aA
Lietuvos laukuose pagaliau užderėjo geras javų derlius, tačiau jį parduoti sunkiau nei ankstesniais metais.
Šis derliaus sezonas kitoks nei įprastai: visiems baigėsi pinigai
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kai kurie supirkėjai įvedė tvarką, kad jei nori, jog su tavimi būtų atsiskaitoma greičiau, turi nuleisti kainą. Manau, kad taip nutiko dėl to, jog derlius didelis, o pinigų rinkoje mažiau. Bankai žemdirbius ir ūkininkus finansuoja atsargiau.

Tiesiog su ta pačia suma kaip pernai reikės supirkti didesnį grūdų kiekį. Bankai skolinti nenori. Kai kurie sumažino apimtis, kitiems įdomūs buvo tik stipriausi ūkiai“, - aiškina Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos direktorius, kuris prognozuoja, kad pagal narių apklausą, derlingumas 15–20 proc. didesnis nei pernai, kai kūlė mažiau grūdų nei vidutiniškai. Realiai tai milijonu tonų daugiau.

Kitas niuansas – asociacijos skaičiavimu ūkininkai po sudėtingų pernykščių metų gavo kur kas mažiau prekinių kreditų ir paskolų ne iš bankų, bet ir iš grūdus perkančių įmonių. Dėl to žmonės gana reikšmingai sumažino trąšų normas.

I. Jankauskas sako, kad didžiausias šuolis bus nuėmus kviečius. Apklausus asociacijos narius, su kainos mažinimu, jei nori lėšas gauti greičiau, susidūrė kas penktas asociacijos narys. Kiek tiksliai tai pakeis rinką bus aišku rugsėjo viduryje, kai bus pasiektas 30 dienų atsiskaitymo terminas, ar nėra vėluojama sumokėti.

„Anksčiau būdavo situacija, kad jei nori pinigų rytoj, tai nuo tonos nuleidus 5 eurus pinigus gaudavai per tris dienas. Dabar nauja tai, kad prašo nuolaidos jei reikės atsiskaityti per 30 dienų. Koks šio pasiūlymo mastas, dar neaišku, nes kol kas dalis žemdirbių tiesiog grūdais atsiskaito už paimtas trąšas ir kitas prekes“, - aiškina I. Jankauskas.

Kainos apie 10 proc. mažesnės nei pernai. Iki lapkričio jos mažės – tai lemia sezoniškumas, nes parduoda tie, kurie neturi sandėlių. Brangiausias derlius būna vasarį-kovą. Kviečiai 150–160, rapsai 370 eurai už toną. Žieminiai miežiai po 135 eurus už toną.

„Matome, kad atsiranda prekybos etika. Rinka pakankamai atvira, visi žino biržos kainą. Gal pagaliau pasidės prekyba, o ne grūdų pridavimas, kai ūkininkas pilnai priklausydavo nuo supirkėjo. Šie metai ekonomiškai bus kur kas geresni nei pernykščiai ar 2018 m., nors kokybė ir prastesnė“, - pokyčiais džiaugiasi asociacijos vadovas.

Šis derliaus sezonas kitoks nei įprastai: visiems baigėsi pinigai
© Mindaugas Milinis

„Rapsą jau nukūlėme, kultūra bus pelninga, kviečiai gana stipriai paguldyti, nežinia kiek nukulsime. Pasėliai apdrausti. Jei nuostoliai bus dideli, juos gal padengs draudimas. Tam, kad metai būtų pelningi, reikia 6 t iš hektaro. Tikimės tiek kulti. Nustebino, kai Lietuvos grūdų augintojų asociacija atsiuntė kreipimąsi kreiptis į Vyriausybę ir prašyti paramos kaip nukentėjusiems dėl koronaviruso. Net mėginau jiems skambinti ir piktintis“, - sako Česlovas Tallat-Kelpša, ūkininkaujantis Vilkijos apylinkėse.

Aidas Budrys, laikinasis Lietuvos bankų asociacijos prezidentas sako, kad netiesa, jog kredito institucijos sumažino finansavimą. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, bankai žemės ūkio sektorių finansuoja vis aktyviau: pirmąjį šių metų pusmetį šalies ūkininkams naujai suteiktų paskolų suma sudarė beveik 12 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Augimas prognozuojamas ir antrojoje 2020 metų pusėje.

Pasaulio bankas žemės ūkį priskiria prie mažiausią COVID-19 poveikį patirsiančių sektorių. Be to, šis poveikis nebūtinai yra neigiamas: ūkininkai galėjo tęsti darbus ir karantino metu, nemažai jų netgi turėjo didinti pajėgumus, išaugus būtinųjų prekių paklausai.

Mūsų žiniomis, visi šalies bankai didelio neapibrėžtumo laikotarpiu išlaikė tuos pačius rizikos vertinimo modelius, tačiau daugiau dėmesio skyrė kiekvienam individualiam atvejui įvertinti.

Svarbiausi veiksniai – įmonės mokumas ir siekiamo finansavimo dydis bei santykis su nuosavu kapitalu. Svarstant finansavimo suteikimą, verslo dydis arba priklausymas konkrečiam sektoriui nėra esminiai kriterijai.

BNS rašo, kad šis klausimas svarstytas ir Kaimo reikalų komitete.

Grūdų augintojai, supirkėjai ir perdirbėjai prognozuoja, jog šiemet derlius gali būti gausiausias per pastaruosius trejus metus, tačiau baiminamasi, kad pritrūks lėšų iš ūkininkų derlių supirkti. Verslas nori ilgesnių atsiskaitymo su ūkininkais terminų bei valstybės garantijų už paskolas apyvartinėms lėšoms, tačiau Finansų ministerija tvirtina, kad valstybės suteikiamų garantijų limitai jau yra išsemti.

Gūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas, įmonės „Agrokoncerno grūdai“ vadovas Karolis Šimas prognozuoja, kad šiemet bus prikulta daugiau 7 mln. tonų grūdų.

„Gali būti ir rekordas – 7,5 mln. tonų“, – trečiadienį Seimo biudžeto ir finansų komitete pareiškė K. Šimas.

Pasak jo, grūdų derliui supirkti šiemet reiktų 1,5 mlrd. eurų. K. Šimo teigimu, siekiant išvengti finansų trūkumo reikėtų keisti grūdų supirkėjų atskaitymo su augintojais tvarką – leisti verslui susitarti dėl ilgesnių atsiskaitymų su ūkininkais, nes dabar reikalaujama pinigus sumokėti per mėnesį.

Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, negalėdami greitai sulaukti atlygio už priduotus grūdus labiausiai nukentėtų nedideli ūkininkai.

„Bėda yra ne stambiems ūkininkams, kurie turi sandėlius, džiovyklas, o smulkiems, kuri neturi kur pasidėti grūdų, jie juos iš lauko veža supirkėjams, o pastarieji, neturėdami pinigų, negali nupirkti“, – aiškino ministras.

Žemės ūkio tarybos vadovas Aušrys Macijauskas tvirtino, kad žemės ūkis šiemet ypač pajuto finansavimo trūkumą.

„Finansavimo kraneliai užsukami. Tiek ūkininkai, tiek perdirbėjai ir supirkėjai finansinių resursų šiemet turi žymiai mažiau nei ankstesniais metais“, – komiteto posėdyje sakė A. Macijauskas.

Jis pabrėžė, kad supirkėjai skubina ūkininkus parduoti derlių ir siūlo mažesnes kainas.

„Šiai dienai kainos labai numuštos – iki 130 eurų už toną. 40-50 eurų dabar kaina skiriasi nuo biržos kainos, kuri svyruoja nuo 170 iki 180 eurų už toną“, – teigė A. Macijauskas.

Lietuvos banko asociacijos (LBA) laikinasis vadovas Aidas Budrys tikino, kad bankai žemės ūkio sektoriui paskolų nemažina. Anot jo, šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2019-ųjų sausio–birželio mėnesiais, naujų paskolų žemės ūkyje augimas siekė 12 proc. – paskolų suteikta 128 mln. eurų daugiau.

Vėliau išplatintame pranešime žiniasklaidai LBA nurodė, kad žemės ūkiui finansavimas skiriamas per paskolas bei įrangos, specialiosios technikos bei transporto priemonių lizingo sandorius. Skolinimo augimas prognozuojamas ir antrojoje 2020 metų pusėje.

„Nereikia pamiršti, kad, pavyzdžiui, žemės ūkio segmentas yra nevienalytis, jame yra ne tik gamyba ar perdirbimu, bet ir prekyba bei tarpininkavimu besiverčiančių subjektų, kurių veiklos rizikos vertinimas gali būti skirtingas. Vyraujant neapibrėžtumui, segmento atsparumas krizei yra svarbus faktorius, tačiau tokiomis sąlygomis bankai kiekvieną atvejį linkę nagrinėti ir vertinti atskirai“, – pranešime sakė A. Budrys.

LBA duomenimis, šiuo metu asociacijos narių valdomas paskolų žemės ūkiui portfelis sudaro apie 560 mln. eurų.

„Luminor“ banko vadovas Andrius Načajus pareiškė, kad bankai pinigų turi ir žemės ūkiui „mielai skolintų“, bet to negali daryti, nes įmonės neturi pakankamai nuosavų apyvartinių lėšų, todėl reikėtų valstybės garantijų.

Finansų viceministras Darius Sadeckas teigė, kad „laisvų limitų“ šiuo metu nėra. Jeigu būtų sprendimas didinti valstybės suteikiamų garantijų limitą, reikėtų keisti įstatymą.

„Garantijų limitai jau išdalinti. Laisvo limito neturime, kurį galėtume skirti šiems tikslams“, – tvirtino D. Sadeckas.

Įmonės „Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas parlamentarams sakė, kad šiemet bus sunkiau lietuviškus grūdus eksportuoti, nes kelios didelės rinkos užsivėrė.

1,5 mln. tonų nebebus išvežama į Iraną, 2 mln. tonų – į Saudo Arabiją, kuri ėmė bendradarbiauti su Rusijos grūdų augintojais. Taip pat derlius nebus gabenamas į Turkiją dėl pastarosios šalies valiutos nuvertėjimo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
2.6923

Smulkiesiems ūkininkams papildomai skirta beveik 170 tūkst. eurų (8)

Žemės ūkio ministerija skyrė papildomus 169 967 eurus smulkiųjų ūkininkų planuojamiems...

Vidurio Lietuvoje žemės ūkyje diegs dirbtinį intelektą (2)

Lietuvoje kuriamas skaitmeninių inovacijų centras sieks vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose...

Seimas neleido iš biudžeto kompensuoti paukščių padarytos žalos (5)

Laukinių paukščių, skirtingai nei vilkų, padarytos žalos gyventojams valstybė nekompensuos....

Svarstymai dėl pieno kainos formavimo principų nustatymo (3)

Parlamentui bus siūloma nustatyti pieno kainos formavimo principus, sako Seimo Kaimo reikalų...

Seimo komitetas pritaria rizikos valdymo fondų žemės ūkyje steigimui

Seime skinasi kelią idėja steigti savanorišką ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių tarpusavio...

Top naujienos

Veryga dėl antrosios bangos turi pakenčiamą ir daug prastesnį ligos plitimo scenarijus rekordų bus ir daugiau, apribojimai gali laukti maitinimo įstaigų (67)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienio rytą interviu Delfi sakė bijantis...

Skvernelio komandoje dirbęs epidemiologas turi žinutę Verygai: reikia pripažinti nemalonią tiesą (289)

Premjerui Sauliui Skverneliui sveikatos klausimais patarinėjęs epidemiologas Paulius Gradeckas...

Statybų sektorius įkaitęs: išvykus darbuotojams iš trečiųjų šalių, nebėra kam dirbti Avulis prognozuoja kainų didėjimą (272)

„Nėra kam dirbti“, – taip apie šiandieninę situaciją nekilnojamo turto statybų sektoriuje...

Mačiulio ir Variakojo patarimai nusprendusiems įdarbinti pinigus (20)

„Atsakingo požiūrio“ diskusijoje pradėtas ciklas apie finansinį raštingumą ir pirmoje...

Miglota Trumpo finansinė padėtis kursto dar vieną skandalą: milijardierių kaltina mokesčių vengimu (77)

Donaldas Trumpas sekmadienį sulaukė įtarimų, kad prieš tapdamas JAV prezidentu daug metų...

Jūsų rūsiai – nepageidaujamų gyvių veisykla: jie peržiemoja ir išplinta po butus (9)

Tikriausiai nenustebinsime faktu, kad pelės ir žiurkės į mūsų namus gali patekti net per...

Kineziterapeutė paaiškino, kaip sportuoti nėštumo metu, kad būtų naudinga mamai ir nekenktų būsimam vaikui (2)

Nėštumo metu moters organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, kurie, deja, ne visada sukelia tik...

FNTT kratos kompiuterine technika prekiaujančioje įmonėje: juodoji buhalterija ir nuslėpti 222 tūkst. eurų mokesčių (1)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdyba, vadovaujant Vilniaus apygardos...

Nausėda apie Macrono vizitą Lietuvoje: pirmiausia, ketinu jam padėkoti (37)

Prezidentas Gitanas Nausėda Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitą Lietuvoje vadina...

Andrew Connelly | D+ nariams

Nauja pabėgėlių krizė: kaltinkite Briuselį

Gaisras Lesbo salos Morijos pabėgėlių stovykloje atskleidė, kad ES požiūris į prieglobsčio...

|Maža didelių žinių kaina