aA
Kailinių žvėrelių augintojai mėgina išsaugoti savo gyvūnus ir kovoti su liga, tačiau ši situacija apnuogino dar vieną bėdą – Lietuvoje dešimtmečiais neinvestuojama į infekcinių ligų tyrimus ir šiandien tai jau tapo problema.

Apie tai, kokios šio protrūkio pasekmės kalbamės laidoje Delfi Tema.

„Kol kas padėtis nesikeičia. Užkratas vienoje fermoje. Darome viską, ką galime, nes dalis žmonių serga, dalis saviizoliacijoje. Žvėreliai migdomi, tačiau tai nėra masinis jų naikinimas. Jie užmigdomi ir užšaldomi. Ar kailius bus galima tiekti rinkai, bus sprendžiama vėliau. Kalbant apie 24 mln. eurų kompensaciją, Žemės ūkio ministerija įvardina skaičius tuo atveju, jei būtų nuspręsta naikinti visus žvėris“, – naujausiais duomenimis dalinasi Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos vadovas.

Jis pastebi, kad koronavirusas, kai krenta tik keli procentai žvėrelių iš visų laikomų fermoje, sąlyginai švelni liga. Lietuviams prieš keliolika metų pergyveno marą, kai buvo prarandama iki 40 visų augintinių ir jokios pagalbos iš valstybės nebuvo.

Č. Tallat-Kelpša sako, kad susiduria su problema, kad objektai yra kaime ir negali atsivežti medikų iš sostinės ar didžiųjų miestų, tenka tikrinti savarankiškai. Tačiau tai nėra sertifikuoti testai. Gavus įtartiną rezultatą, norėtųsi, kad būtų galima žmogų patikrinti oficialiai.

„Žemės ūkis dėl to ir remiamas, kad tai ypatingai rizikinga šaka. Metai iš metų atsiranda naujos ligos, bet mes sugebame gana gerai su jomis kovoti ir suvaldyti. Tai Afrikinis kiaulių maras, nagų ir snukio liga, bruceliozė. Sugebėjome susitvarkyti“, – aiškina Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir sako, kad kol kas užkratas tik vienoje fermoje ir kiek jis įsisiūbuos priklausys nuo mūsų reakcijų ir kvalifikacijos.

Arūnas Svitojus
Arūnas Svitojus
© DELFI / Domantas Pipas

Tai turi daryti ne atskiri ūkininkai, o valstybinės institucijos, tačiau sprendimai turi būti racionalūs. Danai nusprendė sunaikinti visą verslo šaką ir dabar mato, jog tai klaidai.

„Mums reikia vadovautis ne emocijomis, o mokslininkų išvadomis ir pasakyti, kad ši liga valdoma:, – dėlioja A. Svitojus.

Č. Tallat-Kelpša, kalbėdamas apie verslą, sako, kad mes galime didžiuotis šia savo ūkio šaka. Nuo 200 tūkst. kailiukų, kuriuos gamindavome prieš keletą metų, apimtis padidinome iki 2 milijonų šiandien.

„Pati šaka žiedinė. 70 proc. pašarų tai žuvies ir mėsos perdirbimo pramonės atliekos, kurios netinkamos žmonių maistui ir kurias reikėtų utilizuoti. Mėšlas grįžta į žemę ir gerinamas dirvožemis. Jei kalbėsime apie pajamas iš hektaro, pagal kurias Lietuva viena iš paskutinių Europoje, mes jas gerokai padidiname“, – apie verslą pasakoja asociacijos vadovas.

Č. Tallat-Kelpša pabrėžia, kad kailiai tai organinis produktas ir rūbas, kuris, skirtingai nuo šiuolaikinių medžiagų, dėvimi dešimtmečiais. Pasikeitus madai šie rūbai paprastai persiuvami ir naudojami iki 40 metų.

Kita verslo nauda socialinė. Fermose dirba apie 1500 žmonių ir tai darbo vietos atokiuose kaimuose, nes steigti šiuos objektus geriausiai nederlingose žemėse. Nors darbas nėra ypatingai aukštos kvalifikacijos, atlyginimų vidurkis viršija miestų atlyginimų vidurkį.

Kalbant apie patį sektorių, kai Danija sunaikino visą sektorių, kailiukai kuriam laikui pabrangs. Tačiau tuo džiaugtis nėra kuo. Danijoje buvo įmonės, kurios kūrė įrengimus, reikalingus šiam verslui, mokslo tyrimo institutai. Visa tai, greičiausiai, bus panaikinta ir technologijos nebebus tobulinamos.

Kalbant apie tai, kaip sustabdyti ligos plitimą, Arūnas Stankevičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, siūlo griežtinti biosaugos priemones. Tai artimiausia užduotis.

„Vėliau fermų savininkams reikėtų pirkti vakciną ir vakcinuoti darbuotojus, o dabar tiesiog testuoti greitaisiais testais ir sumažinti pačių žvėrelių kiekį fermose“, – siūlo A. Stankevčius ir pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje reikia pradėti mokslinius tyrimus, nes problema nesibaigs artimiausiu laiku ir planuoti, kad žvėris teks vakcinuoti, nes šie gyvūnai ypatingai jautrūs ligos sukėlėjui ir tai paveiks visą industriją.

Mokslininkams tai nėra naujiena, nes kiauniniai gyvūnai naudojami tyrimuose, nes jų kvėpavimo takų struktūra panaši į žmonių. Iš kitos pusės, protrūkis atskleidė ir rimtas mūsų šalies bėdas.

„Sunaikinti visą ūkio šaką būtų per daug drastiška priemonė. Manau, ne į visus ūkius pateks virusas“, – aiškina mokslininkas ir sako, kad Žemės ūkio ministerijai jau metas kalbėti ne tik apie paramas ir kompensacijas, bet ir apie pinigus moksliniams tyrimams, nes Lietuvoje labai ilgai fundamentiniai infekcinių ligų sukėlėjų tyrimai buvo nefinansuojami.

„Prognozuoju, kad atsiradus vakcinai ir pradėjus skiepyti žmones ir gyvūnus, reikės tirti ar jos pakankamai apsaugo žmones ir gyvūnus. Tam reikia nuolat investuoti į tyrimus, kad darbo grupės visada būtų pasiruošę dirbti, o ne tada, kai nutinka bėda ieškoti kvalifikuotų mokslininkų“, – kas nutinka kai užmirštame mokslą aiškina profesorius.

A. Svitojus pritaria profesoriui ir sako, kad menkas bendradarbiavimas su mokslininkais dešimtmečius besitęsianti problema ir tai liečia ne tik mediciną.

„Apleidome mokslą ir nebeatliekame fundamentalių tyrimų. Negalime net įvertinti kitų šalių patirties ir kiek ji tinka Lietuvai. Tikiuosi, kad dabar bus mobilizuotos pajėgos ir mokslas nebepaliekamas išgyvenimui“, – dėlioja A. Svitojus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Čili pipirai, paprika – kodėl juos sėti reikia anksčiau už pomidorus

Vilija Juškevičienė, žinoma pomidorų kolekcininkė, sako, nuo ko reikia pradėti sėją. Tai...

Ekologiškas viešasis maitinimas bus sertifikuojamas kitaip – nebereikės naudoti vien ekologiškas žaliavas (2)

Lietuva ekologiško viešojo maitinimo veiklą yra reglamentavusi nacionaliniu teisės aktu –...

Ūkininkų aukso laikas – grūdų kaina didžiausia nuo 2013 m. (39)

Metų pradžia pasaulio grūdų rinkose prasidėjo kainų pasiutpolke – šią savaitę kviečių...

Kokią paramą gali gauti perkantys veislinius gyvulius (3)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia apie paraiškų priėmimą dėl planuojamų...

Ūkininkai metėsi į elektroninę prekybą – kuriems tai naujas verslas, kurie tik ginasi nuo bado (21)

Praėjusiais metais per pirmąjį dėl prasidėjusios pandemijos paskelbtą karantiną į elektroninę...

Top naujienos

COVID-19 netrukus bus galima nustatyti per 15 minučių: kaip veiks greitieji antigenų testai (72)

Netrukus Lietuvą turėtų pasiekti greitųjų antigenų testų siunta. Šie testai kainuos apie 5–6...

Daugiau nei įprastai žmonių pradėjo skųstis nemiga: gydytoja paaiškino, kodėl taip nutiko (10)

Karantinas ir visą pasaulį apėmusi pandemija kartu atnešė ir daugybę psichologinių problemų,...

Pokyčiai paveiktų šalių sąraše: įtrauktos 7 šalys, kuriose išplitusios COVID-19 mutacijos (2)

Dėl naujų COVID-19 mutacijų ir jų išplitimo rizikos Europos Sąjungos ( ES ) šalyse, Lietuvoje...

Eurolygos mūšis Kaune: „Žalgiris“ – „Olympiakos“ (38)

Penktadienį Eurolygos dvikovoje Kaune „Žalgiris“ stoja į dvikovą su Pirėjo „Olympiakos“...

Modesta Meškė | D+

Vilnietės gyvenimą aukštyn kojomis apvertė žinia apie tik gimusios dukros organizmą: atrodė, kad nebėra, ką valgyti

Iki gimus dukrytei Tėjai vilnietė Joana galėjo valgyti bet ką, ko tik užsigeisdavo ir neriboti...

Supratęs sukčių apgaulę vyras bandė sustabdyti siuntą: per 50 valandų išgirdo tik „informuosime kolegas“ (195)

Delfi skaitytojas pasidalijo istorija apie sukčius , tačiau liko nepatenkintas kurjerių...

Muskas sugalvojo, kaip išdalinti pinigus: žada 100 mln. dolerių prizą (24)

Elonas Muskas pranešė, kad planuoja paaukoti 100 milijonų dolerių kaip prizą už geriausią...

Jautrus tėčio laiškas dukrai: man visiškai negėda, jei tu nori, kad verkčiau kartu, nors aplink mus – milijonas žmonių

Trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas savo tinklaraštyje parašė jautrų laišką savo dukrai...

Pažintis, apvertusi kauniečio Remigijaus gyvenimą: gailėjau savęs ir jau kroviausi krepšius į kalėjimą (2)

Nusikaltimai , alkoholis , prarasta šeima ir jausmas, kad niekam nereikalingas. Apie tokį savo...