„Prabangūs viešbučiai ir restoranai užsakymus sumažino 80 proc. ir jų užsakomų vaisių ir daržovių asortimentas susitraukė. Dabar jis praktiškai toks pat, kaip ir eilinės valgyklos – agurkai, pomidorai, morkos. Neliko egzotiškų daržovių ir vaisių. Niekam nebereikia, pavyzdžiui, dumplainio, durano ir panašių augalų iš tolimų šalių“, – apie pokyčius pasakoja „Litbanos“, didmena prekiaujančios vaisiais ir daržovėmis, pirkimų vadybininkas Nerijus Pranckus ir juokauja, kad jei anksčiau jo parduodamų prekių sąrašas sunkiai tilpdavo į tris lapus, dabar tai nepilni du.
Laukia bankrotai
Maitinimo įstaigų vadovai optimizmu netrykšta.
„Restoranai tikėjosi, kad rudeniop sugrįš verslo klientai ir renginiai. Taip nenutiko. Neaišku ir koks bus Kalėdinis laikotarpis. Žmonės kol kas tiesiog lūkuriuoja, tačiau spėju, kad neužilgo pasipils bankrotai. Klausimas tik tai vyks dar šiemet, ar kitais metais, nes žmonės vilsis uždirbti per šventinį laikotarpį ir mėgins išsilaikyti bent iki to laiko“, – kaip gyvena pasakoja Tomas Rimydis, restorano „Ertlio namas“ savininkas ir prisipažįsta, kad dabar visi pradeda skaičiuoti net centus, kad tik uždirbtų.
„Litbanos“ atstovas sako, kad šefai nebenori rizikuoti. Apyvartos kritimas visiškai natūralus, nes nebeliko masinių renginių, arba jie ypatingai susitraukė. Pavyzdžiui, viešbučiuose veikiantiems restoranams liko tik svečiai, nors iki šiol dideli įmonių renginiai ir konferencijos buvo ypatingai didelė pajamų dalis.
„Egzotinių daržovių ir vaisių paprastai reikėdavo restoranų šefams, kurie ieškodavo įdomesnių patiekalų ir kito maisto. Dabar poreikio nebeliko“, – dėsto N. Pranckus.
Jis pateikia ir pavyzdį. „Knygų mugėje“ per tris dienas reikėdavo pamaitinti 5 tūkst. žmonių. Dabar tokio masto renginių tiesiog nebėra.
„Vienas vairuotojas pilnu autobusiuku važiuodavo į vieną tašką, dabar jis apvažiuoja kelis klientus“, – palygina N. Pranckus.
Egzotika Lietuvoje
T. Rimydis sako, kad savo meniu jis nekeitė, nes pagrindiniai tiekėjai lietuviai ūkininkai. Atsižvelgia į sezoniškumą ir valgiaraščio nekeičia, ieško vietinių produktų. Apyvartos ir svečių srautas krito kaip ir kitiems. Jis prognozuoja, kad be balandžio mėnesio pagerėjimo nebus.
„Ar keičiasi meniu nepasakysiu, tačiau vien nuo rugpjūčio apyvartos krito 40 proc., nes užsidarė lauko terasos ir tą pajutome. Matome ir tai, kad labai sumažėjo žmonių perkamoji galia. Turistų nėra, o lietuviai į ateitį žiūri su nerimu“, – aiškina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė. Evalda Šiškauskienė.
Jos žiniomis užsidarė turistinėse vietose įsikūrę maitinimo įstaigos, degustaciniai restoranai. Išliko tie, kurie buvo šalia didelių žmonių srautų. Ateitis taip pat kelia nerimą. Masiškai atšaukiami renginiai. Net jei jie vyksta ne nuotoliniu būdu, nebebūna didelių pobūvių, kad žmonės kuo mažiau kontaktuotų.
„Viešbučių užimtumas didmiesčiuose 6 proc. Valdžia to nesupranta, nes kurortai gyvena gerai, padėjo ir medikų kuponai. Verslo viešbučiams didmiesčiuose tragedija ir pagalbos nesulaukiame, o prasideda šildymo sezonas. Prašome subsidijos išsilaikyti iki kito pavasario“, – dėlioja E. Šiškauškienė.
