Laidos vedėjo paklaustas apie tai, jog dažnai priimto biudžeto kontekste dėl skirtingo skirtingų sektorių ar profesijų apmokestinimo minimas „gyvulių ūkis“, V. Pranckietis klausimą suprato labai tiesiogiai ir pradėjo kalbėti apie tikrus gyvulių ūkius ir gyvulių skaičių. George'o Orwello veikalas „Gyvulių ūkis“ yra tapęs klasika, o pats pasakymas „gyvulių ūkis“ dažnai naudojamas pabrėžti nelygią padėtį visuomenėje ar bendruomenėje, kur „vieni lygesni už kitus“, t. y. labiau privilegijuoti.
Tačiau realus Lietuvos gyvulių ūkis kol kas gyvena pakankamai gerai, nors Statistikos departamento paskelbtoje ataskaitoje apie šio sektoriaus pagaminamą produkciją matoma, kad sukuriama vertė mažėja, skaičiuojami nuostoliai po nederliaus metų, krenta kainos.
2018 m. žemės ūkio bendrosios produkcijos pagaminta už 2,18 mlrd. EUR, arba 9,5 proc. mažiau nei 2017 m., remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Augalininkystės produkcijos vertė sumažėjo 13,6 proc. Tam įtakos turėjo 17,3 proc. prastesnis žemės ūkio augalų derlius. Labiausiai mažėjo ankštinių augalų (42,3 proc.), rugių (31,5 proc.) ir kviečių (28,8 proc.) derlius. Augalininkystės produktų supirkimo kainos didėjo 4,4 proc. Daugiausia augo daržovių, miežių ir rugių supirkimo kainos – atitinkamai 17,4, 14,5 ir 13,6 proc., o labiausiai sumažėjo vaisių ir ankštinių augalų supirkimo kainos – atitinkamai 18,7 ir 7,7 proc.
Gyvulininkystės produkcijos vertė smuktelėjo 3 proc. Tam įtakos turėjo 3,3 proc. sumažėjusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos, iš jų labiausiai mažėjo kiaulių (12,2 proc.), kiaušinių (7,9 proc.) bei pieno (4,2 proc.) supirkimo kainos. Gyvulininkystės produkcijos apimtis paaugo 0,3 proc., nes buvo daugiau surinkta kiaušinių (18,4 proc.), išauginta kiaulių (3,1 proc.) ir galvijų (0,5 proc.).
Tiesioginės išmokos žemės ūkio produkcijai sumažėjo 0,6 proc. ir sudarė 331,1 mln. EUR, o kitos subsidijos gamybai augo 4,3 proc. ir sudarė 191,1 mln. EUR.
Materialinės išlaidos 2018 m., palyginti su 2017 m., išaugo 3,5 proc. Didėjo išlaidos sėkloms ir sodinamajai medžiagai (27,8 proc.), kurui ir energijai (17,1 proc.), veterinarijai (3,4 proc.).
2018 m. žemės ūkio pridėtinė vertė to meto kainomis siekė 0,91 mlrd. EUR, arba 26,4 proc. mažiau nei 2017 m.
„Gyvulininkystė, išskyrus kiaulininkystę, pakankamai stabilus sektorius. Mūsų gamyba perteklinė. Pavyzdžiui, kol kas stiprus pieno sektorius ir galvijienos eksportuojame tiek pat, kiek suvartojame patys. Paukštienos gamyba auga jau keletą metų iš eilės“, – analizuoja Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys
Ekspertas sako, kad ypatingai didelių problemų čia nėra. Tuo labiau, kad Žemės ūkio ministerija jau kelerius metus iš eilės šiais sričiai teikia prioritetą skiriant ES paramą.
Kainos priklauso nuo pasaulinės rinkos, todėl jų svyravimas natūralus ir čia mes nieko negalime pakeisti, tik prisitaikyti.
„Reikia tikėtis, kad šis sektorius dar kils, nes kol kas pakankamai nuvertintas. Visame pasaulyje ir pas mus buvo grūdų augintojų pakilimas ir žmonės atsisakė gyvulių. Bėda tik ta, kad jauni žmonės nenori eiti į gyvulininkystę, nes čia, skirtingai nei augalininkystėje, reikia dirbti kiekvieną dieną“, – dėsto A. Gapšys ir pateikia pavyzdį. Kiaulininkystė pas mus baigia numirti, o trūkstamą mėsą vežamės iš Europos. Tačiau tai viena iš nedaugelio sričių, kur nėra perteklinės produkcijos, kurią tektų eksportuoti.
