Pasak L. Balsio, tokių pataisų poreikis kilo Europoje ir visame pasaulyje pastaraisiais metais paaštrėjus diskusijoms dėl plačiai žemės ūkyje naudojamo glifosato neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, rašoma pranešime.
„Šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose herbicidų su glifosatu gamintojams dėl vėžinių susirgimų yra iškelta beveik 20 tūkstančių bylų, laimimi teisminiai procesai, kuriuose įrodomas glifosato poveikis pareiškėjų sveikatai ir jo įtaka vėžiniams susirgimams. Tai sukėlė dideles diskusijas Europos valstybėse. Nuo 2022 metų pabaigos Europos Sąjungoje turėtų įsigalioti Europos Komisijos draudimas naudoti glifosatą žemės ūkyje. Vis daugiau Europos valstybių, nelaukdamos Europos Komisijos nurodymų, pačios savo teritorijoje imasi riboti šio herbicido naudojimą. Vien šiais metais vienokius ar kitokius glifosato draudimo įstatymus priėmė aktyviai žemdirbystę vykstanti Austrija, Prancūzija, Vokietija. Neabejoju, kad tokių draudimų atsiras ir kitose valstybėse. Diskusijos apie glifosato draudimą privalo persikelti ir į Lietuvos politinę darbotvarkę“, – teigia Seimo narys L. Balsys.
Lietuvoje šiuo metu yra registruoti 195 herbicidai. Iš jų – 27 herbicidų sudėtyje yra glifosato.
„Vieša paslaptis, kad glifosato produktais išpurškiami pasėlių laukai ne tik norint naikinti piktžoles, bet ir prieš derliaus nuėmimą siekiant greičiau subrandinti grūdines kultūras. Todėl vėliau ir aptinkami glifosato pėdsakai ne tik žemės ūkio produktuose, bet ir žmogaus organizme“, – sako parlamentaras.
L. Balsys mano, kad jo siūlomas glifosato draudimas teigiamai paveiktų Lietuvos žemės ūkį.
„Dėl plačiai chemizuotuose ūkiuose naudojamo herbicido dažnai nukenčia ekologiniai ūkiai, kuriuos pasiekia glifosato foninė tarša iš besiribojančių ūkių. Ekologiniam ūkiui dažnai tai reikia bankrotą ir reputacinę žalą, atimtus ekologinės produkcijos sertifikatus, išmokas. Manau, kad glifosato naudojimo žemės ūkyje draudimas teigiamai atsilieps ekologiniams ūkiams ir jų plėtrai, nes nebeliks derliaus taršos glifosatu rizikos. Chemizuoti ūkiai turės persiorientuoti ir naudoti tvaresnius žemdirbystės būdus (auginti tarpinius pasėlius, naudoti sėjomainą), kurie ne tik sumažina piktžolių vešėjimą, bet ir pagerinta šiuo metu Lietuvoje stipriai prastėjančią nualinto dirvožemio kokybę“, – sakė L. Balsys.
