Ne katastrofa, bet

Mūsų žemės ūkiui, daugeliui sektorių, prabėgę metai nebuvo patys geriausi. Nors katastrofa nekvepia, tačiau gausime keliais šimtais milijonų eurų mažiau nei 2017 m. Dėl to kalta sausra ir nestabilios pieno kainos. Tą šiemet – dalis produkcijos, pavyzdžiui grūdai bus parduoti tik šiemet – pajus ne tik patys ūkininkai, bet ir prekybininkai technika, transporto įmonės, uostas.

2018 m. žemės ūkio bendrosios produkcijos pagaminta už 2,18 mlrd. EUR, arba 9,5 proc. mažiau nei 2017 m., remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Augalininkystės produkcijos vertė sumažėjo 13,6 proc. Tam įtakos turėjo 17,3 proc. prastesnis žemės ūkio augalų derlius. Labiausiai mažėjo ankštinių augalų (42,3 proc.), rugių (31,5 proc.) ir kviečių (28,8 proc.) derlius. Augalininkystės produktų supirkimo kainos didėjo 4,4 proc.

Daugiausia augo daržovių, miežių ir rugių supirkimo kainos – atitinkamai 17,4, 14,5 ir 13,6 proc., o labiausiai sumažėjo vaisių ir ankštinių augalų supirkimo kainos – atitinkamai 18,7 ir 7,7 proc.

Gyvulininkystės produkcijos vertė smuktelėjo 3 proc. Tam įtakos turėjo 3,3 proc. sumažėjusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos, iš jų labiausiai mažėjo kiaulių (12,2 proc.), kiaušinių (7,9 proc.) bei pieno (4,2 proc.) supirkimo kainos.

Gyvulininkystės produkcijos apimtis paaugo 0,3 proc., nes buvo daugiau surinkta kiaušinių (18,4 proc.), išauginta kiaulių (3,1 proc.) ir galvijų (0,5 proc.). Tiesioginės išmokos žemės ūkio produkcijai sumažėjo 0,6 proc. ir sudarė 331,1 mln. EUR, o kitos subsidijos gamybai augo 4,3 proc. ir sudarė 191,1 mln. EUR.

Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams 2018 metų gruodį buvo 313,8 euro už toną - 0,8 proc. mažesnė nei lapkritį ir 2,6 proc. mažesnė nei 2017 metų gruodį.

Per 2018 metus Lietuvoje buvo supirkta 1363 tūkst. tonų pieno - 2,81 proc. mažiau nei 2017 m. Palyginimui, Lenkija, Žemės ūkio rūmų duomenimis, gamybą per metus padidino beveik milijonu tonų.

Per 2018 metų dešimt mėnesių ES pagamintų pieno produktų, perskaičiavus juos į pieno kiekį, eksportas buvo 3 proc. mažesnis, palyginti su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu. Pagal vertę minimu laikotarpiu ES eksportas susitraukė 9 proc.

Per 2018 m. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) gavo 29 prašymus išduoti sutikimus įgyti teisę valdyti juridinį asmenį ar jo dalį, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės. 11 iš jų buvo atmesti.

Patikrinusi informaciją valstybės įmonių registruose, NŽT 210 atvejų atsisakė išduoti sutikimus. Iš jų 38 atsisakė išduoti sutikimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kadangi pagal pateiktus prašymus turimi žemės ūkio paskirties žemės plotai viršijo 500 ha, skelbia NŽT.

Ūkininkai skaičiuoja, kad dėl 2018 metų sausros daržovių ir bulvių derlius beveik trečdaliu mažesnis nei įprastai, tačiau už produkciją gauna nuo trečdaliu ar net ir dvigubai daugiau.

Pagal leidinį „Agrorinka“, ir parduotuvėse morkos, svogūnai, kopūstai beveik dvigubai brangesni nei prieš metus, bulvės, priklausomai nuo kokybės – penktadaliu.

Valstybinių miškų urėdija pernai per 12 mėnesių didmeninės prekybos rinkoje pardavė 3350 tūkst. kub. m žaliavinės medienos, t. y. 10 proc. mažiau nei per 2017-uosius, kai jos buvo parduota 3687 tūkst. kub. m.

Valstybė turi nustatyti kryptį

Tadas Povilauskas

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas:

„Mūsų žemės ūkį stebiu ne vienerius metus ir pernykštis apimčių sumažėjimas nėra didelė naujiena. Prie to prisidėjo ne tik ekonominės sąlygos, bet ir klimatas.

Tai, jog žemės ūkis užima vis mažesnę dalį BVP natūralu. Jei mes norime didesnių atlyginimų ir vystymosi, kitų sektorių plėtra turi būti spartesnė nei šio. Tačiau ar ši dalis dar mažės abejoju. ES vidurkis 2–3 proc. BVP sudaro žemės ūkis. Mes jau priartėjome prie tokių rodiklių.

Iš kitos pusės, jau daugelį metų ūkiai stambėja, smulkieji traukiasi. Lietuva nėra išskirtinė, tai vyksta visoje ES. Tik Lenkija pernai ūkių daugėjo, tačiau kai prieš keletą metų buvo rekordinis pieno kainų kritimas, pasitraukė net 10 proc. jų ūkių. Visgi, žvelgiant į ateitį, šioje srityje mes turime problemų ir jas turėtume išspręsti.

Pavyzdžiui, turime stiprų pieno perdirbimo sektorių ir turime rasti kaip suderinti ūkininkų ir pramonininkų interesus, kad pieno gamyba nebemažėtų. Pasaulyje, skirtingai nei pas mus, dominuoja kooperatyvai, kuriems priklauso gamyklos. „Pienas LT“ kooperatyvas šiek tiek pakeitė rinką, bet jis silpnas žaidėjas. Pasitraukusių mažųjų žemdirbių nebepakeičia augantys stambūs ūkiai. Kol kas žaliavą įsivežame, tačiau Latvijos ir Estijos perdirbėjai stiprėjai, investuoja ir gana greitai šių šalių kaip žaliavos šaltinio, nebeturėsime. Mes turime nusibrėžti tikslą, kad dominuotų vidutiniai pieno ūkiai. Supirkimo kainos didiesiems ūkiams leidžia vystyti verslą.

Tačiau mūsų bėda, kad mes vystome augalininkystę, nes norint vystytis reikėtų didinti derliaus kiekį iš hektaro. Gyvulininkystė ekonomikai kur kas patrauklesnė, nes ten svyravimai mažesni. Siekdami sveikos ekonomikos, būtent šį sektorių reikia išsaugoti ir puoselėti.

Kalbant apie artimą ateitį, matome, kad ūkių konsolidacija tęsis ir toliau. Tačiau vėlgi, tai ne tik mūsų, bet ir visos ES problema ir šį procesą mėginama stabdyti, nes tai kelia ne tik ekonomines, bet ir socialines problemas. Mes tų lubų dar nepasiekę – pasižiūrėkite, kiek ir kokių Estijoje liko pieno gamintojų. Tai, kad mes atsiliekame mums naudinga ir galime išvengti jų klaidų.

Nepamirškime ir ekologijos. Lietuvas su savo augalininkystės plėtra jau peržengia sveiko žemės naudojimo ribas. To irgi nereikia užmiršti, valstybėje svarbu ne tik žemės ūkio dalis BVP. Valstybė, kuri skirsto paramą, gali formuoti savo strategiją.“

Išsivysčiusioje ekonomikoje žemės ūkis neturės didelio svorio

Nerijus Mačiulis

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas:

„Prastas derlius dėl oro sąlygų nemalonu, tačiau tai nekeičia sektoriaus perspektyvų. Tiesiog reikia suprasti, kad klimatas tampa neprognozuojamu ir žemės ūkis tampa pažeidžiamu ir galime matyti liūčių ar ilgesnių sausrų.

Kalbant apie šią sritį reikia suvokti kaip vystosi modernios ekonomikos. Paprastai šalis maždaug per amžių iš agrarinės tampa pramonine, o sekantis laiptelis paslaugų ekonomika. Visose išsivysčiusiose pasaulio valstybėse žemės ūkio dalis BVP maždaug 2 proc., užimtų žmonių skaičius panašus. Teritorine prasme tai tiesiog didelis žemės plotas, kur auginami maisto produktai, tačiau tame plote sukuriama palyginti nedaug šalies gerovės.

Lietuva šiame procese jau pakankamai pažengusi ir žemės ūkis sudaro mažiau nei 5 proc. BVP ir užimtumo. Mes jau judame paslaugų ekonomikos link ir nėra prasmės diskutuoti, ar mūsų ekonomikos ateičiai didelę įtaką turės žemės ūkio būklė. Problema, kad pridėtinė vertė čia auga labai lėtai. Tiesiog iš vieno hektaro gali gauti tiek, kiek gali. Pramonėje pridėtinę vertę auginti galima kur kas greičiau.

Visgi, akivaizdu, kad atokiuose regionuose paslaugų centrų nesukursi ir žemės ūkio sektorius gali užtikrinti užimtumą, nes ten paslaugų centrų nepristatyti.

Iš kitos pusės, yra valstybių, kurios sugeba sektorių suformuoti taip, kad jis kurtų kur kas didesnę pridėtinę vertę nei kitur. Pavyzdžiui, Lietuvoje iš grūdų gaminame krakmolą jį eksportuojame ir tai kur kas geriau nei tiesiog eksportuoti kviečius, kurių dabar išvežama didžioji dalis derliaus.

Galime pateikti ir Prancūzijos pavyzdį, kur išvystyta vynuogių auginimo kultūra. Jie skatina žemės ūkio sektorių, nes jis kuria didelę pridėtinę vertę. Tačiau neparduoda vynuogių, jie parduoda iš jų pagamintą vyno butelį, kuris kainuoja tūkstantį eurų. Panašių sričių galime ieškoti ir mes. Tai kurs daugiau pajamų ir daugiau darbo vietų. Tačiau jei kalbame apie tokius sektorius, kaip pienininkystė, vargu ar verta jį finansuoti ir plėsti. Mes žaliavos pagaminame kur kas daugiau nei suvartojame patys, o pasaulyje matoma bendra tendencija, kad pieno produktų vartojimas mažėja.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (186)