Siekdami atkreipti dėmesį į nerimą jiems keliančius dalykus Baltijos šalių žemdirbiai praėjusią savaitę pradėjo taikią protesto kampaniją – 5000 traktorių išvažiavo į gatves. Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbių organizacijos trečiadienį pasirašė ir išsiuntė atvirą laišką Europos Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento prezidentams, pakartotinai reikalaudami užtikrinti sąžiningą tiesioginių ES išmokų pagal Bendrąją žemės ūkio politiką paskirstymą.
Žemdirbiai taip pat keps naminę duoną ir ketvirtadalį jos aukos labdarai, tuo parodydami, kad esant dabartiniam lėšų paskirstymui, jie moka už visą duonos kepalą, o galiausiai gauna jo tik 75 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai prašys savo valstybių vadovų į Europos Tarybos viršūnių susitikimą nusivežti tradicinės duonos kepalą, kuriame trūks vienos ketvirtosios dalies.
Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovo Igno Jankausko teigimu, atviras kreipimasis išplatintas prieš ES institucijoms pradedant 2019-2024 metų kadenciją ir Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje gruodžio 12 dieną. Kreipimesi pabrėžiama, kad Baltijos šalių žemdirbiai, nepaisant jų nuolatinio prašymo atitaisyti istorines klaidas, sąlygojusias neteisingą išmokų paskirstymą, metų metais gaudavo ne daugiau kaip 54-60 proc. ES mokamų tiesioginių išmokų vidurkio. Nors trijų Baltijos šalių žemdirbiai gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, jų gaminamos produkcijos savikaina yra gerokai aukštesnė nei ES vidurkis, atitinkamai 129 proc. (Estijos), 112 proc. (Lietuvos), 113 proc. (Latvijos). Trijų šalių ūkininkams nerimą kelia ir nuolat didėjantys aplinkosaugos reikalavimai Bendroje žemės ūkio politikoje, kurie gali stipriai apsunkinti šio sektoriaus raidą.
Vyksta derybos dėl Europos Komisijos teisinių pasiūlymų, susijusių su BŽŪP po 2020 metų, ir tikimasi aiškumo jau diskusijose dėl Europos Sąjungos 2021-2027 metų daugiametės programos ateinančios savaitės Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susirinkime. Prieš beveik septynerius metus, 2013 metų vasario 7-8 dienomis, Europos Taryba vieningai susitarė, kad vėliausiai 2020 metais visos šalys-narės turėtų pasiekti išmokų dydį, lygų 196 eurų už hektarą dabartinėmis kainomis. Lietuvos, Latvijos, Estijos žemdirbiai atkreipia dėmesį, kad toks pokytis neįvyko ir jų 2020 metų išmokų dydis siekia apytikriai 176 eurus už hektarą.
Lygiai prieš metus trijų Baltijos šalių ūkininkai buvo susirinkę Briuselyje, pakartodami savo 2013 metų akciją, protestuoti prieš neteisingą išmokų skaičiavimą. Bandė atkreipti dėmesį dainuodami savo liaudies dainas, tačiau nuo to laiko situacija nepagerėjo. Baltijos šalių žemdirbių atstovas teigė, kad mūsų ūkininkai ir toliau tikisi pasiekti politinį susitarimą, kuris atitaisytų istorinę klaidą.
Žemdirbių teigimu, netinkamas išmokų paskirstymas atsirado dar stojimo į ES etape. Kai trys Baltijos valstybės 2004 metais prisijungė prie Europos Sąjungos, pradiniai išmokų apskaičiavimai buvo paremti referenciniu laikotarpiu, kurio metu šalys įgyvendino pagrindinę žemės reformą, persiformavo iš kolūkių sistemos į šeimų ūkius. Beprecedentis produktyvumo nuosmukis tuo laikotarpiu, kuris, žinoma, neatspindėjo tikrojo gamybos pajėgumo, buvo priimtas kaip atskaitos taškas.
