Įsibėgėjus prekybos sezonui, grūdų augintojų nuotaikos turėtų būti dvejopos. Vadinamoji premija nuo biržos iki galutinės kainos ūkiui išaugo, o sandėliavimas atnešė papildomo pelno, tačiau rekordinis Rusijos derlius verčia sunerimti.
© A.Dambrausko nuotr.

„Spekuliacijos dėl milžiniško Rusijos grūdų derliaus kainas laiko sąlyginai žemas. Apie dabartinę situaciją rinkoje pasakoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

Aiški ir tendencija, kad jau ne pirmus metus laimi lietuviai, kurie derlių parduoda ne tiesiai iš lauko, bet jį laiko sandėliuose ir laukia, kol kaina pakils. Išlaidos sandėliavimui paprastai atsiperka.

Rinkoje situacija nevienoda

Grįžtant prie Rusijos, ten 2017 metų derlius buvo 11 procentų didesnis nei metais anksčiau – nuimtas rekordinis 134 milijonų tonų grūdų derlius. Tai daugiau, nei absoliutus sovietinio laikotarpio rekordas, kai 1978 metais RSFSR grūdų derlius siekė 127 milijonus tonų. Visoje Sovietų Sąjungoje tais metais buvo surinkta 237 milijonai tonų. Palyginimui, Lietuvoje per metus auginama iki 6 milijonų tonų grūdų.

Augimas pasiektas dėl kviečių, kurių surinkimo kiekis nustebino net ekspertus: jis išaugo 17 procentų, iki 85,8 milijono tonų. 2016 metai Rusijos žemės ūkiui taip pat buvo rekordiniai: derlius sudarė 120 milijonų tonų visų grūdų, tarp jų 73 milijonai tonų kviečių.

„Kviečių kaina, su nedideliais svyravimais, stovi vietoje. Biržos kaina – apie 150 eurų už toną. Kalbant apie antrą klasę, matome, kad šiandien kviečius galime parduoti nuo 168 iki 172 eurų už toną. Lyginant su tuo, kad spalio mėnesį buvo siūloma apie 145 – 160 eurai, matome nemažą prieaugį. Galima sakyt, kad tas trijų mėnesių sandėliavimas, eilinį kartą atsipirko“, – teigia I. Jankauskas.

Tačiau kalbėdamas apie rapsus I. Jankauskas sako, kad situacija jį nemaloniai nustebino.

„Nors kažkokių didelių neigiamų naujienų nebuvo, rapsų tonos kaina lyginant su tokiu pačiu laiku praėjusiais metais yra kritusi apie 50 eurų. Jei praėjusiais metais galima buvo sudaryti sandėrius po 380-390 eurų, tai dabar kaina svyruoja apie 340-345 eurų už toną. Tai iš tikrųjų su rapsai situacija nėra išties gera ir tai šiek tiek liūdina, nes nėra jokio konkretaus paaiškinimo, kodėl taip yra“, – teigia specialistas.

Baltyminių augalų rinkoje, pasak I. Jankausko, jaučiama įtampa, kurią diktuoja kritusi kaina Indijoje.

Buksuoja Indija

„Mūsų eksportuotojai daugiausia ankštinių augalų veža į Indiją, o ten kaina kritusi. Sezono pradžioje kaina buvo gerokai aukštesnė, o dabar siekia apie 130 eurų už toną. Matoma, kad žirnių, o apibendrinus visų baltyminių augalų situacija rinkoje šiuo metu yra pati nestabiliausia, nes dėl žalinimo reikalavimų, kurių ūkininkai privalo laikytis, nežinia kokios pasiūlos Lietuvoje galima tikėtis“, – teigia LGAA administracijos vadovas.

I. Jankauskas sako, kad dabar draudžiant naudoti augalų apsaugos priemones, žemdirbiai turės sugalvoti naujų būdų, kaip išsaugoti derlių.

„Anksčiau žemdirbiai išspręsdavo žalinimo klausimą tiesiog užsėję žirniais, bet dabar iki galo nėra aišku, kaip augintojai elgsis šiais metais, nes vėlgi, gali būti, kad teks sėti rizikingus žirnius, kurie drėgnesniais metais, derliaus rinkimo metu yra pati pirma kultūra, kuri prisispaudžia prie žemės ir jos nuėmimas labai sudėtingas. Supirkėjai jau dabar jaučiasi blogai, nes nežinia, kokia bus kaina, greičiausiai nedidelė. Taip pat neaišku, kokia bus pasiūla, kokius daryti kontraktus ir panašiai“, – aiškina vienas iš asociacijos vadovų.

Rekordinis grūdų derlius Rusijoje gali smogti lietuviams
© DELFI / Andrius Ufartas

Ragina investuoti į sandėliavimą

Šiuo metu, pasak I. Jankausko, ūkininkai, kurie turi galimybių, vis dar sandėliuoja derlių, tačiau tuo pačiu ieško, kur galėtų parduoti. O galimybių neturintys, parduoda tuo metu, kada ir nuima derlių. Tačiau vieno iš LGAA vadovų teigimu, sandėliavimas yra puiki investiciją į ateitį. Laikyti atsargas yra gana neblogas finansinis sprendimas, nes laikymas atsargomis, o ne pinigais yra šiek tiek teisingiau.

Savo grūdų asociacijoje darome apklausas ir galiu pasakyti, kad sandėliavimo apimtys didėja kasmet. Premija – kainos kilimas pasibaigus javapjūtei – lieka žemdirbių kišenėse, todėl mes dažnai sakome, kad kainų palyginimas leidžia susikurti pridėtinę vertę, įsirengiant geras sandėliavimo sąlygas“, – aiškina I. Jankauskas. Pasak asociacijos administracijos vadovo, sandėliavimo pajėgumo plėtra yra ypatingai reikalinga Lietuvoje.

„Kai sandėliuoji, esi savo prekės pardavėjas, o ne įsipareigojimų vykdytojas. Atsiranda derybiniai santykiai, pasiūlymai, o tai atveria naujų galimybių“, – teigia I. Jankauskas.

Priklausomi nuo Rusijos

Kalbėdamas apie ateities prognozes I. Jankauskas spėja, kad 2018-ieji bus pirmieji metai, kai atsargų kiekis nustos augti. Iš dalies tai yra gera žinia, nes kai atsargos nebedidės, rinka žinos, kad grūdų kiek nebeaugs. Tuo tarpu maisto produktų vartojimas, kasmet auga apie 2 proc., tačiau mažėja naudojimas pašarams, todėl tai gali duoti impulsą kainai.

Tačiau pasak specialisto, dabartinę kainą „prie dugno“ laiko spekuliacijos dėl Rusijos grūdų derliaus.

„Mes tiesiog esame pririšti prie tų skaičių. Jie realūs ar nerealūs, labai sunku vertinti, nes pernai buvo skelbti labai dideli skaičiai, bet prekybos sezono pabaigoje Rusija nesugebėjo parduoti apie 6,5 milijono tonų grūdų. Kitą vertus, galima sukurti sąmokslo teoriją, kad tų grūdų tiek net nebuvo. Šiemet vėl ta pati situacija. Pranešta, kad visų kultūrų prikulta apie 178 milijonus tonų. To kiekio dar nejaučiame, tačiau ta spekuliacija egzistuoja, visi į ją žiūri atsargiai ir tai laiko kainą“, – aiškina I. Jankauskas.

Anot I. Jankausko didelių pokyčių šiais 2018-aisiai nevertėtų tikėtis – situacija primena praėjusius metus.

„Pagal visą informaciją, kainos ir lūkesčiai panašus, kaip ir ankstesnių metų, vienintelis skirtumas yra tas rekordinis rusų grūdų derlius“, – sako LGAA administracijos vadovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patikrino tūkstantį lietuviškų daržovių – kokie rezultatai (5)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai atliko daugiau kaip tūkstantį šio...

Ministras Surplys: ar galima mažinti ūkius ir piginti maistą (40)

Praėjusią savaitę darbą pradėjęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako ieškantis dar...

Į Indoneziją siekia eksportuoti 14 Lietuvos įmonių – pieno perdirbėjai ir kiaušinių gamintojai (7)

Lietuvos bendrovės siekia eksportuoti maisto produktus į Indoneziją, tikina Žemės ūkio...

Cukriniai runkeliai augintojams nebesaldūs (3)

Cukrinių runkelių supirkimo kainos mūsų žemdirbiams nebegarantuoja saldaus kąsnio, todėl...

Rusija mėsos gamybą per metus padidino beveik dešimtadaliu (13)

Rusija mėsos, neskaitant paukštienos, gamybą sausį-balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu...

Top naujienos

„Lonely Planet“ Vilnių pripažino viena karščiausių Europos kelionių krypčių

Didžiausias pasaulyje kelionių gidų leidėjas „ Lonely Planet “ Vilnių pripažino viena iš...

Ukrainietis kreipėsi į Trumpą ir lietuvius: ar jūs žinojote apie šiuos nusikaltimus? (270)

Gerbiamas JAV prezidente, ar amerikiečių ir lietuvių kariniai patarėjai žinojo apie Ukrainos...

Skvernelis įvardijo, kas jam kiša koją pildoma (45)

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad didžiausią grėsmę jo vyriausybės planuojamoms...

Moterį pašiurpino kelionė traukiniu į Kauną: esu nusivylusi, bet tylėti nebegaliu (114)

Kasdien į darbą Vilniuje iš Kauno ir atgal traukiniu Eglė (pavardė redakcijai žinoma) važiuoja...

Per karališkąsias vestuves – netikėtas vaizdas: operatorius vos negavo širdies smūgio (3)

Lėktuvas, skridęs į Hitrou oro uostą, pateko į objektyvą, bandžiusį įamžinti į...

Tūpsnis žemvaldžiams: paprasti mirtingieji apie tai galėtų nebent pasvajoti (64)

Publikavus DELFI tyrimą apie gyventojų interesus pažeidžiančias statybas Kėdainių rajono...

CSKA akys krypsta į Davidą Blattą, tačiau maskviečiai nepamiršta ir Šaro (24)

Toli nuo prieš sezoną keltų tikslų likęs Maskvos CSKA klubas žvalgosi, kas galėtų pakeisti...

Per savaitę Vilniuje – 240 pažeidimų dėl neišvežtų atliekų, skiriamos baudos (8)

Per savaitę Vilniuje užfiksuota beveik 240 pažeidimų tvarkant atliekas, daugiausia – dėl laiku...

Prieš pat svarbiausią abiturientų egzaminą – nerimą pasėjęs NEC akibrokštas (13)

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą vertinsiantys mokytojai sukilo prieš naują...