aA
Seimo kaimo reikalų komitete svarstyta kaip elgtis augant įtampai tarp ūkininkų ir grūdų supirkėjų – daugėja atvejų, kai kyla konfliktai, nes derlius šiemet mažesnis nei pernai ir dalis ūkių negali įvykdyti žiemą pasirašytų išankstinių sutarčių.
© DELFI / Andrius Ufartas

Iš kitos pusės, ūkininkai, motyvuodami force majeure – dėl sausros ši padėtis paskelbta visoje Lietuvoje, gudrauja ir atsisako parduoti grūdus pagal išankstines sutartis, nes šiandien kaina aukštesnė nei ta, kuri buvo prisiimant įsipareigojimus.Neoficialiai kalbama, kad gudrauti gali iki 5 proc. ūkinininkų. Tačiau tai didžiausi ir ekonomiškai stipriausi ūkiai.

Visi gudrauja

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos duomenimis, išankstinių sutarčių sudaryta 2,5 mln. T ir šiandien jų nevykdymas 600 tūkst. t. Visas šis kiekis iš karto buvo parduotas biržoje ir šiandien turi būti išvežtas. Supirkėjų nuostoliai šiandien, sezonui dar nepasibaigus, 35 mln. Eur. Piktybiškiems ūkiams pradėtos taikyti sankcijos – reikalaujama, kad jie padengtų kainos skirtumą tarp tos, kur buvo sutarties pasirašymo momentu ir šios dienos.

Karolis Šimas, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovas, sako, jog problema yra pats išankstinių sutarčių neapibrėžtumas ir riziko valdymo instrumentų nebuvimas. Pavyzdžiui, dabar dėl bėdų kalta sausra, o ne perdirbėjas ar ūkininkas. Šią riziką eliminuoti gali draudimas, tačiau pas mus ši sistema neveikia. Jei gautų draudimą, ūkininkas neturėtų bėdų nei su perdirbėjais, nei su supirkėjais. Čia būtų išeitis.

Andriejus Stančikas, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas, sako, jog ūkininkai jau antrus metus iš eilės negauna normalaus derliaus. Tačiau šiandien vienas iš pagrindinių klausimų – išankstinės sutartys.

Andriejus Stančikas
Andriejus Stančikas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Sulaukiame daugybės skambučių ir pagrindinis klausimas, kaip veikia force majeure. Bendraujant su Prekybos pramonės ir amatų rūmais paaiškėjo, kad pažymų išimta tik 19. Paaiškėjo, kad supirkėjai ūkininkus gasdina, kad jei jie išsiims pažymas, tai su jais bus nutrauktas bet koks bendravimas ir prieš juos imamasi teisinių priemonių,“ – kas vyksta aiškina A. Stančikas.

Jis pripažįsta, kad iš kitos pusės, ūkininkai įsivaizduoja, kad šios pažymos gavimas nubrauks įsipareigojimus. Kita problema, pasak politiko, kuris ir pats ūkininkauja – sąskaitų faktūrų išrašymas. Ūkininkai skundžiasi, kad jos neišrašomas, o tuo pačiu už atvežtą derlių nemokami pinigai po mėnesį ir daugiau. Ir neišrašomos būtent tiems, kurie turi sutartis. Tačiau mokesčių inspekcija tokį elgesį vertina tik kaip nedidelį drausminį pažeidimą.

Dar viena problema – grūdai parduoti, bet atsiskaitymas vėluoja. „Nekalbu apie gudručius, kurie nori grūdus parduoti ne pagal sudarytą sutartį, o apie tuos, kurie parduoda sąžiningai. Net ir su tokiais neatsiskaitoma normaliai“, – sako A. Stančikas ir neslepia, kad ūkininkas taip pat turėjo įvertinti, kad kainos galėjo pakisti. Tačiau dabar jie nebegauna pinigų už parduotą derlių ir negali pirkti degalų ir vykdyti sėjos. Ūkis praktiškai žlugodomas.

„Čia jau klausimas supirkėjams, ar jiems reikia derliaus ir partnerio, ar sužlugdyti ūkininką“, - sako A. Stančikas.

Draudimas neveikia, ES paramos nebus

Venantas Griciūnas, žemės ūkio viceministras, skaičiuoja, kad šiandien derlius 21 proc. mažesnis nei vidutinis. Tai duomenys, kuriuos pateikė patys ūkininkai. 35 mažiau avižų, 11 proc, kviečių ir miežių. Tačiau javų kaina pakilo 16 proc. Rugių supirkimas sumažėjo 40 proc. Kaina 17 proc. Vienintelė gera kultūra miežiai, kurių supirkta 117 proc. daugiau nei pernai, o kaina 29 proc. didesnė. Viceministras sako, kad ministerija priėmė sprendimus, kurie palengvintų ūkininkų dalią ir galėtų nevykdyti dalies įsipareigojimų.

„Sausra tai draudiminis įvykis. Į ES kreipėsi net tokios šalys Vokietija, Švedija, tačiau joms buvo atsisakyta padėti. Argumentų, kodėl Lietuva turėtų gauti išmokas, kai kitiems neduodama, nėra“, – sako V. Griciūnas ir tuo pačiu pripažįsta, kad vertinant draudiminį įvykį paaiškėjo, kad net jei ūkininkai būtų apsidraudę, išmokų jie nebūtų gavę.

Dabar deramasi su šia bendrove, kad sąlygos būtų pakeistos ir pritaikytos prie Lietuvos sąlygų. Svarstoma iki 70 proc. padidinti paramą draudimui.

Pažyma ne indulgencija

„Force majeure pažymos kaina – 200 eurų – bus kompensuojama, tačiau ji neatleidžia nuo įsipareigojimų vykdymo. Tai yra susitarimas tarp perkančiojo ir parduodančio. Sunku būtų įsivaizduoti, kaip valstybės mastu galėtume priversti privačias įmones priimti šią pažymą ir netaikyti sankcijų“, – sako Griciūnas.

Seimo narys Kazys Starkevičius siūlo kitokį problemos sprendimo būdą: „Matau bėdas, kurios neišspręstos. Ūkininkai daro išankstines sutartis, nes jiems trūksta apyvartinių lėšų. Kalbame apie solidarumo fondą. Pavyzdžiui, išdalinsite 17 mln. eurų, nors ūkininkai sutiko, kad pinigus būtų galima neišdalinti po kelis šimtus eurų, o kurti tokį fondą, iš kurio būtų galima pasiskolinti apyvartinėms lėšoms. Tai būtų atsvara, kad nereikėtų eiti pas supirkėją. Tada būtų pasirinkimas: bankas, supirkėjas ar šis solidarumo fondas. Kitas dalykas, ką ministerija gali, tai anksčiau išmokėti tiesiogines išmokas.“

Bankai nebenori skolinti

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas kiek kitaip nei politikai vertina susiklosčiusią padėtį: „Sezono pradžioje Žemės ūkio ministerijoje surengėme susitikimą su rinkos dalyviais. Kalbėjome apie rizikos valdymo standarto įvedimą. Sutartyse turi būti ūkininko ar bendrovės deklaracija, kokį derliaus dalį kontraktuoja, kad galėtų įvertinti riziką. Normali rizika trečdalis. Jei šis kiekis didesnis, abi šalys jau turės spręsti, ar tokią sutartį pasirašyti. Be to, šiandien sutarę, kad perdirbėjų ir augintojų asociacijos prisidės prie pinigų srauto valdymo – reikia spręsti, kas padengs susidariusį nuostolį. Narių prašome ūkininkų nepalikti likimo valiai ir padėti pasiruošti naujam sezonui. Tačiau tai bus sudėtinga, nes matome, kad finansų sektorius prisideda vis mažiau. Iki šiol tuo užsiimdavo supirkėjai, kurie tiekdavo trąšas. Galėtų prie apyvartinių lėšų daugiau prisidėti bankai. Valstybė galėtų paraginti kredito įstaigas finansuoti rizikingesnį sektorių. Tam yra įvairių finansinės inžinerijos priemonių, nes savais pinigais bankai į šį sektorių neis. Tuo labiau, valstybė gali skolintis ypatingai pigiai. Kita dalis – pasėlių draudimo sistemos tobulinimas.“

Asociacijos vadovas tikina, jog vyksta diskusijos ir perdirbėjai su ūkininkais stengiasi susitarti. Dabar du ūkininkų tipai. Vieni viską pardavę, kiti tiesiog neskuba ir laukia geresnės kainos, kurios dabar smunka. Supirkėjai taip pat sumišę, nes nežino, kurie ūkininkai meluoja, kurie tikrai patekę į bėdą.

Karolis Šimas
Karolis Šimas
© DELFI / Domantas Pipas

Siūlo atidėti nuostolius

K. Šimas lėšų stygių įvardina kaip pagrindinę problemą: „Žemės ūkiui trūksta pinigų. Sektorius laikomas rizikingu ir nestabiliu. Bankai nenori finansuoti ūkininkų, kurie patys dažnai nesuvaldo rizikos. Supirkėjų apie 30 ir konkurencija milžiniška. Daroma viskas, kad įtikti ūkininkui. Dažnai ūkininkai pasirašo išankstines sutartis, nes gauna avansą. Be to, niekas nežino kokia bus kaina. Pernai ir užpernai kainos buvo didesnės 20-30 proc. nei per javapjūtę nei žiemą. Dabar atvirkščiai.“

Jis sako, kad supirkėjai ieško sprendimo ir siūlo nuostolį, kuris susidarė nuo neįvykdytos sutarties kainų skirtumo perkelti į kitus metus. Taip ūkininkai išspręs savo pinigų srautą. Tačiau jei mes dabar nutrauktume finansavimą, būtų bėda. Visos įmonės jau paskolinę 500 mln. Eurų ir toliau turime skolinti. Tačiau ūkiai neturi alternatyvos ir jei mes sustosime toliau skolinti, jie gali žlugti.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kėdainių rajone atšaukta ekstremalioji situacija dėl kiaulių maro (4)

Rugsėjo 21 dieną Kėdainių rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimu...

Lietuvoje baigėsi trąšos – kaltininkai šalia Lietuvos „Agrokoncernas“: visus buvome perspėję (104)

Pernai ūkininkai nepasėjo visų žieminių kultūrų dėl ekstremalių liūčių, o šiemet...

Šuliniai toliau stovi be vandens (1)

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, gegužę prasidėjęs gruntinio...

Per 2 savaites maro protrūkių ūkiuose nenustatyta (1)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad per pastarąsias dvi savaites...

Aviečių augintojai gamtos malonėje – šie metai geri, bet neaišku, kas bus po rudens išdaigų (12)

Literatūroje rašoma, kad aviečių sezonas baigiasi, kai prasideda pirmosios šalnos, tačiau...

Top naujienos

Ušackas pranešė, kad pralaimėjęs Šimonytei partinius rinkimus, Prezidento posto nesiektų (205)

Prie Prezidento rinkimų starto linijos – ir Ingrida Šimonytė . Ką pasirinks TS–LKD: ją ar...

Karbauskis už Grybauskaitės pasiūlymo mato kyšančias farmacininkų ausis (614)

Tikrasis prezidentės pateiktų priemonių konkurencingumui didinti tikslas yra sustabdyti planus dėl...

Orai: šaltis po truputį įsigalės

Savaitė, prasidėjusi šalčiu, nelepins ir toliau. Artimiausiomis dienomis žadama daugiau...

Lietuviai nukeliavo į turistų aplenkiamą Iraną: šiurpių mirties bausmių vieta stebino svetingumu (54)

Keliauti į Iraną sugalvojau tada, kai perskaičiau daug informacijos apie tenykščius žmones, jų...

Broliai Ballai autobusu grįžo į Lietuvą (28)

Sausio mėnesį krepšininkai Lamelo ir LiAngelo Ballai atvyko į Lietuvą. Tuo metu Vilniaus oro...

Nekaltas pirkinys oro uosto užkandinėje baigėsi tragedija (31)

Viena mergina mirė nuo stiprios alergijos sezamams, kai oro uosto kavinėje „Pret a Manger“,...

FIFA metų geriausiu futbolininku išrinktas ne Ronaldo – triumfavo Modričius lietuvių balsai rinkimuose (8)

Šių metų sensacija Kroatijos rinktinės ir Madrido „Real“ variklis 33 metų Luka Modričius...

Putinas pateikė savo versiją dėl lėktuvo numušimo Sirijoje Kremlius išplatino viešą pareiškimą (443)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu pareiškė...

Per žiniasklaidos dieną Valančiūnas driokstelėjo: galime išspardyti kitų užpakalius (5)

Toronto „Raptors“ žiniasklaidos diena neaplenkė ir komandos vidurio puolėjo 26 metų Jono...

Lengviausias būdas iššveisti pridegusį puodą: jokio mirkymo – prireiks tik vienos priemonės (27)

Kam gi nepasitaiko, kad ruošiant maistą pora minučių, kurioms žūtbūt prireikia pasitraukti nuo...