Šilalės rajono ūkininkė antrą dieną pieną dalija dykai – žmonės važiuoja iš visos Žemaitijos

Ūkininkė sako, kad pilti lauk pieną gaila, tad žmones ragina pasiimti didesnes talpas ir net moko, kaip iš pieno varškę pasigaminti.

„Šilalės rajono Iždonų kaime esantį Vilijos Bušinskienės ūkį dabar žino daugelis, mat čia atvažiuoja dykai pasiimti pieno“, – pasakoja žurnalistė.

Vienas iš pirkėjų sako, kad čia atvažiavo, kai feisbuke pamatė žinutę, jog pieno supirkimo kaina mažesnė nei mineralinio vandens.

Žmonės pilasi nuo 5 iki 20 litrų. Jį ne tik geria, bet ir gamina sūrį, sviestą, varškę ir ūkininkei linki stiprybės, nes tokios dalybos milžiniškas nuostolis. Reikia šerti karves, mokėti atlyginimus.

„Pažiūrėkit, kokios maisto produktų ir elektros kainos. Kaime gyventi vis sunkiau“, – pasakojo viena iš pieno pasiimti atvažiavusių moterų.

„Pieną dalinti pradėjome vakar (pirmadienį red. past.), dabar antra diena. Atvažiuoja žmonės iš Gargždų, Palangos. Malonu, kad ima. Duoti lengviau nei imti. Dabar mus prispaudė, nes būdavo metų, kai sumokėjus mokesčius ir atlyginimus likdavo 200-300 eurų per dekadą, bet išsisukdavom. Niekada nebuvo, kad nuo 48 centų kristų iki 27 centų. Pernai mokėjo po 48 centus už kilogramą. Dabar pas perdirbėjus perprodukcija ir kai jų klausiu ar jų produkcija atpigo daugiau nei per pusę. Mes dar turime orumo, esam žemaičiai, žemės nederlingos, niekur kitur nenueisim. Iš pieno pavyko išgyventi, vaikus į mokslus išleisti, nors buvo visko. Tačiau dabar nebeįmanoma išgyventi“, – sako V. Buškevičienė ir skaičiuoja, kad kai pernai padidėjo supirkimo kainos, kartais didėjo ir sąnaudos – degalai, elektra, pašarų gamyba. Dėl to neišgyvenam.

V. Bušinskienė sako, kad valdžios pasiūlymai imti pigias paskolas nepriimtini. Tai pasityčiojimas.

„Dalinsime tol, kol žmonės važiuos. Mes lašinių prisiauginę neturim“, – dėsto ūkininkė.