„Koks yra protesto akcijos terminas, kuriam suėjus Jūs paliktumėte žemės ūkio ministro pareigas?“, – klausiama Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iniciatyva parengtame interpeliacijos dokumente.
Tiesa, kontekstui nurodomos ir šios aplinkybės: „Jau kelis mėnesius tęsiasi pieno gamintojų protestai dėl labai mažų pieno supirkimo kainų. Prie protesto jungiasi praktiškai visi žemės ūkio sektoriai. Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vyrauja chaosas. Po kaimyninės Lenkijos ūkininkų protestų atsistatydino Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras Henrykas Kowalczykas. Atsistatydinęs Premjerės patarėjas Ignas Jankauskas pasakė, kad esame didžiausioje žemės ūkio krizėje.“
„Sunku nuneigti, kad ministrui yra nemažai klausimų, rytoj jis į juos ir atsakys. Bet manyčiau, kad dabar, šiuo metu – šią savaitę, kitą savaitę – kalbėti apie interpeliaciją ministrui tikrai nėra laikas“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
„Dabar vyksta tokie svarbūs dalykai kaip pasėlių deklaravimas. Tai yra procesai, kurie, natūralu, reikalauja maksimalaus ministerijos, paties ministro įsitraukimo“, – kalbėjo ji.
Seimo pirmininkė sutinka su premjerės Ingridos Šimonytės pozicija, jog ministro darbas turėtų būti vertinamas jam atlikus žemės ūkio sektoriuje prasidėjusius svarbius procesus.
Valdančiųjų atstovai ministrą gina – argumentas tas, kad balandžio 17 -ąją, pirmadienį, prasidėjo visuotinė pasėlių deklaracija. Tai atsakingas procesas, kurio negalima trikdyti. K. Navicko likimas, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, priklausys būtent nuo deklaracijos rezultatų. Kaip savo feisbuko paskyroje rašo buvęs I. Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas, šie rezultatai bus, geriausiu atveju, rudenį.
Ministras Navickas atsakyme opozicijai aiškina, kad deklaravimui ruoštasi ne vieną mėnesį, atsisakyta taikomų ilgalaikių sankcijų. Taip pat jis teigia, kad pieno krizė yra anksčiau nepriimtų sprendimų išdava. Anot jo, jau 2016 metais Europos Komisija pažymėjo silpną ūkininkų derybinę galią. Ministras teigia, kad jau skirta 8 mln. Eur labiausiai nukentėjusiems ūkiams. O taip pat pieno krizės priemonių paketą papildys ir ES paramos priemonės.
Taip pat K. Navickas tikina, kad per kadenciją daug dėmesio skirta skaidrumui.
„Daugelį kadencijų nejudintos žemės ūkio sistemos pertvarkos ir skaidrinimas yra viena priežasčių, kodėl viena po kitos rengiamos interpeliacijos ir aršiai puolama mano komanda“, – teigia jis.
Jis įsitikinęs, kad žvelgiant į nuveiktus darbus, anot jo, esame gerame ir teisingame kelyje bei jaučia pareigą likti ministru, kad galėtų tęsti pradėtus svarbius darbus.
Pateikiame visą ministro Navicko atsakymą į opozicijos užduotą klausimą:
„Praėję beveik 2,5 metų darbo einant žemės ūkio ministro pareigas buvo didelių naujovių žemės ūkyje periodas, prasidėjęs COVID pandemija ir jos padarinių švelninimu. Priemonės, kurios buvo taikytos dėl pandemijos apribojimų nukentėjusiesiems paukštienos, kiaulienos ir daržovių sektoriuose, pasiteisino. Maisto nepritrūkome, verslai toliau vysto veiklą.
2021-ieji – bendrosios žemės ūkio politikos reformos metai. Reformos, kuri į Europos Sąjungos 2023–2027 m. žemės ūkio politiką įneša ženklų poslinkį link tvarios gamybos ir didesnio dėmesio gamtos apsaugai.
Vienas svarbiausių ir didžiausių darbų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (toliau – Strateginis planas) parengimas ir suderinimas su Europos Komisija. Visus metus truko 2021–2022 metų sandūroje Europos Komisijai pateikto Strateginio plano projekto tobulinimas. Tai buvo intensyvių derybų metas – planas buvo koreguojamas tiek pagal Europos Komisijos, tiek pagal Lietuvos ūkininkų bei kitų socialinių partnerių pastabas. Derybas vainikavo Europos Komisijos sprendimas, patvirtinantis 4,3 mlrd. Eur finansavimą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023–2027 m. programiniam laikotarpiui. Kitaip nei iki šiol, Strateginis planas apima ir tiesiogines išmokas, įskaitant naująsias ekoschemas, ir kaimo plėtros priemones, paramą vyno, bitininkystės, vaisių bei daržovių sektoriams.
Nepaisant didelių ES žaliojo kurso tikslų, Strateginis planas visų pirma yra orientuotas į žemės ūkio produkcijos gamintoją, į apsirūpinimo maistu tikslą – beveik 50 proc. visų Strateginio plano lėšų numatyta būtent tam pasiekti. Vienas svarbiausių tikslų – remti šalies ūkininkus, stiprinant jų konkurencingumą ir atsparumą, didinant jų pajamas.
Lietuva Strateginiame plane ekoschemoms skyrė minimalią pagal reglamentą reikalaujamą dalį – 25 proc. nuo tiesioginių išmokų „voko“ (palyginkime: Estija ekoschemoms skyrė 28 proc., Olandija – net 32 proc. tiesioginių išmokų lėšų). Net ir privalomos ekoschemoms skiriamos lėšos Lietuvoje savo apimtimi bei turiniu labiau orientuotos į gamybos palaikymą, kokybės gerinimą ir skatinimą (augalų kaita, tarpiniai pasėliai, bearimė žemdirbystė, sertifikuotos sėklos naudojimas, gyvūnų gerovė, ekologinė gamyba, aukštesnės kokybės produktų gamybos schemos ir kt.). Daugiau nei 80 proc. ekoschemoms numatytų lėšų skirta būtent gamybinėms veikloms (iš 750 mln. ekoschemoms skirtų lėšų – 609 mln. Eur).
Šiemet prasidėjus Strateginio plano įgyvendinimui girdime abejonių, kad gali strigti pasėlių deklaravimas, prasidėjęs šį pirmadienį. Priemonių sąrašas gerokai išplėstas, nemaža dalis naujovių, todėl, kaip niekad iki šiol, sutelkėme pastangas, kad šis procesas vyktų sklandžiai, o atsiradusios kliūtys būtų šalinamos nedelsiant.
Pasirengimas pasėlių deklaravimui truko ne vieną ir ne du mėnesius – įvairiuose šalies rajonuose ūkininkams aktyviai pristatinėjome Strateginio plano aktualijas bei nuostatas. Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) specialistai kartu su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos bei VĮ Žemės ūkio duomenų centru nuo kovo 14 d. organizavo tikslinius informacinius seminarus, mokymus savivaldybių žemės ūkio specialistams, taip pat ir ūkininkams, kurių metu supažindino su 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo taisyklėmis.
Šie susitikimai leido identifikuoti problemiškiausius klausimus ir naujų priemonių poreikį informaciniams šaltiniams sukurti, kad ūkininkai galėtų kuo paprasčiau ir greičiau gauti visą būtiną su deklaravimu susijusią informaciją. Tad ŽŪM interneto svetainėje buvo sukurta dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) skiltis, kurioje jau yra apie 200 praktinių klausimų, susijusių su naujais geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimais bei ekoschemomis. Taip pat sukurtas el. pašto adresas tiesiogines@zum.lt, kuriuo ūkininkai gali pateikti savo klausimus, susijusius su naujomis taisyklėmis, deklaravimu. Tokie klausimai iš karto perduodami atsakingam specialistui, o ūkininkas gauna atsakymą tiesiogiai. Be viso to, deklaravimo laikotarpiu, nuo balandžio 20 d., kiekvieną ketvirtadienį rytais (8–10 val.) rengiamos nuotolinės ūkininkų konsultacijos. Nuotolinio prisijungimo nuoroda skelbiama ŽŪM interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Svarbu ir tai, kad pratęsėme pagrindinį deklaravimo laikotarpį dviem savaitėms, kad ūkininkai spėtų viską suvesti laiku, kelis kartus patikrinti paraiškos duomenis ir turėti pakankamai laiko konsultacijoms.
Iki rugpjūčio 31-osios atidėta prievolė pildyti elektroninį augalų apsaugos žurnalą, o ūkininkams, dalyvaujantiems įgyvendinant ekoschemas ir kaimo plėtros intervencines priemones, kuriose draudžiamas trąšų naudojimas, žurnalus (pildomi Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje) apie šių produktų panaudojimą kituose valdos laukuose reikės užpildyti ne per 5 darbo dienas, bet per 20 darbo dienų nuo tręšiamųjų produktų panaudojimo.
Besirengdami deklaravimo pradžiai padarėme visus būtinus pakeitimus, kad ūkininkams, planuojantiems dalyvauti Gyvūnų gerovės priemonėje, nereikėtų anksčiau teikti paraiškų (išbrauktas terminas „iki gegužės 15 d.“). Ūkininkams taip pat nereikės pildyti žurnalo apie ganymo pradžią, pakaks tai pažymėti Ūkinių gyvūnų registre.
Atsisakyta ir ilgalaikių sankcijų. Ankstesniu programiniu laikotarpiu, nustačius pažeidimų dėl neteisingo deklaravimo, t. y. radus skirtumą tarp deklaruoto ir faktiškai nustatyto ploto, be einamųjų metų sankcijos už šį pažeidimą keletui metų būdavo taikomos ir ilgalaikės sankcijos. Nuo šiemet ilgalaikių sankcijų atsisakyta – sankcijos bus taikomos tik už einamaisiais metais padarytus pažeidimus. Taip pat atlikta daug kitų palengvinimų ekoschemose, geros agrarinės aplinkos būklės (GAAB) ir kituose reikalavimuose.
Girdime, kad mūsų aplinkosaugos įsipareigojimai per dideli, iš gamybos bus išimta net 4 proc. dirbamosios žemės, tačiau tai nėra tiesa – rastas optimalus balansas: negamybiniai plotai deklaruojami taikant koeficientus, pavyzdžiui, paliekamos daugiamečių žolių juostos vandens apsaugos juostose užskaitomos taikant 3,3 koeficientą, be to, leidžiama deklaruoti natūralius mažuosius kraštovaizdžio elementus, už kuriuos ankstesniais deklaravimo laikotarpiais nebuvo mokama parama.
Jau prieš deklaracijos pradžią, išbandę deklaravimo sistemą realiomis sąlygomis, pamatėme, kad kyla didelė deklaravimo klaidų tikimybė ne dėl ūkininkų kaltės. Nedelsdami pakeitėme deklaravimo taisykles, dabar galima deklaruoti pagal faktinį atstumą nuo vandens ar šlaito viršutinės briaunos, o ne pagal skaitmeninius žemėlapius.
Šiemet gausu naujovių ir pakeitimų, nors pasėlių deklaravimo sistemos techniniai sprendimai yra suprojektuoti, tačiau iššūkių kyla dėl praktinio taisyklių taikymo. Siekdami išlaikydami esminį tikslą – skatinti ir padėti ūkininkams dalyvauti kuo daugiau priemonių, pirmąsias dvi savaites, kad išliktų galimybė atlikti minimalius ūkininkams palankesnius pakeitimus, deklaravimas vyksta nesuteikiant teisės paraiškas patvirtinti. Tai yra svarbu ne tik siekiant suvaldyti teisėtus lūkesčius, bet ir sudaryti visiems vienodas sąlygas.
Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) žemdirbiai galės sukurti paraišką, tikslinti jos duomenis, įbraižyti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bei visa tai išsaugoti. Šiomis savaitėmis deklaruojantys ūkininkai sulauks didesnio dėmesio ir konsultacijų. Po šių dviejų savaičių ūkininkai paraiškas jau galės tvirtinti.
Jau dabar skyrėme išskirtinį finansavimą žemės ūkio produkcijos perdirbėjams, investuojantiems į ankštinių kultūrų perdirbimą. Kodėl ankštiniai? Nes tai – unikali kultūra, kuri savo šaknyse sukaupia azotą ir taip kultūroms, auginamoms po jų, reikia mažiau sintetinio azoto: sveikiau žmogui, dirvožemiui, gamtai, taip pat reikia naudoti mažiau trąšų, taigi ir sutaupoma. Laimi visi!
Projektų investicinei paramai gauti ekonominio gyvybingumo nustatymo reikalavimuose iki nulio procentų sumažinome grynojo pelningumo reikšmę (anksčiau buvo 2 proc.), taip atsižvelgdami į pasikeitusią situaciją rinkose, infliaciją bei socialinių partnerių nerimą dėl rodiklių nepasiekiamumo.
Taigi dirbame girdėdami, bendradarbiaudami su ūkininkais, siekdami bendro tikslo, kad priemonės būtų kuo palankesnės jiems ir atneštų naudos visuomenei.
Per šiuos metus, kai esu ministras, su komanda ir ŽŪM specialistais nuveikėme daug daugiau reikšmingų darbų. Pavyzdžiui, Europos jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EMFAF) 2021–2027 metų programa, kurią patvirtino Europos Komisija – dar vienas svarbus žingsnis, siekiant įgyvendinti bendrą Europos Sąjungos žuvininkystės politiką ir jos prioritetus. Šiai programai skirta daugiau kaip 87 mln. Eur, iš jų ES įnašas – 61,183 mln. Eur.
Optimistiškai nuteikia ir augantis lietuviškų maisto ir žemės ūkio produkcijos eksportas. 2022 m. I pusmetį šių produktų eksportas į ES ir trečiąsias šalis išaugo 20 proc., palyginti su 2021 m. I pusmečiu. Sėkmingai spręstos Lietuvos įmonėms kilusios problemos, reaguojant į Kinijos įgyvendintas prievartines ekonomines priemones ribojant lietuviškos kilmės eksportą į šią šalį, padedant nukreipti prekybos srautus į kaimynines rinkas (Taivaną, Japoniją ir kt.). Gauti nauji eksporto leidimai žemės ūkio ir maisto produktų (jautiena, paukštiena, kviečiai, žuvies produktai, pieno produktai, kiaušinių produktai ir kt.) eksportui į prioritetines rinkas, įskaitant JAV, Japoniją, Taivaną ir kitas Pietryčių Azijos šalis, iš esmės padidinantys eksporto rinkų diversifikavimą ir suteikiantys papildomas galimybes Lietuvos verslui.
ŽŪM iš savo asignavimų ėmė remti labdaros ir paramos organizacijas, kurios surenka perteklinį maistą iš ūkininkų ir maisto pramonės įmonių ir taip prisideda prie maisto atliekų mažinimo šiuose sektoriuose. 2022 m. išmokėta iki 200 tūkst. Eur, o 2023 m. šiai priemonei skirta 400 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų.
Trumpos maisto tiekimo grandinės, kooperacija, perdirbant savo užaugintą produkciją, pradėjo skintis kelią. Ūkininkams pirmą kartą siūloma steigti regioninio lygmens logistikos centrus. Jau turime du pirmuosius pavyzdžius – Kaune ir Kauno rajone atsiras du logistikos centrai.
Pakeistos Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės: išplėstas ženklintojų ratas, nustatyta ženklinimo ir registravimo tvarka.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad ŽŪM po intensyvių derybų ir konsultacijų su Europos Komisija pavyko pakoreguoti daugiamečių pievų referencinių dydžių skaičiavimo metodiką. Dėl to Lietuva neperžengė leistinos pievų plotų sumažėjimo ribos ir ūkininkams suartų pievų atkurti nereikėjo.
Interpeliacijos klausimo preambulėje teigiama, kad „esame didžiausioje žemės ūkio krizėje“. Padėkite man suprasti iš kur tai kyla? Statistiniai duomenys rodo priešingą padėtį. Žemės ūkio sukurta bendroji pridėtinė vertė (BPV) 2022 m., palyginti su 2021 m., išaugo 44,2 proc., o palyginti su 2004 m. – 3,5 karto. Eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertė 2022 m., palyginti su 2021 m., išaugo 29,4 proc., o palyginti su 2004 m. – 9,1 karto. Žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos balansas teigiamas nuo 2004 m. ir 2022 m. siekė 1 778 mln. Eur.
Tiesa, šių metų pradžia kėlė nerimą, prasidėjo pieno krizė. Ūkininkai, pernai įsigiję kainų aukštumas pasiekusių trąšų ir nukritus grūdų supirkimo kainoms, rudens laukia su nerimu. Situaciją stebime ir mes.
Pieno krizė, deja, yra nepriimtų sprendimų išdava. Jau 2016 metais Europos Komisija, vertindama ES šalių pieno sektoriaus struktūrą, pažymėjo: silpna ūkininkų kooperacija nestiprina jų derybinių galių pieno tiekimo grandinėse; per mažas skaičius pieno kooperatyvų patys perdirba pieną. Visi turime sutelkti pastangas, kad būtų išnaudotas visas jo potencialas, reikia daugiau laiko ir priemonių, visų pirma, kalbant apie kolektyvinius veiksmus, kurie yra platesnio užmojo nei kolektyvinės derybos. Todėl bus svarstomas šio rinkinio taikymo pratęsimas po 2020 m., atsižvelgiant į poreikį skatinti didesnę gamintojų integraciją į gamintojų organizacijas.
Po 2014–2015 metų krizės, 2017 m. buvo patvirtinta Pieno strategija, kurioje numatyta, kad reikia padidinti pieno gamybą iki 3 mln. t per metus, tačiau pamiršta pridėti konkrečias priemones ir pinigus, mes tai padarėme ir 2021–2022 metais vien investuojantiems į žemės ūkio valdas buvo skirta 144,5 mln. Eur. Be to, tais metais pienininkystės sektoriui (įskaitant paramą pieniniams buliams, 10,8 mln. Eur) buvo skirta 84,7 mln. Eur susietosios paramos. Palyginti su 2015–2020 m. vidurkiu, pieninių karvių susietosios išmokos 2021–2022 metais padidėjo apie 60 proc. (vidutiniškai nuo 110 Eur už karvę iki 175 Eur už karvę).
Reaguodami į sunkią pieno gamintojų finansinę padėtį, skyrėme 8 mln. Eur labiausiai nukentėjusiems ūkiams. Paraiškos priimamos nuo balandžio 17 d. 9 ūkininkai iš 10 atitinka reikalavimus nacionalinei paramai gauti. Jie kviečiami kreiptis į savivaldybių žemės ūkio skyrius ir užpildyti prašymą gauti pagalbą. Iš visų 11 899 pieno gamintojų reikalavimus paramai gauti atitinka 10 615 – apie 90 procentų ūkių.
Pagalbą gaus visi pieno gamintojai, kurie už natūralaus pieno kainą gavo 0,35 Eur/kg ir mažiau, imant vidutinę 2023 m. vasario–kovo mėnesių natūralaus žalio pieno supirkimo kainą. Pripažintų kooperatyvų nariams išmoka didesnė 10 proc.
Pieno krizės priemonių paketą papildys ir ES paramos priemonės, kuriose pieno ūkiams skiriamas ypatingas dėmesys:
- išimtinai pienininkystės sektoriaus paraiškos ūkiams modernizuoti bus priimamos šių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Šiai investicinei paramai skiriami 9 mln. Eur remiant didesnės apimties projektus iki 1,5 mln. Eur projektui;
- smulkiems ūkiams – gyvasties kaime laikytojams – 2023 metais skiriame 16 mln. Eur, iš kurių 5 mln. „rezervuojami“ smulkiems pieno ūkiams. Apie 1000 smulkių ūkių (iš jų – 400 pieno ūkių), kurie teiks paraiškas šių metų gegužę–birželį, galės būti modernizuoti neprisidėdami nuosavų lėšų (nes parama šimtaprocentinė);
- nuo 2024 m. papildomas paramos priedas prie susietosios paramos pienininkystės sektoriuje bus numatytas ūkiams, kurie bent vienus metus yra pripažintų kooperatyvų nariai. Paramos priedas bus mokamas už kiekvieną to ūkio karvę, tačiau ne daugiau kaip už 150 karvių.
Pabaigai noriu akcentuoti, kad nuo pat savo kadencijos pradžios didelį dėmesį skyriau žemės ūkio sistemos efektyvumui didinti ir skaidrinti.
Per vieną kadenciją privatizuoti perduotos net trys valstybės valdomos įmonės, dar viena perduodama privatizuoti šiuo metu. Šių įmonių kapitalo valdymas valstybei niekada nebuvo pagrįstas jokiais argumentais ir iš esmės rinkos sąlygomis buvo ydingas. Griežtai laikydamiesi EBPO rekomendacijų konsolidavome panašią veiklą vykdančias tris valstybės įmones. Visos šios sisteminės pertvarkos bandytos įgyvendinti ir buvusių žemės ūkio ministrų, tačiau nesėkmingai.
Išskirtinį dėmesį skyrėme pavaldžių įmonių ir įstaigų valdysenos pokyčiams, vadovaudamiesi geriausios valdysenos rekomendacijomis. Pirmaisiais kadencijos metais visose kontroliuojamose įmonėse depolitizavome įmonių valdymą sprendimų teisę įmonių valdybose palikdami nepriklausomiems valdybų nariams. Eliminavus piktnaudžiavimo valstybės valdomose įmonėse schemas, daugelis jų pradėjo dirbti pelningai arba bent jau gerokai sumažino valstybei kaip akcininkui generuojamą nuostolį.
Kadencijos pradžioje ŽŪM iš esmės garsėjo ir kaip daugiausiai šaldytuvų turinti ministerija, o keli pirmi darbo mėnesiai – vienas nenutrūkstamas žemės ūkio produkcijos / dovanų dalijimas visais įmanomais lygiais. ŽŪM iš esmės yra ūkininkų ministerija, tačiau niekam net minčių nekildavo dovanas deklaruoti ar jų neimti.
Tik pasibaigus 2021 metų pavasario karantinui patvirtinome Nulinės tolerancijos korupcijai politiką. Politika taikoma visam ŽŪM įstaigų sektoriui (ŽŪM ir visoms jos valdymo srities įstaigoms ir valstybės valdomoms įmonėms). Iki 2021 metų pabaigos trukęs vidaus ir išorės pasipiktinimas ŽŪM dabar tapo norma, atnešti į ŽŪM dešrą pasidarė nepatogu nei vienai, nei kitai pusei, o 2022 metų pabaigoje ŽŪM, kaip reikšmingai sustiprinusiai antikorupcinę aplinką, buvo įteiktas „Skaidrumo akademijos“ baigimo sertifikatas.
Manau, kad daugelį kadencijų nejudintos žemės ūkio sistemos pertvarkos ir skaidrinimas yra viena priežasčių, kodėl viena po kitos rengiamos interpeliacijos ir aršiai puolama mano komanda.
Atsižvelgiant į nuveiktus darbus man abejonių nekyla – esame gerame ir teisingame kelyje, tačiau tai dar tik pradžia. Turime dar daug padaryti. Su Europos investiciniu banku konsultuojamės dėl finansinės priemonės tiksliajai žemdirbystei, siekiame toliau mažinti biurokratinius reikalavimus ūkininkams, kuo daugiau informacijos perkeliant į skaitmenines platformas, daug dirbame, kad padėtume formuoti palankų ūkininko, kaip maisto gamintojo, įvaizdį.
Gerbiamieji, padėti labai geri pamatai žemės ūkio transformacijai ir klestėjimui, tai sustiprins mūsų žemės ūkio konkurencingumą. Norint šio klestėjimo sulaukti ir juo pasidžiaugti, prašau Jūsų termino visai šiai kadencijai, o geriausia – ir dar ketveriems metams papildomai, nes svarbiems pokyčiams reikia laiko. Jaučiu pareigą likti ministru ir tęsti pradėtus svarbius darbus, kuriančius pokytį žemės ūkio sektoriuje.“
