„Cvonline.lt“ duomenimis, pats sezoninio darbo pasiūlymų pikas būdavo balandį ir gegužę, tačiau šiemet šių pasiūlymų penkis kartus mažiau. Turistinis sezonas nusikėlė, galimybių išvažiuoti į užsienį nebėra. Laikino darbo laikotarpis, lyginant su pernai metais, bus gerokai vėlesnis ir trumpesnis nei įprastai. Be to, neaišku kaip karantinas paveiks tokius tradicinius darbdavius, kaip turizmo ir viešojo maitinimo įstaigos.

Jei pernai darbuotojų nuolat ieškojo apie 100 įmonių, šiemet 20. Laukiama, jog pasiūlymų skaičius augs birželį ir įdarbinamų žmonių pikas bus liepą. Kitas aspektas, dalis žmonių į užsienį dirbti važiuodavo gegužę ir grįždavo rugsėjo pabaigoje. Dabar ši rinka dėl karantino sugriuvo.

„Mūsų ūkis dirba ištisus metus, o sezono metu papildomai priimame apie 10 žmonių. Visada turime darbuotojų, kuriuos galime papildomai pakviesti. Vasarą ateina jau dirbančių žmonių vaikai. Kai prasidėjo karantinas, mums pradėjo skambinti norintys dirbti. Tik pradėjus laisvinti suvaržymus dingo ir norintys įsidarbinti“, – pasakoja Evaldas Masevičius, vieno didžiausių salotų ūkių „Evaldo daržovės“ savininkas.

Rita Karavaitienė, „cvonline.lt“ rinkodaros vadovė, sezoninio darbo besižvalgantį žmogų įvardija kaip jauną žmogų, kuris ieško patirties ir papildomo uždarbio.

„Mūsų studentai darbus paprastai rinkdavosi užsienyje, ten galėdavo uždirbti daugiau. Šiemet išvažiuoti sudėtingiau ir sezoninių veiklų ieškoma Lietuvoje. Paprastai žvalgomasi į kurortus, kur didesnė rinka. Kitas pasirinko aspektas – veikla kuo arčiau namų“, – dėlioja R. Karavaitienė.

„Žemės ūkyje iki šiol niekada nėra dirbę tiek mažai žmonių, kaip dabar. Per dešimt metų praradome apie 50 tūkst. ūkininkų. Traukiasi šeimos ūkiai. Tačiau kyla sektoriai, kurie sukuria daugiau darbo vietų – uogininkystė, daržininkystė. Ten kaip tik ir reikia sezoninių darbuotojų“, – aiškina Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Tačiau, pasak asociacijos vadovo, matome, kaip modernizuojant ir investuojant į grūdines kultūras auginančius ūkius ir ten darbo vietų reikia vis mažiau. Jei prieš kelis dešimtmečius 2 tūkst. hektarų dirbančioje žemės ūkio bendrovėje plušo 100 žmonių, šiandien jų reikia tik 20.

„Pastebime, kad dažnai miestiečiai, kurie atvažiuoja į kaimą po pirmų kelių valandų dirbti nebenori, nes tai sunkus fizinis darbas. Studentai mieliau renkasi kurortus, kur gali net tik dirbti, bet ir pramogauti. Visgi žmonių užtenka. Ateina vietiniai, nors kartais juos tenka atsivežti, nes jauni žmonės ne visi turi vairuotojo pažymėjimą. Didesnis žmonių trūkumas tik šalia didesnių miestų ir kurortų, kur daugiau pasirinkimo galimybių“, – aiškina V. Buivydas.

E. Masevičius atviras – pagrindinė motyvacijos priemonė yra pinigai. Jei yra galimybė uždirbti, norinčių pakanka, tačiau jaunimas, vos tik randa galimybę išvažiuoti į užsienį iš karto važiuoja.

„Jaunimo kaita gana didelė. Renkamės žmones, kurie jau dirbo užsienyje ir nori grįžti į tėvynę. Pastebiu ir tai, kad kaimo žmonės yra išlepinti ir galvoja, jog labai gerai dirba, tačiau realybė tokia, kad miestiečiai dirba kur kas geriau. Jų kitoks požiūris – jie atvažiuoja dirbti. Grįžtantys emigrantai parneša ir kitą darbo kultūrą, kuri pas mus kol kas žemesnė“, – sako E. Masevičius.

Įvardijo algas

Kalbant apie sezoninių darbuotojų atlyginimą R. Karavaitienė įvardija vidurkį – apie 600 eurų per mėnesį už nelabai kvalifikuotą darbą.

„Jei imsime daugiau skaičių, tai uždarbis svyruoja nuo minimumo iki 1000 eurų. Be to, tarkime, padavėjo uždarbis priklauso nuo arbatpinigių. Kvalifikuotų žmonių, pavyzdžiui, virėjų, algos virš 1000 eurų. Pernai traktorininkui buvo siūloma gerokai daugiau nei siūlyta daugumai aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Tačiau tam reikalinga atitinkama kvalifikacija“, – aiškina R. Karavaitienė iš sąlyginai gerai apmokamų darbų įvardinanti ir kelių darbininkus.

V. Buivydas 1000 eurų „į rankas“ algą žemės ūkyje vadina gana didele, tačiau nestebinančia. Jei žmogus vairuoja kelis šimtus tūkstančių eurų kainuojantį traktorių ir kombainą, jam mokama daug. Per darbymetį iki 2000 eurų. Nuolat dirbančių mechanizatorių atlygis 1000–1300 eurų „į rankas“. Sezoniniai žmonės, reikalingi skinti uogas, genėti, ar rinkti obuolius uždirba 600 – 700 eurų.

„600 eurų darbdavys privalo mokėti netgi sezoniniam darbuotojui, tačiau tiek duodant traktorininkui, rezultatas bus prastas. Nuolatiniams žmonėms mokame iki 1000 eurų. Jei apyvarta kristų, galbūt tai atsilieptų ir algoms. Tačiau daržovių sektorius pakilime ir algos nemažės“, – sako E. Masevičius.

R. Karavaitienė prognozuoja, kad nors ieškančių uždarbio bus kur kas daugiau nei pernai, algos išliks panašios kaip pernai – net norint mažiausių atlyginimų mažinti nepavyks, nes jie ir taip jau arti pašalpų lygmens ir žmonės rinksis ne darbą, bet socialines pašalpas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)