Kol kas nei politikai, nei perdirbėjai, nei prekybininkai neturi konkretaus recepto, kaip išspręsti mąžtančių supirkimo kainų dilemą. Ūkininkai, savo ruožtu, reikalauja, kad produkto kainos, kuri yra parduotuvės lentynoje, dalis būtų paskirstomos sąžiningiau.
Kaip sako patys ūkininkai, šiandien jie stengiasi parduoti kuo mažiau pieno, geriau jį išpila ar išdalina nemokamai ir juokauja, kad „šiandien pienovežių vairuotojai darbą baigs anksti“. Žemdirbiai reikalauja aukštesnių pieno supirkimo kainų. Savo ruožtu vakar žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas paskelbė apie tai, kokios pagalbos priemonės kuriamos ūkininkams. Žemdirbiai pastatė žalius kryžius.
„Nutikus krizėms ar susvyravus kainoms, visas krūvis tenka žemdirbiams, dėl to peržiūrime esamą reguliavimą ir manome, kad priemonės, kurios galiojo iki šiol, nepakankamos. Reikia susieti produkcijos ir žaliavinio pieno kainą. Stiprinti ūkininkų derybines galias ir tam numatėme atitinkamas priemones. Vertiname, kurie teisės aktai turi būti keičiami. Dar vienas niuansas – dalis ūkių vykdo modernizavimą ir ši krizė jiems smogė ypatingai stipriai“, – spaudos konferencijoje sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir pastebi, kad ūkininkas ūkininkui nelygus. Mažiau kenčia stambieji, kurie gali derėtis, kur kas sunkiau smulkiesiems.
Ministras siūlo įsitraukti savivaldybėms, nes žemdirbiai jų gyventojai ir po vieną neišliks.
Audrius Vanagas, dalyvavęs protesto akcijoje Vilniuje prie „Maxima“ biuro, ūkininkas iš Mažeikių raj. laiko 100 karvių ir sako, kad nori paklausti, kas didesnis „skrudžas“ – perdirbėjas ar prekybininkas.
„Reikalausime teisingesnio kainos paskirstymo. Parduotuvėje pieno litras 1,7 euro, o ūkininkas gauna 31 euro centą. Valstybės dalis 31 centas, tai PVM. Likęs euras lieka pardavėjams ir prekybininkams. Kas dalinasi pelną? Manau, teisinga būtų, kad mažėjant vartojimui ir krentant kainoms tai nebūtų perkeliama tik ant ūkininkų pečių. Pavyzdžiui, kai pieno litro kaina parduotuvėje buvo sumažinta 10 euro centų, tiek pat krito ir supirkimo kaina. Taip negali būti. Naštą turi dalintis visi lygiai“, – dėsto A. Vanagas.
Ūkininkas pripažįsta, kad pernai buvo ypatingai aukštos supirkimo kainos, tačiau tuo pačiu augo ir sąnaudos. Vien trąšos augo keturis kartus ir pelnas išliko toks pat, kaip prieš 2 ar 3 metus.
„Dabar padėtis katastrofiška ir, mano žiniomis, nuo kovo supirkimo kainą vėl mažins. Neturėsime iš ko pradėti pašarų ruošimo sezono“, – dėsto A. Vanagas.
A. Vanago ūkis samdo 3-4 žmones, dirba šeimos nariai, nuo naujų metų buvo padidinti atlyginimai. Šiemet reikia 35 eruo centų už pieno kilogramą, kad būtų padengtos sąnaudos. Šiandien mokama 31 ct. Kiekvienas karvės melžimas nuostolingas.
„Jei niekas nesikeis ir derybos nepavyks, protesto akcijos plėsis. Reikia gyventi ir išlaikyti savo šeimos narius. Ministras Kęstutis Navickas paskelbė priemonių planą, tačiau jame didelių poveikio priemonių nėra. Tos pačios priemonės, kaip ir per pandemiją. Galima gauti paskolą, tačiau ją reikės grąžinti ir mokėti palūkanas“, – dėlioja A. Vanagas ir sako, kad reikia susitarti su perdirbėjais ir prekybininkais, kad tokia situacija daugiau nesusiklostytų ir ūkiai galėtų prognozuoti savo ateitį.
A. Vanago žiniomis, pavyzdžiui, Čekijoje pieno produktų kainos tokios pat kaip pas mus, bet ūkininkas nuo vasario 1 d. gauna 50 centų, Lietuvoje 31 ct.
Delfi aplankė ūkininkus, protestuojančius Vilniuje, prie „Maxima“ būstinės.
Saugirdas Rumševičius iš Kaišiadorių atvežė pieno dalinti nemokamai. Laiko 20 karvių ir iki vasario gaudavo 28, dabar siūlo 18 ct.
„Su nauja kaina nesutikome, jei niekas nesikeis, pieną dalinsime žmonėms, o paskui teks patiems perdirbti ir pardavinėti produktus. Tokiam ūkiui kaip mes, kitos išeities nėra“, – sako S. Rumševičius. Atsisakyti pieno ūkio neplanuoja.
Pigins produkciją
Į protestus sureagavo ir prekybininkai bei perdirbėjai.
„Demokratinėje visuomenėje visi turi teisę išreikšti nuomonę ir inicijuoti dialogą rūpimais klausimais – neabejotinai tai palaikome ir esame atviri mūsų klientų, tiekėjų, gamintojų nuomonėms. Mes esame tarpininkai tarp tiekėjų bei savo pirkėjų, todėl nuolat, o šiuo metu ypač, dairomės galimybių ir su tiekėjais ieškome abipusių sprendimų, kad mūsų pirkėjai reikšmingų kainų pokyčių nepajustų.
Reaguojame į susiklosčiusią situaciją ekonomikoje, kai neįprastai aukšta infliacija tiek mūsų pirkėjus, tiek partnerius daro pažeidžiamus. Dirbdami mūsų pirkėjų labui ir siekdami sumažinti infliacijos įtaką, ėmėmės iniciatyvos atpiginti įvairių kategorijų produktus, kad žmonės galėtų už prieinamą kainą įsigyti kasdienio vartojimo prekių. „Maximos“ kampanija „Mes mažiname kainas“ yra ne vienkartinė iniciatyva, bet procesas, kurio metu „Maximos“ parduotuvių lentynose kas savaitę daugės prekių už mažesnę reguliarią kainą be akcijų – tai ir įvairiausi pieno produktai, duona, kruopos, mėsa ir jos gaminiai, kava, arbata, daržovės. Be to, tai ne vienintelė kampanija kuria stengiamės padėti mūsų pirkėjams įveikti ekonominius iššūkius – šiemet tęsiame praėjusių metų vasaros pabaigoje pradėtą antiinfliacinę kampaniją „Kainų kaina“, kurios metu kas mėnesį pasiūlome įvairių produktų už ypatingai mažą kainą“, – komentavo „Maxima“ Generalinis direktorius Tomas Rupšys.
Praeitą savaitę „Iki“ prekybos tinklas išplatintame pranešime žiniasklaidai pranešė, kad nuo šios savaitės mažina UAB „Pieno žvaigždės“ produktų kainas. Numatyta, kad atrinktų pieno produktų kainos mažės 2-6 proc.
Kaip teigta pranešime, tokį pokytį lėmė mažėjančios pieno produktų pirkimo iš gamintojo kainos – tai leido nedelsiant peržiūrėti ir parduotuvėse taikomą kainodarą.
„Nuolat sekame kainų judėjimą žaliavų rinkose, pastebėję menkiausią galimybę, deramės su tiekėjais dėl tiekimo kainų. Atsiradus galimybei prekybos tinklui pieno produktų iš gamintojų įsigyti pigiau, norime, jog tai kuo greičiau pajustų ir mūsų pirkėjai. Pieno produktų kategorija yra tarp perkamiausių mūsų tinkle, todėl tikime, kad šio sprendimo naudą pajus didžioji dalis pirkėjų“, – sako prekybos tinklo „Iki“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.
Informuojama, kad pirmiausia mažinamų kainų pokytis palies pačias populiariausias prekes – pieną, grietinę, varškę, sviestą ir kitas. Planuojama, kad šis sąrašas bus praplėstas iki daugiau nei 100 produktų.
Delfi primena, kad neseniai prekybos tinklas „Lidl“ pradėjo reklaminę kampaniją, kurioje lygina savo ir konkurentų parduodamų maisto produktų kainas. Pavyzdžiui, vienoje reklamų palyginta „Pieno žvaigždžių“ gaminama „Dvaro“ varškė su „Pilos“ produkcija. Kaip tikino „Lidl“, kituose prekybos tinkluose gali įpirkti tik šį vieną produktą, kai jų prekybos tinkle susidėti visą pieno produktų rinkinį už tą pačią kainą.
„Pastarųjų mėnesių kainų pokyčiai iššūkiu tapo daugeliui, o mes matome, kas pasielgėme teisingai būdami iniciatoriais ir šiuos metus pradėdami palyginamąja kampanija, kuria norime savo pirkėjams pabrėžti, kad mūsų privatūs prekės ženklai gali lygintis savo kokybe su žinomais produktais, nes privačių prekės ženklų paskirtis yra užtikrinti panašią kokybę su žinomais prekių ženklais, bet kainuoti pigiau. Mūsų strategija nesikeičia.
Kainų šuolį pastebi dauguma, bet mes visada turėjome tam sprendimą – privataus prekių ženklo produktus. Būtent tai stengiamės priminti žmonėms: privačių prekės ženklų produkcija padeda išleisti mažiau, neaukojant savo poreikių“, – komentuoja „Lidl Lietuva“ Rinkodaros departamento vadovė Kristina Mažeikytė.
Perdirbėjai – mes vienoje valtyje
Pieno perdirbėjų atstovai didelių pokyčių kol kas nesiūlo. Pieno centro vadovas Egidijus Simonis atsakydamas į Delfi klausimus rašo:
„Suprantame ūkininkų susirūpinimą ir esame pasiruošę dialogui su valdžia, ieškant geriausių sprendimų. Mes visi – nuo ūkininko iki pirkėjo – esame vienoje valtyje.
Mes, kaip niekas kitas, suinteresuoti, kad pieno ūkiai vystytųsi ir gamintų kuo daugiau kokybiško pieno. Tik tokia perspektyva gali užtikrinti sėkmingą perdirbėjų veiklą. Tuo pačiu mūsų visų darbas finale įvertinamas pirkėjo pasirinkimų.
Kadangi esame eksportuojanti šalis, esame vienoje valtyje ir su pasauline rinka, priklausome nuo globalių kainų pokyčių. Suprantame kylančius iššūkius, kurie yra bendri visam pieno sektoriui. Beje, ne tik Lietuvoje. Ir spręsti juos turime ne tik eilinį kartą gesindami gaisrus.
Ko tikimės iš valdžios? Paprasta. Neignoruoti laisvos rinkos principų ir tuo pačiu – galų gale užtikrinti efektyvią paramą silpniausiai pieno grandinės daliai, ūkininkams. Paramą ne pravalgymui, o užtikrinti ilgalaikį tvarumą.“
Galimos pagalbos priemonės
Žemės ūkio ministerija išplatintame pranešime spaudai išvardino šias galimas pagalbos priemones:
„Žaliavinio pieno Lietuvoje nepakanka. Jei visos grandys – prekybininkai, perdirbėjai – nepagelbės ūkiams, pasekmės bus ilgalaikės, kils klausimas, iš kur bus gaunamas žaliavinis pienas. Nesutinkame, kad šioje situacijoje visas pieno supirkimo kainų mažėjimas krenta ant ūkininkų pečių, taip neturėtų būti“, – reaguodamas į įtampą pieno sektoriuje šiandien spaudos konferencijoje kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ministras pabrėžė – jei ūkiams, patiriantiems krizę, nebus padėta, patys perdirbėjai ilguoju laikotarpiu patirs daugiau nuostolių, nei patirtų dabar, padėdami spręsti šią situaciją.
„Krizės metu, svyruojant kainoms, pirmiausia nukenčia žemdirbiai, todėl ministerija peržiūri esamą reguliavimą, nes tos priemonės, kurios buvo numatytos iki šiol, nėra pakankamos. Šią krizę padėtų spręsti ne tik teisės aktų keitimai, bet ir pačių ūkininkų indėlis. Būtina stiprinti jų derybines galias. Matome kooperavimosi trūkumą. Kooperatyvai išgyvena krizes lengviau, o pavieniams smulkiems išgyventi sudėtinga. Girdime, matome, norime pagelbėti“, – teigia žemės ūkio ministras.
Dėl ženkliai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų artimiausiu metu bus inicijuojami teisės aktų keitimai, kuriais būtų siekiama, kad:
- žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas;
- kartu su bazine pieno supirkimo kaina mokami priedai būtų skaidrūs, sąžiningi ir visiems suprantami;
- žaliaviniu pienu būtų galima prekiauti pieno aukcionuose, kai pieno kainas būtų galima stebėti realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip yra dabar.
Taip pat bus peržiūrimi pieno ūkių investiciniai projektai, kad dėl susidariusios padėties jie nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku.
Šiuo metu lengvatinės paskolos iki 200 tūkst. Eur teikiamos kartu su investicinio projekto įgyvendinimu.
