Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas sako, kad birželio pradžioje turėta minčių apie rekordą, nes laukuose vaizdas buvo neblogas, tačiau kaitra labai greitai išdžiovino grūdus. Tad derlius nėra toks geras, kokio tikėtasi. Jo teigimu, labiausiai nerimą kelia kokybė, nes trūksta saiko svorio, o šis yra vienas parametrų, lemiančių kokybės klasę – kuriai priskiriami grūdai, lemia ūkininkų pajamas.
Šiemetis grūdas mažas ir ganėtinai lengvas. Pasak I. Jankausko, dabar apklausiami asociacijos nariai, tačiau manoma, kad šiemet bus daugiau nei pernai trečios, ketvirtos (jau nebe maistinių) klasės grūdų. O daugiausia prognozuojama prikulti antros klasės grūdų.
Pagrindinis veiksnys buvo ilgai užtrukusi kaitra. Ji neleido grūdui vystytis tuo metu, kai jis tą turėjo daryti. I. Jankausko žiniomis, šiuo metu šalyje nukulta jau apie du trečdalius žieminių rapsų, įsibėgėja kviečių kūlimas. Žieminiai miežiai jau nukulti. Kartu su kviečiais pajudėjo ir kitų kultūrų derliaus nuėmimas.
Supirkimo kainos, asociacijos administracijos vadovo manymu, šiuo metu neblogos.
„Jei ūkininkai nuimtų derlių tokios kokybės, kokios tikėjosi, ir parduotų dabartine kaina, turbūt atsvertų žaliavų brangimą“, – mano jis.
Netikėtumų metai
I. Jankausko teigimu, šių metų netikėtumas, kad dėl didelės kaitros kviečiai sunoko vienu metu. Asociacijos administracijos vadovas aiškina, kad ūkininkai, planuodami sėjomainą, kultūras renkasi pagal tai, kaip susidėlios kūlimo darbai. Stengiamasi, kad visi pasėliai vienu metu nesunoktų ir užtektų kombaino pajėgumų. Šiemet dalyje šalies, tarkime, Rytų Lietuvoje, yra tokia situacija, kad net ir vėlyvos kviečių veislės sunoko vienu metu su ankstyvesnėmis. Tad tai viršija kombainų pajėgumus.
Be to, šiemet susiklostė ir nerimą kelianti tendencija, kuriai dar neturima paaiškinimo, – degantys laukai. Tai vienoje, tai kitoje šalies dalyje pranešama apie liepsnojančius pasėlius.
„Tikrai padaugėjo degančių laukų, tai gana keista. Kad technika dega, nenuostabu – ji kasmet užsiliepsnoja, bet laukų gaisrai netikėti. Būdavo, per metus vienas kitas laukas užsidega, bet tai labiau atsitiktiniai atvejai“, – svarsto I. Jankauskas.
Šiemet jis sako ir pats aplink Kėdainius matęs du liepsnojančius laukus, apie gaisrus praneša ir žiniasklaida, tad tokią situaciją vadina keista ir netikėta bei mano, kad reikėtų pasidomėti priežastimis.
Blogai nėra
Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Panevėžio ir Kupiškio rajonuose, Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovė Danguolė Kuzmienė sako, kad rajone javapjūtė įpusėjo. Rapsai beveik nukulti, žieminiai miežiai nukulti, dabar kuliami kviečiai.
„Derlius 25 procentais mažesnis. Kadangi varpos mažytės, grūdeliai sudžiūvę, nėra aukščiausios klasės kviečių – bus tik antra, trečia. Jeigu palis, gal ir ketvirta“, – ji paaiškina, kad metai tikrai nerekordiniai.
D. Kuzmienės teigimu, dabar vyrauja antra klasė, pirmos, jei bus, tai labai mažai, o aukščiausios klasės grūdų nesitikima. Rapsai taip pat nepasižymėjo kokybe – šiemet mažai aliejingi. Didelio pupų, žirnių derliaus taip pat nesitikima. Pasak D. Kuzmienės, jeigu būtų gerai nuliję prieš kokį mėnesį, viskas būtų buvę kitaip.
„Aišku, nereikia verkti ir varyti Dievo į medį. Derlingumas neblogas. Iš hektaro vidutiniškai po 5 tonas tikrai prikuls ūkininkai. Bet viltis buvo didesnė, ji sudužo, lūkesčiai nepasiteisino“, – pašnekovė sako, kad metai ne tokie, kokių tikėtasi.
Dėl kainų, pasak D. Kuzmienės, taip pat negalima per daug dejuoti. Jos nenukritusios. Vasarį prognozuota, kad bus mažesnės, tad iš anksto sudarę sandorius ūkininkai šiek tiek pralošė. Vakar, jos teigimu, supirkėjai už antros klasės kviečių toną mokėjo 185 eurus, už rapsų – 510.
Kol kas mažiau
Velžio seniūnijos ūkininkas Antanas Barzda sako, kad javapjūtės dar neįpusėjo, bet ši jo ūkyje jau gerokai pasistūmėjusi. Jo teigimu, rapsų buvo apie 110 hektarų, turi 30 hektarų žirnių. Pirmadienį pradėjo kulti kviečius. Ūkininkas tikina, kad grūdai maži, tad ir derlius apie 40 procentų menkesnis. Nors kiti rodikliai atrodo neblogi, tačiau grūdai mažiukai.
„Nežinau, kaip kituose laukuose bus, bet dabar tik trečia klasė – saiko svorio nėra. Supirkimo kainos neblogos ir dar kyla, bet trąšų kainos irgi auga“, – sako jis.
A. Brazdos teigimu, gal vietose, gavusiose daugiau lietaus, ūkininkai ir prikuls daugiau, tačiau jo laukuose, grūdų augimo metu, drėgmės trūko.
„Buvo, kad aplink griaudžia, žaibuoja, kažkur palijo, tai kažkur gal ir bus derlius. Pas mus, kiek auga, nė karto nebuvo lietaus. Varpoms plaukiojant būtų užtekę vieno geros liūties ir jau užaugtų“, – ūkininkas tvirtina, kad tokių sąlygų jo laukuose nebuvo.
Karsakiškio seniūnijos ūkininkas Zenonas Astravas taip pat sako, kad derlius neįspūdingas. Žemės kartu su broliu turi ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.
„Mūsų žemėje galima užauginti ir tikėjomės apie puspenktos tonos rapsų iš hektaro, o gavome tris. Derlius beveik 30 procentų mažesnis. Kviečių visada kuliame apie 6–7 tonas iš hektaro, dabar, aišku, visų nenukūlėme, bet gali būti apie penkias tonas“, – skaičiuoja pašnekovas.
Kol kas kviečiai pirmos klasės, o brolio laukuose tos pačios veislės – tik ketvirtos. Jo teigimu, grūdai smulkūs, tad klasė krenta.
Ūkininko pastebėjimu, šiemetės supirkimo kainos neblogos, tačiau turėjo ir išankstinių sutarčių, sudarytų žiemą, kai kaina buvo mažesnė. Tad dalį rapsų pardavė pigiau nei dabar, dalį – dabartinėmis kainomis.
„Manėme, kad bus geresnis derlius, bet koks yra, tokio užteks“, – apibūdina Karsakiškio seniūnijos ūkininkas Ričardas Kopūstas.
Jo teigimu, visi pasėliai dar nenukulti. Tarkime, pirmadienį pradėjo kulti žirnius. Ūkininko teigimu, iš pradžių laukas atrodė visai neblogai, tačiau nukūlus paaiškėjo, kad žirniai mažesni negu pasėjo – sudžiovino sausra. Parduoti kviečių, pasak R. Kopūsto, kol kas nevežė, tad nežino, kokia bus jų kokybė, tačiau kaimynas vežė ir paaiškėjo, kad ketvirtos klasės. Rapsai taip pat atrodė neblogi, tačiau prikūlė tris tonas iš hektaro.
„Pernai buvo daugiau. Kokią toną sunaikino sausra“, – svarsto jis.
Kainos, jo teigimu, atrodo neblogos, ypač už aukštesnę kviečių klasę, bet tokie grūdai neužaugo.
„Atrodo, visi prognozavo rekordinį derlių. Tikrai jo nėra, bet negalima dejuoti, kad laukuose nieko nėra“, – sako ūkininkas. Jis turi apie 300 hektarų, o kartu su broliu dirbantys apie 700 hektarų. Žemdirbys nedejuoja: skolų neturi, tad kaip nors pragyvens.
Įpusėjusi javapjūtė parodė, kad prognozuotų rekordinių derlių dėl užsitęsusios kaitros nėra. P. Židonio nuotr.
