Rekordinėmis šalnomis pasižymėjusio pavasario nuostolius vertinantys sodininkai ir ūkininkai skaičiuoja, jog vietomis šios nukandusios apie 95 proc. būsimo derliaus. Dėl jų ir pirmųjų šviežių lietuviškų daržovių ragausime vėliau.
Naktis į pirmadienį viršijo visus būgštavimus – Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vietomis dirvos paviršiuje temperatūra buvo nukritusi iki –9,4 laipsnio Celsijaus.
Iki šalies rekordo pritrūko vos pusės laipsnio: žemiausia temperatūra gegužę dirvos paviršiuje buvo užfiksuota 2019 metų gegužės 8 dieną Varėnoje ir siekė –9,9 laipsnio.
Panevėžyje praėjusią naktį dirvos paviršiuje buvo 5,8 laipsnio žemiau nulio.
Toks priverstinis „grūdinimas“ pavojingiausias žydintiems sodams. Ypač tuo, kad šalnų padaryta žala pasimato ne iškart, sako Speičių sodų savininkas Paulius Speičys.
Tačiau ūkininkui akivaizdu, kad nuostoliai bus dideli.
„Kai baigsis žydėjimas ir pradės megztis, tuomet ir paaiškės, kokia žala. Bet jau dabar matyti, kad didžioji dalis pumpurų pajuodavusių. Pergnybus atrodytų sveiką žiedą matyti, kad viduje – juoda“, – P. Speičio aiškinimu, kuo žiedas labiau išsiskleidęs, tuo jis labiau pažeidžiamas šalnų.
„Obuolių derlius tikrai bus mažesnis, o kaulavaisių gali išvis nebūti. Lygiai taip pat ir dėl kriaušių – jos pražydo per pačias šalnas“, – prognozuoja jis.
Gali tekti valgyti lenkiškus
Ūkininko teigimu, prieš penketą metų sodus taip pat buvo nugairinusi didžiulė šalna. Atrodė, derliaus nebus, bet šiek tiek obuolių vis dėlto užaugo. Tiesa, derlius buvo itin nekokybiškas – praktiškai visi vaisiai deformuoti, neprekinės išvaizdos.
„Buvo metų, kai po šalnos viskas atrodė labai tragiškai, bet kažkiek derliaus buvo. Temperatūra nėra vienoda. Pažeme buvo iki minus penkių nukritę, aukščiau buvo kiek šilčiau. Gal bent medžių viršūnėje nenušalo žiedai“, – viliasi pašnekovas.
P. Speičio teigimu, šiųmetis pavasaris sudėtingas ir dėl to, kad labai trūksta drėgmės. Jeigu žemė drėgna, net ir spaudžiant šaltukui ji garuodama šiek tiek apsaugo žiedus.
Tad ūkininkas derlių dar bando gelbėti laistydamas ir tręšdamas vaismedžius, kad padėtų augalams regeneruoti.
„Jeigu palytų, gal dalis augalų atsigautų. Dabar labai sausa. Jeigu šalnos būtų vieną ar dvi naktis, didelės žalos nepadarytų, bet kai šalnos jau dvi savaites kone kiekvieną naktį, o trys pastarosios naktys rekordinės buvo, toks ilgalaikis stresas labai kenkia augalams. Jie praktiškai neauga“, – kalbėjo sodininkas.
Šalnos pavojingos ne tik sodams, bet ir braškynams. Ankstyvųjų veislių braškes, jau pradėjusias žydėti, P. Speičys pasakojo bandęs gelbėti dengdamas agroplėvele.
„Bandome derlių saugoti, tačiau ne viskas gi žmogaus valioje. Labai liūdnai viskas atrodo, bet tikimės, kad nebus viskas taip blogai. O be obuolių tautiečiai neliks – lenkiškų obuolių tikrai nepritrūksim“, – liūdnai juokauja P. Speičys.
Stebuklų nelaukia
Lietuvos veislinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė sako galinti patvirtinti, jog tokia pati tragiška situacija – visos Lietuvos soduose. Pirminiais duomenimis, nušalo kone 90 proc. ar net 95 proc. obelų.
„Su sodais labai blogai. Jeigu dar buvo vilties, tai dabar jos praktiškai nebeliko, – nežinia, ar dar bežydės, – dėstė „Sekundei“ asociacijos vadovė. – Visi jaunesni sodai nušalę šimtu procentų. Lygiai taip pat su kaulavaisiais. Niekas neatsigaus – nebent viena kita uoga. Aš pati kiek žiūrėjau, neradau nė vieno sveiko žiedo. Atrodo, žiedai gražūs, bet viduriukas visas juodas.“
„Žinoma, tiksliau pasakyti bus galima, kai jau bus vaisių užuomazgos. Bet stebuklų nebūna – šiemet lietuviško vaisių ir uogų derliaus neturėsime“, – pridūrė V. Kuliešienė.
Eksperimentuoti su varvekliais gali ne visi
Pasak specialistės, tokie tragiški metai buvo ir 2018-aisiais. Tačiau tąkart šalnos laikėsi tik tris dienas, dabar – kone dvi savaites.
„Pati sodininkystėje dirbu daugiau kaip keturis dešimtmečius, tai galiu pasakyti, kad tokios šalnos būdavo kas dešimt metų. Dabar jos dažnėja, nes keičiasi klimatas“, – tvirtina V. Kuliešienė.
O priemonių, kaip apsaugoti sodus nuo pragaištingų šalnų, nėra.
„Mačiau, kad kiti sodininkai bandė savo vaismedžius saugoti juos per naktis laistydami vandeniu. Net varvekliai didžiausi susidarė. Ledas uždaro žiedą ir didesnė tikimybė, kad žiedai nenušals. Kai tų medžių nedaug, galima taip eksperimentuoti, bet kai yra šimtas hektarų, vaistų nėra“, – patikina veislinių sodų asociacijos vadovė.
Nors apie derliaus draudimą kalbama nuo nepriklausomybės atgavimo, realiai nėra tokio draudimo produkto, kuris tenkintų sodininkus.
Dažniausiai yra draudžiamos tik tos kultūros, kurios nelepios šalnoms ir kitiems kataklizmams, arba prašoma draudimo sumos, kuri lygi dviejų derliaus sezonų pajamoms.
„Draudimo kompanijos suprantančios, kad tai be galo rizikingas produktas, o jų tikslas yra uždirbti“, – paprastai paaiškina V. Kuliešienė.
„Pirmūnus“ visada nukanda
Nemažų nuostolių šalnos pridariusios ir daržininkams.
Labiausiai kenčia tie augalai, kurių žaluma jau stiebiasi į viršų.
Vienas pirmųjų pavasario daržovių – smidrus auginanti panevėžietė Kotryna Meidė sako, jog šalnos kasmet susirenkančios savo duoklę. Tad jie savotiškai iš anksto susitaikę su tuo, kad tuos ūgliukus, kurie anksčiausiai prasikala pro dirvos paviršių, teks priskirti prie nuostolių.
„Šiemet smidrai pradėjo lįsti iš žemės balandžio gale, tad tuos šalnos ir nukando, – pasakojo K. Meidė. – Dar anksti vertinti, bet pernai turėjome gal didesnių nuostolių. Šiemet tokių prasikalusių ūgliukų dėl šalto pavasario buvo kiek mažiau.“
Jaunoji ūkininkė laukia, kad jau artimiausiu metu šalnos atsitrauks ir bus galima rinkti pirmąjį derlių. Jeigu gamta nesujauks planų, pirmųjų smidrų bus galima paskanauti jau šios savaitės pabaigoje ar kitos pradžioje.
Jų kainos turėtų likti tokios pat, mat, lyginant su praėjusiais metais, nebrango nei trąšos, nei darbo jėga, o degalai netgi šiek tiek atpigo. Taigi už kilogramą pirmųjų smidrų bus prašoma 10–12 eurų, vėliau kainos turėtų netgi mažėti.
„Tuos pavienius išlindusius smidrus šalnos jau susirinko. Labai tikimės, kad kai prasidės masinis augimas, šalnų jau nebebus“, – vylėsi smidrų augintoja.
Pigesnių agurkų neplanuoja
Dėl šalto pavasario vėlinsis ir lietuviškų agurkų derlius.
Kaip teigia žemės ūkio bendrovės Dembavos šiltnamių direktorius Algimantas Staškus, nors šalnos šiltnamiuose auginamiems agurkams ir nepakenkė, prireikė gerokai daugiau energijos išteklių palaikyti optimalią temperatūrą.
„Šiemet agurkus šiltnamiuose sodinome kiek vėliau nei įprastai, nes negalime užtikrinti aukštesnių temperatūrų. Šiltnamiai yra šildomi dujomis, tad tokio derliaus savikaina gerokai išauga“, – sakė A. Staškus.
Kiek kainuos šviežio derliaus agurkai, kol kas jis atsakyti negalėjo, bet kainos bus tikrai kiek didesnės nei praėjusiais metais.
„Jau birželio pirmomis dienomis tikimės agurkų derliaus. Kai toks vėsus pavasaris, derlius vėlesnis. Tamsesnės kovo dienos turėjo irgi neigiamos įtakos. Kas turi naujus, šiuolaikiškus šiltnamius, dar galima rizikuoti auginti ankstyvąsias daržoves“, – mano A. Staškus.
