Žemės ūkio ministerija jau suplanavo skirti 8 mln. eurų paramai iš nacionalinio biudžeto ir kreipėsi į Europos Komisiją prašydama 18,9 mln. eurų paramos kas ketvirtį. Kol kas atsakymo, ar ši parama bus patvirtinta, nėra.
Kaip vertinate ilgiau nei mėnesį besitęsiančią masinę ūkininkų protesto akciją dėl itin mažų pieno supirkimo kainų? Ar pati asmeniškai buvote susitikusi ir ar planuojate susitikti su žemdirbių atstovais, išklausyti jų reikalavimų ir pateikti galimų sprendimų?
Nusiųstas oficialus kreipimasis, kur paprašyta suteikti skubią paramą, pakeisti pasenusias nuostatas ir pakeisti intervencinių pirkimų sąlygas. Tai nėra lengva diskusija. Neabejoju, kad diskusija tęsis ir toliau.
Koks yra Vyriausybės veiksmų planas pieno sektoriaus krizei suvaldyti? Kokie terminai, veiksmai, finansiniai ištekliai tam numatyti?
Pirmiausia lengvatinės paskolos likvidumui užtikrinti. 30 mln. eurų. Pareiškėjams, kuriems jau skirta parama, sudaryta galimybė kreiptis dėl lengvatinės paskolos. Kurie neįgyvendina, taip pat galės kreiptis. Planuojama teikti lengvatines paskolas biologiniam turtui įsigyti, bet tik tada, kai tai bus suderinta su EK.
Su likvidumo problemoms patiriantiems subjektams garantuojama iki 90 proc., nepatiriantiems, iki 80 proc. paskolos garantijos.
Kompensuojamos įmokos ir garantijos. Metinė palūkanų norma ne didesnė nei 4 proc.
Ūkio subjektai gali kreiptis dėl GPM ir kitų mokesčių atidėjimo. Pradėti rengti teisės aktai, kurie įkurtų rizikos fondą.
Investicijos pagal Strateginio plano priemones.
Vyriausybės pasirengusi svarstyti visus realius pasiūlymus, kurie paskatintų menką gamybinę galią turinčius ūkininkus kooperuotis.
Ar planuojate artimiausiu metu skirti paramą iš nacionalinio biudžeto, kompensuojant žemdirbiams praradimus, kuriuos jie patyrė dėl drastiškai kritusių pieno supirkimo kainų?
Iš valstybės biudžeto planuojama skirti 8 mln. eurų, tai maždaug 38 eurai už karvę. Mokesčių mokėtojai neprivalo padengti visų verslų nuostolių. Svarbu neleisti nežlugti tvariems ūkiams.
Prašytume įvardyti, kokių rezultatų valdydama pieno kainų krizę pasiekė Žemės ūkio ministerija nuo žemdirbių masinio protesto pradžios?
Parengtos ir rengiamos trumpojo laikotarpio ir ilgojo laikotarpio paramos priemonės. Mano užduotis parengti tas priemones, kurios leidžia užtikrinti tvarumą. Ir dabar ūkininkams mokama virš 35 ct/kg, tačiau šią kainą gauna tik didieji.
Kodėl taip pavėluotai buvo kreiptasi į Europos Komisiją dėl pagalbos pieno sektoriui ir kodėl buvo apsiribota tik rašto parašymu, neorganizuojant jokių derybų du Europos Komisijos atstovais?
Apie blogėjančias sąlygas pradėta kalbėti seniai. Oficialus raštas išsiųstas tada, kai gauta informacija, kai gauta informacija apie sausio kainas ir ūkininkų pajamas. Šių duomenų reikėjo norint suformuoti kreipimąsi.
Žemdirbiai primygtinai reikalavo neatsisakyti papildomos nacionalinės pereinamojo laikotarpio išmokos. Šią paramą dabar būtų galima aktyvuoti ir išmokėti pieno ūkiams reikiamus pinigus. Kodėl buvo nuspręsta jos atsisakyti?
ŽŪM buvo svarstomas klausimas dėl šios paramos. Ten dalyvavo atstovai iš ūkininkų asociacijų, Kaimo Seimo kaimo reikalų komitetų. Dauguma iš jų išreiškė nuomonę, kad šios paramos mokėjimas nebeatitinka pačių prekinių ūkių plėtros tikslų. Nei Latvija, nei Lenkija nebemoka šios paramos.
Taip pat buvo atsisakyta paramos pieniniams buliams. Ar nemanote, kad taip naikinami maži ir vidutiniai ūkiai, kurie tuos gyvulius daugiausia augina ir specialiai kūrė atpenėjimo ūkius? Ar nemanote, kad tai pakenks ir deryboms dėl tiesioginių išmokų dydžio suvienodinimo su kitomis ES šalimis? Ar ketinate inicijuoti, kad parama už pieninius bulius būtų sugrąžinta?
ES parama nukreipta į produktyvumo ir konkurencingumo didinimą. Šie pinigai perkelti į paramą už pienines karves ir ji padidėjo. Jei ši parama buliams būtų sugrąžinta, mažėtų parama už karves. Tiek smulkūs, tiek vidutiniai ūkiai galės ir toliau penėti bulius, tačiau parama bus mokama už pienines karves arba mėsinius bulius.
Ar Jums žinoma, kad visus 2022 metus neveikė Žemės ūkio ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) gyvulių produktyvumo kontrolės apskaitos sistema, kuri yra būtinas gyvulių veislininkystės sistemos elementas? Be jos sistemiškai vykdoma veislininkystė praktiškai yra neįmanoma. Tai svarbu ne tik gerinant gyvulius vidaus rinkoje, bet ir juos eksportuojant.
Problema susidarė tada, kai iš darbo išėjo darbuotojai, kurie išėjo kūrę vieną posistemį ir jie darbdaviui pranešė per galimą trumpiausią galimą laikotarpį. Ši situacija nėra unikali ir buvusi anksčiau, kai kuriamos unikalios sistemos ir jų kūrėjai įgyja monopolį.
Vienas iš valstybės reformos tikslų leisti pasamdyti ekspertus, kitas niuansas – įmonės turi naudotis standartizuotus įrankius.
Statistika rodo, kad pieno gamyba Lietuvoje mažėja: 2017 m. pieno primelžta 555 kg/gyv., o 2021 m. – 526 kg/gyv. 2021 m. iš Lietuvos buvo eksportuotos 2401 veislinės telyčios, 2022 m. jų skaičius krito 3,5 karto ir siekė 687. Prašytume patvirtinti arba paneigti, kad Lietuva yra pateikusi JTO ir Europos Komisijai prognozes, kad, siekiant sumažinti ŠESD emisijas, 2040 m. Lietuvoje melžiamų karvių skaičius bus 190 000 (maždaug tiek, kiek yra šiandien), o žieminių kviečių derliaus plotas sumažės 40%? Ar Vyriausybė yra pritarusi tokioms prognozėms?
Pateiktos prognozės buvo atliktos remiantis mokslininkų prognozėmis, kurių Vyriausybė nei svarsto, nei tvirtina. Darant minėtą analizę naudotasi dar 2019 m. prognozėmis.
Dėl chaoso Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose
Ar nemanote, kad Kęstučio Navicko vadovaujamoje Žemės ūkio ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose įsivyravo chaosas? Jūsų Vadovaujamos Vyriausybės kadencijos metu Žemės ūkio ministerija prarado Nacionalinės žemės tarnybos ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo kontrolę, o netrukus neteks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolės, kurioje pernai įsiplieskė korupcijos skandalas. Sunaikinta veislininkystė, paralyžiuota ŽŪIKVC (dabar – Žemės ūkio duomenų centras) veikla, Gyvulių produktyvumo kontrolė yra ant išgyvenimo ribos neveikiant duomenų centro duomenų bazei. Dėl Žemės ūkio ministro kišimosi į Nacionalinės mokėjimo agentūros veiklą sutrikę šios agentūros darbuotojai kreipėsi į Prezidentą.
Man atrodo kitaip.
Sprendimas perduoti daugiau kompetencijos savivaldai, su kuo susijęs NŽT perdavimas susijęs ne tik su Vyriausybės programa, bet ir su memorandumu, kurį 2020 m. pasirašė dalis dabartinės opozicijos.
Nuo to, kad NŽT perduodama vienai ar kitai institucijai, mano, kaip premjerės, šių institucijų kontrolei nei didėja, nei mažėja. Ministerijos įtaka nepriklauso nuo pavaldžių įstaigų skaičiaus.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba niekada nebuvo kontroliuojama ŽŪM ir nebuvo.
NMA negalintis grįžti į darbą jos vadovas vietoj darbo susirašinėja su manimi ir kitomis įstaigomis. Į darbą jis paskirtas praėjusios kadencijos pabaigoje, nors kiti tuo pat metu paskirti vadovai dirba toliau. Manau, tai netinkamas elgesys.
Ar Jums žinoma, kad Žemės ūkio duomenų centre atleidus daug darbuotojų bei IT specialistų, įsivyravo suirutė ir sutriko kai kurių registrų veikla? Dar iki šiol ūkininkai negauna Gyvulių produktyvumo kontrolės duomenų, kuriuos turėjo jau gauti praėjusių metų spalį, kas stabdo gyvulių selekciją, veislininkystės programų įgyvendinimą, kas turės įtaką dar gilesnei pieno krizei. Artėja pasėlių deklaravimas ir gali atsitikti taip, kad dėl chaoso šioje įmonėje žemdirbiai negaus tiesioginių ES išmokų.
Taip neatsitiks. Darysime viską, kad žemdirbių interesai būtų apsaugoti.
Dėl 2023-2027 m. strateginio plano ir Lietuvos užpelkinimo
Kaip vertinate tai, kad 2023-2027 m. kaimo plėtros strategijoje nebelieka paramos miško technikai, verslui kaime, kaimo infrastruktūrai, sunkinamos sąlygos smulkiesiems ūkiams, planuojama mažinti deklaruojamos žemės plotus 200 000 ha? Kaip Jūs įsivaizduojate Lietuvos žemės ūkio ateitį, apsirūpinimo vietinės gamybos maistu būtinybę ir kaimo gyvybingumą? Ar žemės ūkio produkcijos apimčių mažėjimą galėtumėte įvardyti kaip Jūsų vadovaujamos Vyriausybės prioritetą?
Aš to neteigiu. Sąlygos smulkiesiems ūkininkams ne tik nesunkinamos. Smulkūs ūkiai SP prioritetas jiems didėja finansavimas, jiems skirta 47 proc. arba 2 mlrd. eurų. Peržiūrėta susietoji parama. Skatinami sektoriau, kur sunkiausia padėtis. Atsisakyta ir paminėtų sektorių paramos, kad liktų daugiau lėšų kitiems.
Mažėjant bendram ES finansavimui, prioritetas skiriamas gamybos priemonėms. Gandas, kad dingo 200 tūkst. ha sklando jau seniai, tačiau SP dalyje apie tiesiogines išmokas, nurodomas preliminarus galimas deklaruoti plotas. Atlikus patikras jis sumažėjo. Visą valdomą plotą ūkininkai kaip galėjo deklaruoti, taip ir deklaruos. Jei rodiklį tektų mažinti, iškiltų grėsmė nepasiekti žaliųjų rodiklių ir iškiltų grėsmė Lietuvai gauti sankcijas.
Kodėl ES RRF lėšos žemės ūkio sektoriaus atsparumo stiprinimui (tokia yra RRF paskirtis) buvo paskirtos tik 8 000 ha šlapynių įrengimui (16 mln. eurų - ES lėšos, o 3,36 mln. eurų - nacionalinio biudžeto)? Ar nemanote, kad žemės ūkiui galėjo būti skirta daugiau RRF lėšų, kaip tai padaryta kitose ES šalyse? Ar nemanote, kad paskirtos lėšos galėjo būti racionaliau panaudotos žemės ūkio sektoriaus atsparumo stiprinimui?
RRF paskirtis nėra didinti žemės ūkio sektoriaus, o visos ES ekonomikos atsigavimą. Skiriant paramą buvo laikomasi šio principo. Žemės ūkis išlieka vienintele privilegijuota sritimi, turinti tik jam skirtą paramą. Kitos turi konkuruoti.
Be to, žemės ūkiui skirtos papildomos priemonės.
Prašytume atsakyti, kaip derina savo paramos schemas Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, kai viena ministerija duoda paramą griovių išvalymui, o kita jų užkimšimui? Ar Jums žinoma, kad Žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta būtinybė iki 6 metrų išplėsti griovių šlaitų apsauginę juostą, ko pasekoje iš žemės ūkio gamybos bus išimta tūkstančiai hektarų niekada neužliejamos žemės, nes vanduo pilnu grioviu niekada neteka?
ŽŪM vykdoma melioracijos programa ir Aplinkos ministerijos siekis renatūralizuoti upelius skirtingos priemonės. Pastaroji taikomi atskiruose ruožuose. Visi šie projektai turi būti derinami su vietos specialistai. Geros agrarinės būklės reikalavimai privalomi visoje ES.
Norėčiau pabrėžti, kad nemažai klausimų kilo tada, kai buvo atnaujinti nuo 2016 m. galiojusi pakrančių apsaugos zonų tvarka. Apsaugos zonos nebuvo keičiamos, juostos nustatytos pagal upių ilgį, tiesiog jų nebuvo laikomasi. Pasėliai deklaruoti plotuose, kuriuose neturėjo būti deklaruojami jau seniai. Aplinkos ministerija linkusi sumažinti apsaugos juostas iki 5 metrų.
Kaip vertinate tai, kad 2023-2027 m. strateginio plano priemonėje „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ numatyta išmoka 5 967 eurų už hektarą, nors tiek retai siekia pati žemės kaina? Palyginimui bazinė tiesioginė išmoka numatyta apie 80 eurų už hektarą. Ar tai nesudaro prielaidų spekuliacijai žeme ir ar nekelia įtarimų dėl neskaidrumo?
Tokia išmoka gaunama kai susumuoji visų galimų ir tinkamų darbų išlaidos vienam hektarui. Tai nėra išmoka už plotą ir jas lyginti tarpusavyje nėra logiška. Priemonė aktualia 150 ha ribotiems plotams.
