aA
Seimo kaimo reikalų komitete svarstyta kaip elgtis augant įtampai tarp ūkininkų ir grūdų supirkėjų – daugėja atvejų, kai kyla konfliktai, nes derlius šiemet mažesnis nei pernai ir dalis ūkių negali įvykdyti žiemą pasirašytų išankstinių sutarčių.
© DELFI / Andrius Ufartas

Iš kitos pusės, ūkininkai, motyvuodami force majeure – dėl sausros ši padėtis paskelbta visoje Lietuvoje, gudrauja ir atsisako parduoti grūdus pagal išankstines sutartis, nes šiandien kaina aukštesnė nei ta, kuri buvo prisiimant įsipareigojimus.Neoficialiai kalbama, kad gudrauti gali iki 5 proc. ūkinininkų. Tačiau tai didžiausi ir ekonomiškai stipriausi ūkiai.

Visi gudrauja

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos duomenimis, išankstinių sutarčių sudaryta 2,5 mln. T ir šiandien jų nevykdymas 600 tūkst. t. Visas šis kiekis iš karto buvo parduotas biržoje ir šiandien turi būti išvežtas. Supirkėjų nuostoliai šiandien, sezonui dar nepasibaigus, 35 mln. Eur. Piktybiškiems ūkiams pradėtos taikyti sankcijos – reikalaujama, kad jie padengtų kainos skirtumą tarp tos, kur buvo sutarties pasirašymo momentu ir šios dienos.

Karolis Šimas, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos vadovas, sako, jog problema yra pats išankstinių sutarčių neapibrėžtumas ir riziko valdymo instrumentų nebuvimas. Pavyzdžiui, dabar dėl bėdų kalta sausra, o ne perdirbėjas ar ūkininkas. Šią riziką eliminuoti gali draudimas, tačiau pas mus ši sistema neveikia. Jei gautų draudimą, ūkininkas neturėtų bėdų nei su perdirbėjais, nei su supirkėjais. Čia būtų išeitis.

Andriejus Stančikas, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas, sako, jog ūkininkai jau antrus metus iš eilės negauna normalaus derliaus. Tačiau šiandien vienas iš pagrindinių klausimų – išankstinės sutartys.

Andriejus Stančikas
Andriejus Stančikas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Sulaukiame daugybės skambučių ir pagrindinis klausimas, kaip veikia force majeure. Bendraujant su Prekybos pramonės ir amatų rūmais paaiškėjo, kad pažymų išimta tik 19. Paaiškėjo, kad supirkėjai ūkininkus gasdina, kad jei jie išsiims pažymas, tai su jais bus nutrauktas bet koks bendravimas ir prieš juos imamasi teisinių priemonių,“ – kas vyksta aiškina A. Stančikas.

Jis pripažįsta, kad iš kitos pusės, ūkininkai įsivaizduoja, kad šios pažymos gavimas nubrauks įsipareigojimus. Kita problema, pasak politiko, kuris ir pats ūkininkauja – sąskaitų faktūrų išrašymas. Ūkininkai skundžiasi, kad jos neišrašomas, o tuo pačiu už atvežtą derlių nemokami pinigai po mėnesį ir daugiau. Ir neišrašomos būtent tiems, kurie turi sutartis. Tačiau mokesčių inspekcija tokį elgesį vertina tik kaip nedidelį drausminį pažeidimą.

Dar viena problema – grūdai parduoti, bet atsiskaitymas vėluoja. „Nekalbu apie gudručius, kurie nori grūdus parduoti ne pagal sudarytą sutartį, o apie tuos, kurie parduoda sąžiningai. Net ir su tokiais neatsiskaitoma normaliai“, – sako A. Stančikas ir neslepia, kad ūkininkas taip pat turėjo įvertinti, kad kainos galėjo pakisti. Tačiau dabar jie nebegauna pinigų už parduotą derlių ir negali pirkti degalų ir vykdyti sėjos. Ūkis praktiškai žlugodomas.

„Čia jau klausimas supirkėjams, ar jiems reikia derliaus ir partnerio, ar sužlugdyti ūkininką“, - sako A. Stančikas.

Draudimas neveikia, ES paramos nebus

Venantas Griciūnas, žemės ūkio viceministras, skaičiuoja, kad šiandien derlius 21 proc. mažesnis nei vidutinis. Tai duomenys, kuriuos pateikė patys ūkininkai. 35 mažiau avižų, 11 proc, kviečių ir miežių. Tačiau javų kaina pakilo 16 proc. Rugių supirkimas sumažėjo 40 proc. Kaina 17 proc. Vienintelė gera kultūra miežiai, kurių supirkta 117 proc. daugiau nei pernai, o kaina 29 proc. didesnė. Viceministras sako, kad ministerija priėmė sprendimus, kurie palengvintų ūkininkų dalią ir galėtų nevykdyti dalies įsipareigojimų.

„Sausra tai draudiminis įvykis. Į ES kreipėsi net tokios šalys Vokietija, Švedija, tačiau joms buvo atsisakyta padėti. Argumentų, kodėl Lietuva turėtų gauti išmokas, kai kitiems neduodama, nėra“, – sako V. Griciūnas ir tuo pačiu pripažįsta, kad vertinant draudiminį įvykį paaiškėjo, kad net jei ūkininkai būtų apsidraudę, išmokų jie nebūtų gavę.

Dabar deramasi su šia bendrove, kad sąlygos būtų pakeistos ir pritaikytos prie Lietuvos sąlygų. Svarstoma iki 70 proc. padidinti paramą draudimui.

Pažyma ne indulgencija

„Force majeure pažymos kaina – 200 eurų – bus kompensuojama, tačiau ji neatleidžia nuo įsipareigojimų vykdymo. Tai yra susitarimas tarp perkančiojo ir parduodančio. Sunku būtų įsivaizduoti, kaip valstybės mastu galėtume priversti privačias įmones priimti šią pažymą ir netaikyti sankcijų“, – sako Griciūnas.

Seimo narys Kazys Starkevičius siūlo kitokį problemos sprendimo būdą: „Matau bėdas, kurios neišspręstos. Ūkininkai daro išankstines sutartis, nes jiems trūksta apyvartinių lėšų. Kalbame apie solidarumo fondą. Pavyzdžiui, išdalinsite 17 mln. eurų, nors ūkininkai sutiko, kad pinigus būtų galima neišdalinti po kelis šimtus eurų, o kurti tokį fondą, iš kurio būtų galima pasiskolinti apyvartinėms lėšoms. Tai būtų atsvara, kad nereikėtų eiti pas supirkėją. Tada būtų pasirinkimas: bankas, supirkėjas ar šis solidarumo fondas. Kitas dalykas, ką ministerija gali, tai anksčiau išmokėti tiesiogines išmokas.“

Bankai nebenori skolinti

Ignas Jankauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas kiek kitaip nei politikai vertina susiklosčiusią padėtį: „Sezono pradžioje Žemės ūkio ministerijoje surengėme susitikimą su rinkos dalyviais. Kalbėjome apie rizikos valdymo standarto įvedimą. Sutartyse turi būti ūkininko ar bendrovės deklaracija, kokį derliaus dalį kontraktuoja, kad galėtų įvertinti riziką. Normali rizika trečdalis. Jei šis kiekis didesnis, abi šalys jau turės spręsti, ar tokią sutartį pasirašyti. Be to, šiandien sutarę, kad perdirbėjų ir augintojų asociacijos prisidės prie pinigų srauto valdymo – reikia spręsti, kas padengs susidariusį nuostolį. Narių prašome ūkininkų nepalikti likimo valiai ir padėti pasiruošti naujam sezonui. Tačiau tai bus sudėtinga, nes matome, kad finansų sektorius prisideda vis mažiau. Iki šiol tuo užsiimdavo supirkėjai, kurie tiekdavo trąšas. Galėtų prie apyvartinių lėšų daugiau prisidėti bankai. Valstybė galėtų paraginti kredito įstaigas finansuoti rizikingesnį sektorių. Tam yra įvairių finansinės inžinerijos priemonių, nes savais pinigais bankai į šį sektorių neis. Tuo labiau, valstybė gali skolintis ypatingai pigiai. Kita dalis – pasėlių draudimo sistemos tobulinimas.“

Asociacijos vadovas tikina, jog vyksta diskusijos ir perdirbėjai su ūkininkais stengiasi susitarti. Dabar du ūkininkų tipai. Vieni viską pardavę, kiti tiesiog neskuba ir laukia geresnės kainos, kurios dabar smunka. Supirkėjai taip pat sumišę, nes nežino, kurie ūkininkai meluoja, kurie tikrai patekę į bėdą.

Karolis Šimas
Karolis Šimas
© DELFI / Domantas Pipas

Siūlo atidėti nuostolius

K. Šimas lėšų stygių įvardina kaip pagrindinę problemą: „Žemės ūkiui trūksta pinigų. Sektorius laikomas rizikingu ir nestabiliu. Bankai nenori finansuoti ūkininkų, kurie patys dažnai nesuvaldo rizikos. Supirkėjų apie 30 ir konkurencija milžiniška. Daroma viskas, kad įtikti ūkininkui. Dažnai ūkininkai pasirašo išankstines sutartis, nes gauna avansą. Be to, niekas nežino kokia bus kaina. Pernai ir užpernai kainos buvo didesnės 20-30 proc. nei per javapjūtę nei žiemą. Dabar atvirkščiai.“

Jis sako, kad supirkėjai ieško sprendimo ir siūlo nuostolį, kuris susidarė nuo neįvykdytos sutarties kainų skirtumo perkelti į kitus metus. Taip ūkininkai išspręs savo pinigų srautą. Tačiau jei mes dabar nutrauktume finansavimą, būtų bėda. Visos įmonės jau paskolinę 500 mln. Eurų ir toliau turime skolinti. Tačiau ūkiai neturi alternatyvos ir jei mes sustosime toliau skolinti, jie gali žlugti.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kinija nesuvaldo Afrikinio kiaulių maro (3)

Jungtinių Tautų Gyvūnų sveikatos ekstremalių situacijų valdymo centras kartu su Maisto ir...

Rusija mėsos gamybą šiemet padidino 3 proc., pieno - 1,2 proc. (6)

Rusijos federalinės statistikos tarnybos ("Rosstat") duomenimis, mėsos šalyje per 10 šių metų...

Sinkevičius: lentpjūvėms trūksta medienos, bet šalis žaliavą eksportuoja (57)

Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius teigia, kad naujos jo pareigos Vyriausybėje privertė į...

Kol ministerija ruošiasi persikraustymui, iš jos bėga darbuotojai (32)

Sausį Kaune, pasak Lietuvos „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, duris atvers Žemės ūkio...

Lietuviai laimėjo konkursą tiekti grūdus Saudo Arabijai (24)

Prekybos grūdais bendrovė „ Agrorodeo ” tarptautinio viešojo konkurso metu pardavė 65 tūkst....

Top naujienos

Auštrevičius kritikuoja Grybauskaitės dešimtmetį: Lietuva tampa pigia Vakarų Europos kopija (6)

Gana anksti apie savo dalyvavimą 2019 m. rinkimuose į Lietuvos prezidentus pranešęs Liberalų...

Gyvai / Eurolygos testas Maskvoje: CSKA – „Žalgiris“ (53)

Kauno „Žalgirio“ ekipa trečiadienį pradeda rusiškų išbandymų etapą: trečiadienį Lietuvos...

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė (416)

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

Būsto paskola: kiek ji kainuoja ir kaip reikia derėtis su banku kokias palūkanas rinktis geriausia (5)

Ekspertai sako, kad šiuo metu pinigai yra pigūs. Tačiau, nors palūkanos nėra didelės, imant...

Lietuvių kavos gėrimo įpročiai šiurpina italą: mane purto tas užpylimas (129)

Kava – vienas populiariausių žmonijos gėrimų, be kurios neapsieina daugelio žmonių rytas. O...

Užkalnis. Apie asocialus, čigonus, pašalpinius ir kitus blogus žodžius (278)

Sužinojau, kad žodžio „asocialas“ mūsų vis dar laisvoje, bet sparčiai nelaisvėjančioje...

Dar niekur nerodytame Eimunto Nekrošiaus žmonos interviu – itin atviri prisipažinimai (1)

INIT televizija paviešino dar niekur neskelbtą interviu su legendinio režisieriaus Eimunto...

Eimunto Nekrošiaus bičiulis apie režisierių ištikusias sveikatos problemas: kalba ėjo apie operaciją (32)

Kartu su visa šalimi mylimo ir talentingo režisieriaus gedintys aktorius bei režisierius Adolfas...

Lietuvoje atsiras vieta, kur miško kirtėjai bus nepageidaujami (3)

Kiekviena pasaulio šalis gali džiaugtis savo turimais gamtos turtais. Saugant unikalų gamtos...