aA
Įsibėgėjus prekybos sezonui, grūdų augintojų nuotaikos turėtų būti dvejopos. Vadinamoji premija nuo biržos iki galutinės kainos ūkiui išaugo, o sandėliavimas atnešė papildomo pelno, tačiau rekordinis Rusijos derlius verčia sunerimti.
© A.Dambrausko nuotr.

„Spekuliacijos dėl milžiniško Rusijos grūdų derliaus kainas laiko sąlyginai žemas. Apie dabartinę situaciją rinkoje pasakoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

Aiški ir tendencija, kad jau ne pirmus metus laimi lietuviai, kurie derlių parduoda ne tiesiai iš lauko, bet jį laiko sandėliuose ir laukia, kol kaina pakils. Išlaidos sandėliavimui paprastai atsiperka.

Rinkoje situacija nevienoda

Grįžtant prie Rusijos, ten 2017 metų derlius buvo 11 procentų didesnis nei metais anksčiau – nuimtas rekordinis 134 milijonų tonų grūdų derlius. Tai daugiau, nei absoliutus sovietinio laikotarpio rekordas, kai 1978 metais RSFSR grūdų derlius siekė 127 milijonus tonų. Visoje Sovietų Sąjungoje tais metais buvo surinkta 237 milijonai tonų. Palyginimui, Lietuvoje per metus auginama iki 6 milijonų tonų grūdų.

Augimas pasiektas dėl kviečių, kurių surinkimo kiekis nustebino net ekspertus: jis išaugo 17 procentų, iki 85,8 milijono tonų. 2016 metai Rusijos žemės ūkiui taip pat buvo rekordiniai: derlius sudarė 120 milijonų tonų visų grūdų, tarp jų 73 milijonai tonų kviečių.

„Kviečių kaina, su nedideliais svyravimais, stovi vietoje. Biržos kaina – apie 150 eurų už toną. Kalbant apie antrą klasę, matome, kad šiandien kviečius galime parduoti nuo 168 iki 172 eurų už toną. Lyginant su tuo, kad spalio mėnesį buvo siūloma apie 145 – 160 eurai, matome nemažą prieaugį. Galima sakyt, kad tas trijų mėnesių sandėliavimas, eilinį kartą atsipirko“, – teigia I. Jankauskas.

Tačiau kalbėdamas apie rapsus I. Jankauskas sako, kad situacija jį nemaloniai nustebino.

„Nors kažkokių didelių neigiamų naujienų nebuvo, rapsų tonos kaina lyginant su tokiu pačiu laiku praėjusiais metais yra kritusi apie 50 eurų. Jei praėjusiais metais galima buvo sudaryti sandėrius po 380-390 eurų, tai dabar kaina svyruoja apie 340-345 eurų už toną. Tai iš tikrųjų su rapsai situacija nėra išties gera ir tai šiek tiek liūdina, nes nėra jokio konkretaus paaiškinimo, kodėl taip yra“, – teigia specialistas.

Baltyminių augalų rinkoje, pasak I. Jankausko, jaučiama įtampa, kurią diktuoja kritusi kaina Indijoje.

Buksuoja Indija

„Mūsų eksportuotojai daugiausia ankštinių augalų veža į Indiją, o ten kaina kritusi. Sezono pradžioje kaina buvo gerokai aukštesnė, o dabar siekia apie 130 eurų už toną. Matoma, kad žirnių, o apibendrinus visų baltyminių augalų situacija rinkoje šiuo metu yra pati nestabiliausia, nes dėl žalinimo reikalavimų, kurių ūkininkai privalo laikytis, nežinia kokios pasiūlos Lietuvoje galima tikėtis“, – teigia LGAA administracijos vadovas.

I. Jankauskas sako, kad dabar draudžiant naudoti augalų apsaugos priemones, žemdirbiai turės sugalvoti naujų būdų, kaip išsaugoti derlių.

„Anksčiau žemdirbiai išspręsdavo žalinimo klausimą tiesiog užsėję žirniais, bet dabar iki galo nėra aišku, kaip augintojai elgsis šiais metais, nes vėlgi, gali būti, kad teks sėti rizikingus žirnius, kurie drėgnesniais metais, derliaus rinkimo metu yra pati pirma kultūra, kuri prisispaudžia prie žemės ir jos nuėmimas labai sudėtingas. Supirkėjai jau dabar jaučiasi blogai, nes nežinia, kokia bus kaina, greičiausiai nedidelė. Taip pat neaišku, kokia bus pasiūla, kokius daryti kontraktus ir panašiai“, – aiškina vienas iš asociacijos vadovų.

Rekordinis grūdų derlius Rusijoje gali smogti lietuviams
© DELFI / Andrius Ufartas

Ragina investuoti į sandėliavimą

Šiuo metu, pasak I. Jankausko, ūkininkai, kurie turi galimybių, vis dar sandėliuoja derlių, tačiau tuo pačiu ieško, kur galėtų parduoti. O galimybių neturintys, parduoda tuo metu, kada ir nuima derlių. Tačiau vieno iš LGAA vadovų teigimu, sandėliavimas yra puiki investiciją į ateitį. Laikyti atsargas yra gana neblogas finansinis sprendimas, nes laikymas atsargomis, o ne pinigais yra šiek tiek teisingiau.

Savo grūdų asociacijoje darome apklausas ir galiu pasakyti, kad sandėliavimo apimtys didėja kasmet. Premija – kainos kilimas pasibaigus javapjūtei – lieka žemdirbių kišenėse, todėl mes dažnai sakome, kad kainų palyginimas leidžia susikurti pridėtinę vertę, įsirengiant geras sandėliavimo sąlygas“, – aiškina I. Jankauskas. Pasak asociacijos administracijos vadovo, sandėliavimo pajėgumo plėtra yra ypatingai reikalinga Lietuvoje.

„Kai sandėliuoji, esi savo prekės pardavėjas, o ne įsipareigojimų vykdytojas. Atsiranda derybiniai santykiai, pasiūlymai, o tai atveria naujų galimybių“, – teigia I. Jankauskas.

Priklausomi nuo Rusijos

Kalbėdamas apie ateities prognozes I. Jankauskas spėja, kad 2018-ieji bus pirmieji metai, kai atsargų kiekis nustos augti. Iš dalies tai yra gera žinia, nes kai atsargos nebedidės, rinka žinos, kad grūdų kiek nebeaugs. Tuo tarpu maisto produktų vartojimas, kasmet auga apie 2 proc., tačiau mažėja naudojimas pašarams, todėl tai gali duoti impulsą kainai.

Tačiau pasak specialisto, dabartinę kainą „prie dugno“ laiko spekuliacijos dėl Rusijos grūdų derliaus.

„Mes tiesiog esame pririšti prie tų skaičių. Jie realūs ar nerealūs, labai sunku vertinti, nes pernai buvo skelbti labai dideli skaičiai, bet prekybos sezono pabaigoje Rusija nesugebėjo parduoti apie 6,5 milijono tonų grūdų. Kitą vertus, galima sukurti sąmokslo teoriją, kad tų grūdų tiek net nebuvo. Šiemet vėl ta pati situacija. Pranešta, kad visų kultūrų prikulta apie 178 milijonus tonų. To kiekio dar nejaučiame, tačiau ta spekuliacija egzistuoja, visi į ją žiūri atsargiai ir tai laiko kainą“, – aiškina I. Jankauskas.

Anot I. Jankausko didelių pokyčių šiais 2018-aisiai nevertėtų tikėtis – situacija primena praėjusius metus.

„Pagal visą informaciją, kainos ir lūkesčiai panašus, kaip ir ankstesnių metų, vienintelis skirtumas yra tas rekordinis rusų grūdų derlius“, – sako LGAA administracijos vadovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

G. Surplys paragino EK kompensuoti sausros ir kiaulių maro nuostolius (2)

Lietuvos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys paragino Europos Komisiją kompensuoti šalies...

Siūlo padvigubinti vilkų medžioklės limitą (34)

Rudenį vilkai moko savo paūgėjusius jauniklius medžioti, todėl ūkininkai patiria vis daugiau...

Karbauskis pažadėjo, kad Seimas imsis trąšų ir žemės (34)

Seime bus sudaryta dar viena komisija, kuri aiškinsis dirbamos žemės įsigijimą, jos...

Dalį miesto bebras paliko be elektros (38)

Savaitgalį Rokiškio širdyje įsivyravo nedidelė panika – dingo elektra , užgeso kompiuteriai,...

Egidijus Simonis: Žiema Europos pieno ūkiams bus sudėtinga (3)

Nors vasaros karščiai atsitraukė, užleisdami vietą vėsiems rudeniškiems orams, tačiau Europos...

Top naujienos

Praėjus 700 m. nuo Gedimino laiškų Skvernelis bando tą patį. Ar jam pavyks? (121)

Pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre yra kainų klausimas. Vyriausybė rugsėjo 26 d....

Kaimyninės šalies privalumus atradęs lietuvis: ne latviai, o lenkai yra mums artimiausia tauta (211)

Žinau, kad apie Krokuvą visur yra rašyta, perrašyta, po to vėl rašyta, ir dar kartą perrašyta....

Vairuotojų laukia pirmosios šalnos: priminė, kurios vietos bus pavojingiausios (9)

Trečiadienio rytą Lietuvoje žadamos pirmosios šalnos, tad į kelią automobiliais išsiruošę...

Milijonieriaus sūnus įgyvendino žiaurų planą (1)

Kanadietis, buvęs milijonierius ir dukart teistas žmogžudys dabar nuteistas už savo tėvo...

Kodėl legendinis Sergejus Bubka savo sunkiausią pergalę atšventė Vilniuje su krepšininkais? interviu (7)

Lietuvoje rugsėjo pradžioje viešėjęs ir kartu su buvusios SSRS krepšinio rinktinės nariais...

Netikėti paramos būstui rezultatai: išsikelti į regioną panoro šimtai miestiečių kreiptis dar nevėlu (56)

Regionų atgaivinimas ir emigracijos mažinimas – tokie yra pagrindiniai paramos jaunų šeimų...

7 miegamojo įpročiai, kurie gali sugadinti jūsų seksualinį gyvenimą

Idealiame pasaulyje jūsų miegamasis turėtų būti šventa vieta tik jums ir jūsų partneriui....

Lauko reklama sukėlė didžiulį pasipiktinimą: ar tai butai naktinėms plaštakėms? (68)

Nekilnojamojo turto vystytojai ieško pačių įvairiausių reklamos sprendimų, kad tik patrauktų...

Blogų finansinių sprendimų fenomenas: kaip jo išvengti? (1)

Pasaulio banko analizė rodo, kad pačius blogiausius finansinius sprendimus dažniausiai priima tie,...

Milijonierę senjorę vedęs rusų skandalistas atvėrė miegamojo duris: giriasi net labai pikantiškomis detalėmis (55)

37 m. šou verslo atstovas Gogenas Solncevas savo paskyros instagrame skaitytojams pasigyrė, kad...