: Vyriausybė vertina ir palaiko socialinį dialogą su visomis verslo grupėmis. Tačiau dialogas – tai visų pirma argumentų girdėjimas ir abipusis supratimas, galiausiai bendros pastangos ieškant ir randant socialiai atsakingus sprendimus.
Principas galioja ir šiuo atveju. Na, o jei supratimo, dialogo ir bendrų sprendimų nebus, Vyriausybė išnaudos visas įstatymais suteiktas teises ir galias. Prireikus būsime priversti ieškoti ir nestandartinių būdų apginti visuomenės ir vartotojų interesus. Ypač tais atvejais, kai kalbame apie būtiniausius maisto produktus ir paslaugas.
Tik primenu, kad valstybėje veikia daug priežiūros bei kontrolės institucijų, kurios privalo ne tik stebėti, bet ir aktyviai veikti.
Priminsime, kad sausra, nustekenti pasėliai, ankstyva javapjūtė, o galiausiai prastas derlius lėmė tai, kad šiuo metu grūdų supirkimo kainos „pramušė lubas“.
Įmonės, grūdus vartojančios gamybai, sako, kad reikia imtis priemonių, kitaip bus pasinaudota proga ir kainų šuolis vartotojus gali išgąsdinti. Grūdų augintojai savo ruožtu tikina, kad maisto produktų šuolis bus dirbtinis. Perdirbėjams tai tik proga papildomai uždirbti, nes grūdai netgi duonos savikainoje sudaro palyginti nedidelę dalį.
Šie skaičiai paskelbti perdirbėjams prabilus apie tai, kad dėl pabrangusių javų rudenį laukia milžiniškas kainų šuolis. Šiuo metu geros kokybės maistinių kviečių kaina yra 200 Eur/t, taigi kilogramas grūdų kainuoja 0,20 Eur. Kilogramui populiarios viso grūdo dalių skrudinamosios duonos pagaminti reikia iki (priklausomai nuo technologijos) 700 gr miltų arba 0,8 kg grūdų. Toks kiekis grūdų kainuoja 0,16 Eur, tačiau iš jų pagaminti miltai jau 0,67 Eur/kg, o iš šių miltų pagaminta duona jau 2,22Eur/kg (o juk batone vandens yra ne mažiau nei 35 proc.). Grūdų kaina kepaliuke ne pačios brangiausios duonos tesudaro 7 proc. Dėl to, kad grūdai pabrango 20 proc. duona negali pabrangti daugiau nei 3-mis euro centais. Toks kainų svyravimas parduotuvėse vyksta kiekvieną dieną ir vartotojas jo net nejunta (pvz. šiandien šiai duonai taikoma 36 centų kilogramui nuolaida).
