„Atskiro sąrašo, kas dalyvaus ir kas nedalyvaus nesudarinėjome, tik aptarėme situacijas, kai savivaldybės nedavė leidimų. Be to, dalinomės gerąja praktika, kaip organizuoti protestą“, – aiškina akcijos štabo vadovas Ignas Jankauskas.

Prognozuojama, kad akcijoje visoje Lietuvoje dalyvaus nuo 2 iki 3 tūkstančių traktorių.

Jis sako, kad jau aišku, jog traktorius į miestelius išvarys daugumos rajonų ūkininkai. Nedalyvaus tik Šalčininkų rajonas. Šiaulių miesto savivaldybė atsisakė išduoti leidimą, tačiau žemdirbiai rengs akciją rajone. Akcija taip pat bus nerengiama ir didmiesčiuose – ten tiesiog nėra ūkininkų sąjungų. O rajonuose veikiančios ūkininkų organizacijos ieško kitų būdų.

„Paprastai bus važiuojama ne pačiame mieste, o kitu nustatytu maršrutu. Pavyzdžiui, kauniečiai važiuos „Via Baltika““, – sako I. Jankauskas.

Nors akcijos laikas planuojamas nuo valandos, tačiau dauguma rajonų leidimus išsiėmė 4 valandoms.

„Akciją organizuoja patys ūkininkai. Tai jų iniciatyva. Nuotaikos geros. Ūkininkai vienija. Šios akcijos geriausias pasiekimas tas, kad ji suvienijo žmones. Vienybės daugiau nei prieš pusę metų. Žemdirbiai jaučiasi gerai. Jie supranta, kad yra organzacijų, kurios gina jų interesus, nariais“, – aiškina vienas iš akcijos organizatorių Aušrys Macijauskas.

Jis sako, kad tikslas atkreipti visuomenės nuomonę, jog ūkininkai išgyvena labai sunkius laikus, nes vis dar vyrauja nuomonė, jog ūkininkauja gerai gyvena ir daug uždirba. Tačiau realybė, pasak A. Macijausko, 90 proc. žemdirbių paskutiniais metais dirba be pelno, tik iš inercijos. Bankai mažinai ar išvis nutraukia skolinimą.

„Ūkininkams, kaip fiziniams asmenims, bankrutuoti praktiškai neįmanoma, todėl ūkių žlugimų nematome, nors padėtis kritiška. Kitas dalykas, kurį norime pasiekti – kol nebus vienodų sąlygų su ES ūkininkais, apie įsipareigojimų didinimą ūkininkams negali būti nė kalbos. Jau ir taip nebeatlaikome konkurencijos. Jei sąlygos bus pablogintos, iš verslo turėsime trauktis“, – dėsto A. Macijauskas.

ELTA primena, kad pirmieji protestuoti prieš žemės ūkio politiką, statydami laukuose žaliuosius kryžius, šį rudenį pradėjo Vokietijos ūkininkai. Lietuvoje dabar tokią protesto akciją surengė kelios žemdirbių organizacijos – Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Ūkininkų sąjunga, žemės ūkio bendrovės.

Žalieji kryžiai, anot akcijos rengėjų, statomi už derlingą dirvožemį ir sveiką aplinką, sveikus augalus ir gyvulius, už sveiką ir skanų maistą. Tokie kryžiai statomi prieš visuomenės ir žemdirbių supriešinimą, prieš kainas, kurios žemesnės už savikainą, prieš nuolat didėjančius mokesčius, ūkių nuvarymą nuo žemės, nepakeliamą biurokratinę naštą bei prieš Lietuvos žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje.

Keliasdešimt žemdirbių organizacijų vienijantys Žemės ūkio rūmai, anot jų atstovės Sonatos Kisielienės, nedalyvauja Žaliųjų kryžių akcijoje. Tačiau greitu laiku, gruodį, rūmai organizuoja 20 žemdirbių atstovų išvyką į Briuselį.

Ten Lietuvos žemdirbiai protestuos (ir jau ne pirmą kartą, kaip yra skelbusi ELTA) prieš ES bendrosios žemės ūkio politikos sprendimus, kuriais vidutiniškai vienam ūkininkui Europos Sąjungoje tenka po 266 eurus išmokų už 1 hektarą dirbamos žemės, bet Lietuvos ūkininkui – tik po 180 eurų už 1 ha.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (327)