Parodos „Ką pasėsi 2023“ metu Lietuvos robotikos asociacijos viceprezidentas, įmonės „Elinta Robotics” direktorius Aurelijus Beleckis ir įmonės „Agrokoncernas” komercijos direktorius Arnas Radzevičius diskutavo apie pirmuosius agrosektoriaus robotizavimo iššūkius bei naujas galimybes, rašoma pranešime.
Prognozuojamas robotikos žemės ūkyje proveržis
Diskusiją apie robotiką pradėjęs A. Beleckis siūlo ją skirti į dvi kryptis – industrinę robotiką pramonėje ir paslaugų robotiką logistikoje ar žemės ūkio sektoriuje. Pasak jo, industrinė robotika pramonėje jau nuo 1960 metų auga labai stabiliai – po 10-15 procentų per metus. Ne išimtis ir paskutinis penkmetis, kai buvo fiksuotas vidutinis 14 procentų augimas.
Paslaugų robotika, kaip logistika ar žemės ūkio sprendimai, yra santykinai nauja sritis, užima mažesnę dalį visos robotikos, bet auga daug sparčiau.
„Pernai fiksuotas 20 procentų augimas, ne mažiau spartus kilimas prognozuojamas ir ateityje. Dauguma technologijų dar nėra brandžios ir komercializuotos, yra labai daug naujai vystomų projektų. Šioje srityje dirba labai daug stiprių ir įdomių kompanijų. Tai yra labai mažos komandos – startuoliai, institutai, moksliniai „spin-off‘ai“ iš įvairių kompanijų, dauguma turi nuo 10 iki 100 darbuotojų. Tai reiškia, kad technologijoms pasiekus brandą proveržis bus milžiniškas ir tai įvyks tikrai labai greitai“, – prognozuoja A. Beleckis.
Įmonės „Agrokoncerno“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius atkreipia dėmesį, kad visa robotizacija yra paremta dirbtiniu intelektu. Pasak jo, pernai visi dirbtinio intelekto žemės ūkyje produktai sudarė 1,8 mlrd. apyvartą, prognozuojama, kad 2027 metais bus 4,8 mlrd. ir tai – ne pabaiga. Visi šie skaičiai rodo, kad technologiniai proveržiai yra neišvengiami.
Dirbtinis intelektas mokosi dirbti žemę
Viena iš priežasčių, kodėl robotizacija žemės ūkyje nevyksta taip sparčiai, kaip kituose sektoriuose yra ta, kad technika turi ne tik judėti erdvėje, bet ir suvokti, ką daro tempiamas padargas – ar visi jo dirbamieji komponentai – lėkštės, noragai veikia tinkamai.
„Reikia labai daug duomenų ir jų analizės, kad robotai suvoktų dirvožemio pokyčius, nes jis gali būti tankesnis ir sunkesnis arba lengvesnis priesmėlis, robotai taip pat turi suvokti žemės dirbimo komponentus ir pastebėti, kada juos apsiveja organinės medžiagos. Reikia be galo daug daviklių, daug duomenų ir šiai sričiai tobulėti padės 5G tinklas, kuris leis iš mažesnių prietaisų perduoti dar daugiau tikslių duomenų“, – apie iššūkius ir jų sprendimus kalbėjo A. Radzevičius.
Robotikos ekspertas A. Beleckis primena, kad prieš 20 metų net negalėjome įsivaizduoti šių technologijų žemės ūkio sektoriuje, nes buvo ribotos skaičiavimo galimybės. Dabar jos auga žymiai sparčiau, todėl ir dirbtinio intelekto pažanga yra didesnė.
„Jau prieš 50 metų buvo sukurti dirbtinio intelekto principai, bet tada prasidėjo vadinama dirbtinio intelekto žiema. Žinojome, kaip padaryti, bet tam nebuvo priemonių – skaičiavimo pajėgumų. Per paskutinius 50 metų jie išaugo trilijonus kartų. Įvyko nesuvokiamas augimas“, – pastebi A. Beleckis ir atkreipia dėmesį, kad dešimt tūkstančių NASA darbuotojų, projektavusių skrydį į mėnulį, negalėjo įsivaizduoti, kad dabar kišenėse vaikščiosime su terabaito dydžio atmintinėmis.
Laukuose jau dirba dronų spiečiai
Būtent išaugusios duomenų rinkimo ir apdorojimo galimybės suteikė vienam iš seniausių pramonės sričių, žemės ūkio sektoriui, didelę technologinės pažangos inerciją. Robotikos ekspertas A. Beleckis pastebi, kad šiuo metu daug dėmesio yra skiriama diagnostikai.
Pavyzdžiui, autonominiai robotai važiuoja laukų tarplysviuose, skanuoja, apžiūri augalus arba visa tai, skriedami virš lauko, atlieka dronai. Robotai atlieka analizę naudodami ir infraraudonuosius, ultravioletinius spindulius, todėl mato visai kitaip nei žmogus ir gali nustatyti augalų subrendimo lygį, taip pat ligas, parazitus. Dažnai žmogus be papildomų priemonių to negali padaryti.
A.Radzevičius patvirtina, kad šios technologijos neaplenkė ir Lietuvos. Jau pernai „Agrokoncerno“ įmonių grupės įkurtame „Ateities ūkyje“ buvo atliekami agrodronų testavimai ir tręšimai kintama norma. Dar tikslesniems bandymams ruošiamasi ir šiemet.
„Lietuvos žemės ūkis išsiskiria savo specifika, nes mūsų šalyje daugiausiai auginamos žemės paviršių dengiančios kultūros – javai, rapsai. Atlikti diagnostiką su ant žemės veikiančiais robotais sudėtinga, nes laukuose technologinės vėžės yra tik kas 30-36 metrus. Vienas iš galimų ir ypač efektyvių diagnostikos sprendimų – nepilotuojami dronų spiečiai, patys pakylantys iš stotelių, apžiūrintys ūkį ir grįžtantys su duomenimis. Šią technologiją netrukus bandysime ir savo „Ateities ūkyje“, – pasakoja įmonės „Agrokoncernas“ atstovas.
Inovacijas taikantys ūkiai – keliais žingsniais priekyje
A.Radzevičius pastebi, kad drąsiai į inovatyvias technologijas investuojantys ūkiai visada įgyja konkurencinį pranašumą ir pateikia pavyzdį iš savo praktikos.
„2000 metais prasidėjo diskusijos apie dirvožemio tyrimus, po dešimtmečio – apie sensorius. Nedelsiant tuo metu inovatyvias technologijas įsidiegę ūkiai yra net keliais žingsniais priekyje – dirba efektyviai ir yra stiprūs“, – pasakoja tiksliųjų technologijų ekspertas.
A. Radzevičius, kurio iniciatyva į Lietuvą buvo atgabentas pirmasis Baltijos šalyse tokio tipo žemės ūkio darbams skirtas robotas „AgXeed“, supranta, kad neužtenka tik turėti daiktą. Labai svarbu suprasti jo galimybes bei įvertinti efektyvumą. Todėl jau netrukus žemės ūkio darbams, tokiems kaip šienavimas, mulčiavimas, sėja ir kitiems skirtas robotas bus pradėtas testuoti realiomis sąlygomis.
„Visą sezoną iki birželio pabaigos su juo dirbsime, žiūrėsime, kokie vidutiniai laukai jam tinka, koks jo atsiperkamumas, kiek šios mašinos priežiūrai reikia kvalifikuotų žmonių. Susidarysime vaizdą apie jo darbo efektyvumą. Tikiuosi, kad rudenį turėsime jau pirmuosius ūkius, kurie savo laukuose pradės dirbti su šiais robotais“, – planais dalijasi A. Radzevičius.
Jis atskleidžia, kad pagal gamintojų skaičiavimus, ši autonominė mašina atsiperka neįtikėtinai greitai, tačiau įmonės komanda nori viską patikrinti praktikoje, šalies sąlygomis ir įvertinti patiems, kokią vertę robotas gali sukurti ir per kiek laiko atsipirktų.
Būtina tobulėti kartu su technologijomis
Technologijų testavimo svarbai praktikoje pritaria ir A. Beleckis. Pasak jo, žemės ūkio sritis nėra ta, kur užtenka tik paskaičiuoti ir pagal formules gauti atsakymą. Todėl šiame sektoriuje visada išliks svarbūs agronomai, priimantys sprendimus, ką, kada, kaip auginti, kaip ir kada tręšti.
„Žemės ūkyje neužtenka tik skaičiavimo – pirmiausiai reikia surinkti duomenis, tada teisingai interpretuoti ir priimti sprendimus. Visa tai galima bus atlikti dirbtinio intelekto pagalba, tačiau reikės specialistų, kurie mokės juo naudotis“, – apie naujas technologijų teikiamas galimybes kalba A. Beleckis.
Pasak A. Radzevičiaus, neįtikėtini proveržiai vyksta ne tik technikos, bet ir chemijos, biologijos, biotechnologijų, IT, matematikos, fizikos srityse. Todėl yra ypač svarbu išmokti naudotis naujais įrankiais, kurie ateina.
„Yra be galo daug protingų ir talentingų žmonių, kurių dėka vyksta šie pokyčiai. Šiame kontekste mes turime siekti neprarasti savo kompetencijų ir įgyti naujų. Kalbėjome su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclere prof. dr. Astrida Miceikiene, kad reikia padrąsinti studentus naudotis „ChatGPT“ pagalba rašant referatus, atliekant kitas užduotis. Jaunimas turi pradėti ugdyti įgūdžius, kurių reikės ateityje. Turime išmokti su šiais dalykais dirbti, tai yra neišvengiamybė, su kuria jau dabar turime mokytis gyventi“, – apie būtinybę tobulėti kartu su šiuolaikinėmis technologijomis kalba A. Radzevičius.
