Anot jo, būtina rasti priemones, kurios padėtų ūkininkams išsilaikyti tol, kol šiuo metu stipriai nukritusios pieno supirkimo kainos stabilizuotųsi.
„Per pandemiją visada matydavome visus verslus, kurie negali išsilaikyti, apie paramos reikalingumą nediskutuodavome. Šįkart reikia, diskutuoti apie tai, kad ūkiai galėtų išsilaikyti tol, kol pergyvens šitą kainų krizę“, – ketvirtadienį po ūkininkų ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasitarimo Eltai teigė V. Pranckietis.
ŽŪM yra pasiūliusi iš valstybės biudžeto numatyti 8 mln. eurų išmokoms už laikomas karves skirti, tuo metu pieno gamintojai prašo 40 mln. eurų trumpalaikės paramos.
Pasak V. Pranckiečio, protestuojantiems ūkininkams nebūtų reikėję atvykti piketuoti prie Seimo, jei ŽŪM „būtų ėmusis konkrečių veiksmų dar sausio mėnesį“.
„Tų dabar surastų 8 mln. eurų jie nesurado iš kažkur. Reiškia, tokia galimybė buvo ir anksčiau, reikėjo kalbėtis“, – sakė KRK vadovas.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ketvirtadienį antrino antradienį premjerės išsakytai pozicijai, jog pieno ūkininkų prašomų 40 mln. eurų paramos biudžete nėra. Jis teigia, jog 8 mln. eurų yra ta suma, kurią valstybė yra pajėgi skirti šiuo metu.
V. Pranckietis savo ruožtu siūlė paskaičiuoti, kiek nukentėjusių ūkių turėtų nutraukti veiklą bei kiek dėl to valstybė praras biudžeto pajamų.
„Reikėtų skaičiuoti atvirkščiai – kiek tų verslų sužlugs ir kokių mokesčių neteks valstybė. Tada būtų galima aiškintis, ar turime surasti tuos pinigus, kurie vėliau per mokesčius grįžta į biudžetą – kokių netekimų turėsime, jei ūkiai žlugs“, – kalbėjo V. Pranckietis.
„O žlugs tikrai daug ūkių – vien dėl to, kad tiesiog ekonomiškai nepaveš ir tiesiog nebegali primokėti už tai, kad jie parduoda pieną. Nuostolis nesukuria ateities“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Vilniuje, šalia Seimo, prasidėjo didelė ūkininkų protesto akcija. Ji rengiama tęsiantis pieno gamintojų nepasitenkinimui dėl stipriai nukritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų bei ŽŪM ir Vyriausybės reakcijos į kilusią krizę.
Vilniaus miesto savivaldybė leido į piketą susirinkti 2,5 tūkst. asmenų, jį tęsti nuo 11 iki 15 val.
Piketą organizuoja Lietuvos pienininkų asociacija, o palaikymą pieno gamintojams antradienį išreiškė ir kitų žemės ūkio šakų atstovai, taip pat dalyvausiantys proteste.
ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie ŽŪM, Vyriausybės.
Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų. Dar anksčiau ŽŪM pristatė ilgalaikių priemonių paketą, kuris taip pat sulaukė kritikos.
Savaitės pradžioje ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje dalyvavo K. Navickas. Kur, kartu su Latvijos ministru Didziu Šmitu, prašė už žemės ūkį atsakingo komisaro Januszo Wojciechowskio iš ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo suteikti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį – kol pieno supirkimo kainos normalizuosis.
Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos poziciją palaiko dalis kitų šalių.
Kaip antradienį parlamentarams aiškino I. Šimonytė, vadinamoji „pieno krizė“ kilo, nes po labai aukštų kainų 2022 m., dalis pasaulinių maisto kainų staigiai sumažėjo. Tuo metu Lietuvos pieno sektoriuje labai didelė superkamo pieno dalis naudojama eksportuojamai produkcijai pagaminti, todėl pramonės įmonės, siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, sumažino supirkimo kainas ūkininkams, kurių derybinė galia mažiausia.
Pieno supirkimo kainos pastaruoju metu krenta ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Išankstiniais Europos Komisijos duomenimis, sausį ir vasarį vidutinė pieno supirkimo kaina Bendrijoje mažėjo atitinkamai 3,5 proc. ir 2,7 proc., nusileisdama žemiau 55 centų už kilogramą ribos.
