aA
Kaimo reikalų komitete buvo pristatytas Žemės ūkio ministerijos parengtas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (RRF) numatytų reformų ir investicijų projektų, kuriais galėtų pasinaudoti žemės ūkio subjektai, planas bei aptarta bendra būsima parama šiam sektoriui.
Pristatė paramos planą žemės ūkiui – paaiškėjo, kas liko už borto
© DELFI / Andrius Ufartas

Aiškėja ir kas čia bus pralaimėtojas – grūdų augintojai, kuriems bus skirta kur kas mažiau nei prašė prisitaikymui prie Žaliojo kurso. Iš pačio RRF plano ūkininkams atiteks tik 16 mln. eurų.

„Kol kas skirti didesnį finansavimą žemės ūkiui iš RRF plano Vyriausybė nėra numačiusi. Mūsų siekis inovacijos perdirbime, mėšlo tvarkyme, biodujų gamyboje. Visos geros idėjos ir pasiūlymai bus svarstomi nacionaliniu lygmeniu. Daugiausia nusiminė grūdininkai, kurie buvo numatę milijardo eurų vertės investicijas, tačiau žemės ūkyje yra ne tik grūdai“, – apie ką kalbėjo prieš posėdį vykusiame susitikime su premjere Ingrida Šimonyte pasakojo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Andrius Vyšniauskas, Seimo narys, klausė, kokia bendra paramos suma ūkininkams bus skirta kartu su kitomis programomis ir ar šių pinigų kiekis didesnis nei praeitu laikotarpiu.

K. Navickas sakė, kad papildomai dėl pandemijos bus skirta 139 milijonai eurų. Tiesioginių išmokų vokas auga 30 proc. Kaimo plėtros vokas mažėja 15 proc. Bendra parama išaugs 18 proc.

Kęstutis Navickas
Kęstutis Navickas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Ministre, ar jūs apsimetate, ar mus laikote nesupratingais. Jūs mums sakėte, kad papildomų pinigų be 6 mln. nendrinei meldinukei ir 2 mln. skaitmenizavimui nebus. Kur dingo mėšlo tvarkymo ambicijos, kaip padėti ūkininkams, kurie turi problemų su mėšlo įterpimu į dirvą. Girdėjau, kad atšauksite įsakymą dėl mėšlo tvarkymo, negi su juo staiga su juo viskas tapo gerai? Tai jūsų, kaip lyderio, fiasko“, – piktinosi Kęstutis Mažeika.

K. Navickas atsakė, kad nendrinei meldinukei tiek lėšų neskirta, o papildomų pinigų 139,9 milijonai eurų ir jie bus paskirstyti sektoriams, kuriuose siekiama proveržio. Dabartinė struktūra, kai mes auginame ir eksportuojame grūdus investicijų bus keičiama.

„Žemės ūkis šiuo metu pamirštas ir neapgintas. RRF glaudžiai susijęs su Žalinimo kursu, kuris išplaukia iš Paryžiaus susitarimas, kurį mūsų Seimas ratifikavo net neišverstą į lietuvių kalbą, o dabar ignoruoja. Susitarime sakoma, kad žalinimo priemonės negali paliesti ir kenkti žemės ūkiui. Jei kalbame apie perdirbimą, tai, ponai, greitai nebebus ką perdirbti. Negalime plakti RRF ir bendrosios žemės ūkio politikos lėšomis, kurios skirtos gamybos palaikymui. RRF lėšos skirtos žemės ūkio gamybos atstatymui po pandemijos“, – piktinosi Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius.

Sigitas Dimaitis, Žemės ūkio rūmų direktorius pastebėjo, kad Lenkija iš RRF žemės ūkiui skyrė 3 proc., mes mažiau kaip 1 proc.

Pristatydamas apie paramos žemės ūkiui planą, K. Navickas sakė, jog didžiausias dėmesys bus skirtas investicijoms perdirbimui, kad europiečiai būtų aprūpinti sveiku ir įperkamu maistu ir 30–40 proc. bendro voko gali nukeliauti aplinkosaugai.

Pagal pagaminamą vertę iš hektaro – 1020 eurų – esame ketvirti nuo galo ES, nes mūsų gamyba, skirtingai nuo lenkų, kur yra sodų, daržų ir gyvulininkystė, o pas mus dominuoja javai.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus siūlė pasidžiaugti ministerijos darbu, nes aktyviau bendraujama su socialiniais partneriais ir rengti daugiau diskusijų įtraukiant žemdirbių bendruomenę ir strategijos turėtų būti tęstinės.

Saulius Daniulis, Ekologinių ūkių asociacijos vadovas, siūlė skirti paramą perdirbimui tik žaliavos turėtojams, nes Lenkijoje pienininkystės augimą ir paskatino tai, kad perdirbimo įmonės kooperatyvų rankose.

Dalia Ruščiauskienė, Grūdų perdirbėjų asociacijos vadovė sakė, kad džiaugiasi, jog pagaliau atkreiptas dėmesys į grūdų perdirbimą, o kalbant apie eksportą, tai jei javų neišvežtume, neaišku ką su jais darytume. 70 proc. išvežame, tai virš 5 mln. tonų per metus ir reikia milžiniškų gamyklų, kad šį kiekį galėtume perdirbti. Pagelbėtų investicinis įstatymas, nes pagal dabar galiojančią tvarką lengvatomis negalime pasinaudoti, nes tokiose gamyklose daug žmonių nereikia, o reikia, kad dirbtų bent 150 žmonių.

Pristatė paramos planą žemės ūkiui – paaiškėjo, kas liko už borto
© DELFI / Andrius Ufartas

Jau tekstui pasirodžius, Žemės ūkio ministerija atsiuntė ir detalesnį plano išaiškinimą.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Seimo Kaimo reikalų komitetui pristatė planuojamas investicijas į žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą naujuoju 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu bei paaiškino pasirinktų prioritetų svarbą.

Bendroji žemės ūkio politika, sukurta 1964 metais, pirmiausia buvo skirta padėti europiečiams įsigyti įperkamo ir sveikatai palankaus maisto. Vėliau atsirado kaimo plėtra, visa socialinė dimensija: smulkūs ūkiai, kaimo infrastruktūra, LEADER ir t.t. Ir tik po 2013 m. reformos buvo pradėtas skirti dėmesys agroaplinkosaugai.

Bendrosios žemės ūkio politikos tikslų ir iššūkių evoliucija

Paskutiniame etape, kuris įgaus pagreitį nuo 2023 metų, prie šių tikslų dar labiau akcentuojami su aplinkosauga ir klimato kaita susiję iššūkiai, susitarimai ir bendri siekiai.

Kalbėdamas apie investicijas į gamybą ir perdirbimą ministras paaiškino, kokios investicijos planuojamos ir kodėl jos intensyvėja.

„Bendra pridėtinė vertė, palyginti su kitomis šalimis, yra maža. Lyginant su latviais, mes pagal pagaminamos produkcijos vertę esame labai panašiame lygyje, iš hektaro gauname tik 1020 Eur/ha. Tai dėl to, kad turime monotonišką žemės ūkio struktūrą, palyginus su lenkais, kurie turi didesnį daržovių, vaisių, bulvių, gyvulininkystės segmentą. O mūsų šalyje dominuoja javai, todėl kuriame mažesnę pridėtinę vertę. Tai lemia ir lems mūsų siūlymus, kodėl norime į vieną ar kitą sektorių daugiau ar mažiau investuoti“, – paaiškino ministras.

Žemės ūkio kuriamos pridėtinės vertės didinimas yra vienas svarbiausių naujojo finansinio laikotarpio tikslų, kaip ir gyventojų apsirūpinimas vietoje tvariai užauginta žemės ūkio produkcija.

Ministras taip pat aptarė kitas problemas. Viena jų – netolygus apsirūpinimas maisto produktais pagal sektorius. Lietuvoje labai trūksta vaisių, uogų ir daržovių. Vietoje užaugintais vaisiais ir uogomis apsirūpiname tik apie 32 proc., daržovėmis – tik apie 61 proc., bulvėmis – 84 proc.

„Natūralu, kad į šias sritis norime investuoti ir tai yra vienas iš prioritetų“, – teigė ministras. „Mes taip pat matome mažėjančius pienininkystės, galvijininkystės ir kiaulininkystės sektorius, pavyzdžiui, pasigaminame tik 53 proc. mums reikalingos kiaulininkystės produkcijos. Taip pat turime labai didelius ir staigius mažėjimus pieno sektoriuje. Nors šiandien skaičiai rodo, kad apsirūpiname pienu, tačiau mažėjimo tendencijos akivaizdžios ir tik laiko klausimas, kada ims trūkti pieno. Todėl norime į tai atkreipti dėmesį ir sukoncentruoti investicines lėšas“.

Ministras taip pat kalbėjo apie būtinybę mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų.

„Mažiausiai nuo tiesioginių išmokų priklauso kiaulininkystės, paukštininkystės, daržininkystės sektoriai. Svarbu siekti mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų, tai yra dar vienas iš kriterijų, į kurį kreipėme dėmesį“, – teigia ministras.

Taigi siekiant šių tikslų, 2021–2027 m. investicinę paramą siūloma skirstyti pagal konkrečius sektorius, kad kiekvieno jų atstovai galėtų pretenduoti į tam tikrą jiems skirtą lėšų krepšelį. Orientuojamasi į geriausius rezultatus, tiek didinant gamybą, tiek gerinant pagamintos produkcijos kokybę ir kuriant aplinkai draugišką, inovatyvų ūkininkavimo modelį.

Augs lėšos, skiriamos žemės ūkio produkcijos gamybai skatinti

Planuojama, kad investicinė parama į gamybą ir perdirbimą 2021–2027 m. bus apie 21 proc. didesnė nei 2014-2020 m. periodu. Pirminei gamybai, skatinant tvarias investicijas ir pridėtinės vertės kūrimą, planuojamos skirti lėšos sieks 469 mln. Eur (buvo 419,2 mln. Eur).

Siūloma beveik pusę šios sumos – 224 mln. Eur (kartu su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės EURI lėšomis – 77 mln. Eur) – skirti 2021–2022 m. (pereinamajam laikotarpiui). Planuojama, kad 2023–2027 m. šios investicijos sieks 245 mln. Eur.

Dalį šių lėšų, t. y. 159 mln. Eur iš 224 mln. Eur pereinamajam laikotarpiui ir visas 2023–2027 m. laikotarpio lėšas (245 mln. Eur) planuojama skirstyti pagal sektorius. Gyvulininkystės sektoriui numatytos lėšos, palyginti su praėjusiu Lietuvos kaimo plėtros programos laikotarpiu, turėtų augti 16 proc. ir siektų 272,8 mln. Eur. Iš jų 165 mln. Eur planuojama skirti pienininkystės sektoriui, o 107,8 mln. Eur – mėsos sektoriui.

Sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams skiriama parama augtų labiausiai – net 78 proc. ir siektų 83,2 mln. Eur.

Kitoms augalininkystės šakoms, skatinant javų sektorių pereiti nuo žaliavos į perdirbimą, skiriamos lėšos mažėtų iki 48 mln. Eur (2014–2020 m. buvo skirta 138,3 mln. Eur).

Investuojant į gamybą prioritetas numatytas smulkiems ir vidutiniams (smulkūs ūkiai, siekdami gauti paramą, turėtų kooperuotis), bei ekologiniams ūkiams. Taip pat – kooperatyvams ir jauniesiems ūkininkams (jiems būtų teikiamas ir didesnis paramos intensyvumas, siekiantis iki 20 proc.) bei gyvūnų gerovės standartų diegimui.

Į sektorius nukreipta investicinė parama nesumažins galimybių ir mišriems ūkiams, kurie ne tik dažnu atveju būna draugiškesni aplinkai bei pasižymi mažesne pajamų netekimo rizika, bet ir yra atsparesni rizikoms.

Didesnės lėšos ir perdirbimui

Pereinamuoju laikotarpiu perdirbimui skiriamos investicijos turėtų siekti 65 mln. Eur, o 2023–2027 m. – 51 mln. Eur. Taigi iš viso perdirbimui bus skirta 116 mln. Eur. Tai yra net 82 procentais daugiau, nei buvo skirta praėjusiam finansiniam laikotarpiui. 2014–2020 m. investicinė parama perdirbimui siekė 63,7 mln. Eur.

Pereinamojo laikotarpio iššūkiai

2021– 2022 m. planuojama paremti (investuojant į valdų modernizavimą) apie 465 projektus. Preliminariai skaičiuojama, kad paramą gautų 75 stambūs ūkiai ir 390 smulkių, vidutinių ūkių.

Preliminariais Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vertinimais, smulkius ir vidutinius ūkius turėtų pasiekti 793,5 mln. Eur. Šios lėšos planuojamos pagal priemones: bazinę ir žalinimo išmokas, susietąją paramą, jaunųjų ūkininkų tiesioginę išmoką, perskirstymo išmoką, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkių ūkių rėmimą, smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimą, investicijas į valdas ir perdirbimą. Pagal tas pačias priemones sąlyginai stambesniuosius ūkius (daugiau kaip 100 ha ir/ar 75 tūkst. Eur kuriamos standartinės produkcijos vertės) turėtų pasiekti apie 706,5 mln. Eur. Kitos pereinamojo ir naujojo laikotarpio priemonės dalintųsi proporcingai tarp smulkų, vidutinių ir stambių ūkių.

„Norime atkreipti dėmesį į smulkiuosius – tokie ūkiai galės pretenduoti į paramą smulkiems ūkiams, tačiau su sąlyga jeigu kooperuosis. Jei bent du ūkiai kooperuosis ir jų bendra standartinės produkcijos vertė sudarys apie 16 tūkst. Eur, jie galės gauti minėtą paramą. Norime pasiūlyti kelti žemiausią kertelę, kuri dabar siekia 8 tūkst. Eur“, – apie būtinybę bendradarbiauti kalba žemės ūkio ministras K. Navickas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
2.6154

Vejos priežiūra vasarą: dažniausiai daroma klaida (1)

Graži ir sveika veja , kuria būtų galima grožėtis vasarą, didžiąją laiko dalį leidžiant...

Nelegali veikla atgyja – sulaikyti nelegaliai iš Serbijos įvežti gyvūnai (1)

Pastaruoju metu fiksuoti net keli atvejai, kai iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą (ES) buvo...

Navickas: siūlysime keisti maisto rezervo valdymą

Paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio netiesiogiai kontroliuojama įmonė...

„Agrokoncerno grūdai“: politikai turbūt perkaito saulėje, svarstome reputaciją ginti teisme (72)

Valstybės grūdų rezervą saugančios bendrovės „ Jonavos grūdai “ valdyba, gavusi 2017 –...

Ūkininkai kovoja su kaitros pasekmėmis: kai kurios daržovės nustojo augti (135)

Ekstremalūs karščiai kamuoja ne tik žmones, bet ir augalus – daržovių ir uogų augintojai...

Top naujienos

Maskoliūnas aiškiai įvardijo, kas dar kiša koją Lietuvos rinktinei (42)

Po trijų sėkmingų testų prieš olimpinį atrankos turnyrą Kaune, kuris prasidės kitą savaitę,...

Po Nausėdos patarėjo išėjimo pas mitinguotojus – griežtas vertinimas: gali būti aukų (662)

Po to, kai praėjusią savaitę prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas...

Po audringų dienų – atokvėpis: sinoptikai pateikė prognozę, koks laukia savaitgalis (6)

Šiandien Lietuvos orus vėl lems žemesnio slėgio laukas. Po šviesesnio ir sausesnio ryto,...

Po „Pfizer“ ir „Moderna“ triumfo – nusivylimas Vokietijoje: tai didelė staigmena (285)

Spartus „ Pfizer Inc.“ ir „ Moderna Inc.“ vakcinų kūrimas ir ypatingas veiksmingumas...

Neatrasta Europos šalis: čia dar nėra gausybės turistų, tačiau rasite įspūdingą gamtą, laisvus paplūdimius ir puikų maistą (61)

Albanijoje dar nėra gausybės turistų, didžiulių viešbučių tinklų ir perpildytų paplūdimių,...

Testai baigėsi: Lietuvos rinktinė dar kartą sutriuškino Dominikos Respublikos krepšininkus (152)

Pasirengimą olimpiniam atrankos turnyrui Kaune Lietuvos rinktinė baigė trečia pergale iš eilės....

Perspėja, kad atostogos gali apkarsti: apie ką dažniausiai nepagalvoja gyventojai, palikdami savo namus (13)

Prasidėjus atostogų sezonui, reikėtų pasirūpinti ne tik savo laisvalaikiu, bet ir namais. Antraip...

Severija Tarailienė | D+

Susapnavote intymų sapną apie pažįstamus žmones? Ką apie tai pasakytų Jungas, Freudas ir Perlsas

Prabudote ir pamenate sapną , kuriame patyrėte intymų ryšį su savo kolega ar neseniai sutiktu...

Savo žvaigždės sulaukę kroatai įveikė Puerto Riką, paskutinis vokiečių testas atšauktas dėl COVID-19

Prieš olimpinį atrankos turnyrą Splite Kroatijos nacionalinė ekipa dar kartą 72:66 (22:18, 24:9,...