Sinoptikai šiam savaitgaliui žada liūtis, tačiau yra vienas bet. Pliaups ne visur ir dažnai ne tiek, kad būtų panaikinta gamtos padaryta žala.
Mažina kainas
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Arūno Svitojaus duomenimis, šiemet vėluoja ganiava, nes dėl sausros žolė neatsigauna. Trūkstant pašarų ir jiems brangstant perdirbėjai sumažino superkamų gyvulių kainą.
ŽŪR pirmininkas sako, kad tai rodo mūsų žemės ūkio ir valstybinio sektoriaus silpnumas. Verslas, nors ir kalbame apie socialinį bendradarbiavimą ir atsakomybę, pasinaudoja kiekviena tinkama proga ir negalvoja apie ilgalaikes perspektyvas.
„Nuostolius patiria atskiri sektoriai. Pavasarį kainos tradiciškai kyla, nes žmonės gyvulius išvaro į laukus ir neskuba parduoti iki rudens. Šiemet tokios galimybės nėra ir supirkėjai tuo naudojasi“, – sako A. Svitojus ir sako, kad dėl sausros nukentėjo ne tik gyvulininkystė, bet ir augalininkystė.
Nuo pernai metų dar neatsistatė gruntiniai vandenys, nes buvo sausra, o per žiemą didesnio sniego sluoksnio nebuvo.
Grūdus beria į dulkes
„Dirvos visiškai sausos. Vakar važiuodamas net išsigandau, galvojau, kad kažkur kilo didžiulis gaisras, o paaiškėjo, kad tiesiog ūkininkas sėja ir traktorius sukelia milžinišką dulkių debesį. Laukuose matome dulkių verpetus, nors tokio reiškinio nesame matę. Dėl to kenčia ne tik ūkininkai, bet ir visi šalies gyventojai“, – sako ŽŪR vadovas.
A. Svitojus pabrėžia, kad rudenį galime laukti produktų brangimo, nes prasta padėtis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Jau aišku, kad bent jau javų derlius nebus ypatingai didelis – dėl sausros ir šaltų naktų žiemkenčių vystymasis buvo sustojęs. Vasarojus beriamas ne į dirvą, o į dulkes ir kaip jis augs neaišku.
„Lietaus nėra, nors vidutinė temperatūra pakilo, tačiau kilo vėjas, kuris toliau džiovina dirvas. Vasrojus tokioje dirvoje gali gulėti kelias savaites ir tik tada pradės dygti. Aišku, kad net pradės lyti vasaros ir rudens darbai vėluos kelias savaites“, – aiškina A. Svitojus.
Kiek geriau sodininkams. Kol kas aktyvios augalų vegetacijos dar nebuvo, sodai pradeda žydėti Pietų Lietuvoje.
Laikas keisti kryptį
ŽŪR pirmininkas sako, kad jau laikas pradėti galvoti apie tokį žemės ūkį ir vystyti tokias technologijas, kurios leistų apsisaugoti nuo klimato kaitos. Kitaip patirsime milžiniškus nuostolius.
„Turime taikytis prie klimato kaitos. Mes vis dar kalbame apie melioraciją ir upelių sausinimą, bei tam skiriame pinigus, nors aiškiai matome, kad dirvas reikia drėkinti, o ne atsikratyti vandens. Sovietinė melioracijos sistema jau nebeveikia, o apie naują ūkininkavimo filosofiją net nepradėjome kalbėti. Pavyzdžiui, mano ūkį pernai išgelbėjo bebrai. Kai jie tvenkė upelį pykau, tačiau šiandien pašarų karvėms turiu sočiai“, – aiškina A. Svitojus ir pabrėžia, kad sausringesniuose kraštuose technologijos, leidžiančios mažinti sauso klimato žalą, jau sukurtos.
Tai aeracijos sistemos, mažų tvenkinukų, kurie gali būti skirti laistymui, ūkiuose sudarymas, ūkininkų mobilumo didinimas. Prancūzijoje šia kryptimi jau einama 20 metų. Pasak A. Svitojaus, ūkininkai apie tau jau kalba, tačiau tai ne atskirų žemdirbių, o Vyriausybės sprendimai.
Įvardijo, kur prapliups lietus
Sinoptikas Tadas Kantautas sako, kad vilties, jog daliai regionų sausasis laikotarpis baigsis. Tačiau į šalį ateinančios liūtys bus tarsi loterija – pliaups toli gražu ne visur.
„Rytoj ir savaitgalį pagaliau sulauksime lietaus. Tačiau ne visur ir pasiseks ne visiems regionams. Rytoj daugiau lis vakariniuose regionuose, vakare Pietvakarių ir Vidurio Lietuvoje, šiek tiek Žemaitijoje. Didžiausias lietaus tikimybė Klaipėdos, Telšių ir Marijampolės apskrityse. Vakarop silpnesnių palynojimų gali būti Kauno apylinkėse, galbūt šis ruožas nusitęs iki Šiaulių“, – aiškina sinoptikas.
Tačiau jis pabrėžia, kad debesys bus būdingi vasarai – pavieniai kamuoliniai ir lis rėžiais. Bus atvejų, kai vienur lys smarkokai, o šalia lietaus visai nebus.
Šeštadienį dieną situacija taip pat bus panaši. Daugelyje rajonų pasirodys lietus su perkūnija. Kai kur gali pasitaikyti ir stipresnis lietus ar net vasariškos liūtys. Tačiau kai kur jo visai nebus. Temperatūra vasariška. Šeštadienį iki 27 laipsnių.
Sekmadienį vidutinio intensyvumo lietus bus daugelyje rajonų. Lis ir naktį. Tačiau ta pati tendencija išlieka – kai kur lietaus išvis nebus. Tačiau didžiausia tikimybė, kad pliaups Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Kauno ir Vilniaus apskrityse.
Tačiau kiek atvės.
„Ar lietus panaikins drėgmės trūkumą dirvoje priklausys nuo vietos. Skirsis netgi tos pačios apskrities regionai. Vienur gali iškristi 10–12 mm ir sumažins vandens trūkumą. Kitur tiesiog nelis. Tačiau po tokio ilgo laikotarpio reikalingas ilgai trunkantis gausus lietus, kad augmenija atsistatytų. Daugumoje vietų šio lietingo savaitgalio neužteks“, – aiškina T. Kantautas ir pabrėžia, kad prasideda sausesni orai, kurie nieko gero ūkininkams nežada.
Oficiali sausra
Lietuvoje sausra vertinama pagal Selianinovo hidroterminį koeficientą: tai kritulių kiekio ir oro temperatūros sumų santykis per 30 dienų, kai vidutinė paros oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių. Jeigu šis rodiklis 15–30 dienų nenutrūkstamai išsilaiko žemiau 0,5, yra pasiekiamas sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu. Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra.
Vyriausybė gali skelbti ekstremalią situaciją šalyje, kai yra tam tikros sąlygos: sausra aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu drėgmės atsargos dirvos sluoksnyje (0÷20 cm ir 0÷100 cm) mažiau ar lygu10 ir mažiau ar lygu 60; hidroterminis koeficientas mažesnis 0,5; trukmė ilgiau kaip 1 mėnuo.
