aA
Pernai ES žaliojo kurso pagrindu buvo sukurta žemės ūkio bei maisto pramonei svarbi strategija „Nuo lauko iki stalo“. Nors joje numatyti tikslai iki 2030 m. padidinti tvarumą gražūs, tačiau maisto augintojams nerimą kelia galimos tikslų įgyvendinimo priemonės ir jų pasekmės.
Pokyčių žemės ūkyje kaina: augs kainos, trūks maisto, tad jį teks importuoti iš trečiųjų šalių
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip rodo naujausi tyrimai, ES žemės ūkių derlius ir jo kokybė reikšmingai kristų. Vartotojui tai reikštų aukštesnes maisto produktų kainas ir prastesnę jo kokybę, mat dėl maisto trūkumo produktus tektų importuoti iš trečiųjų šalių, kuriuose aplinkosauginiai ir maisto saugos reikalavimai nėra tokie griežti. Maža to, pasaulinių klimato kaitos tikslų taip pat nebūtų pasiekta, rašoma pranešime.

Beveik 30 Europos žemės ūkio ir maisto sektoriaus organizacijų išplatino viešą pranešimą, kuriame teigia, jog palaiko principinį siekį didinti tvarumą maisto tiekimo grandinėje, tačiau įgyvendinant strateginius tikslus taip, kaip siūloma dabar, nukentės ES vartotojai ir Europos pasididžiavimu tapęs žemės ūkio sektorius. Anot organizacijų, politinių lozungų laikas jau praėjo ir institucijoms būtina kalbėti apie tai, kokį neigiamą poveikį ES šalių žemės ūkiui gali turėti neįvertintų „Nuo lauko iki stalo“ tikslų įgyvendinimas.

Derlius mažės, tapsime priklausomi nuo trečiųjų šalių

Įvairios mokslo institucijos per pastaruosius mėnesius paskelbė net keletą skirtingų tyrimų, kuriuose vertintas „Nuo lauko iki stalo“ ir „Biologinės įvairovės“ strategijų poveikis žemės ūkiui ES šalyse. Skirtingi tyrimai patvirtina tą patį faktą, kad aklai siekiant „Nuo lauko iki stalo“ strategijoje numatytų tvarumo tikslų ES žemės ūkio produkcija sumažės, kai kuriose srityse – itin smarkiai.

Nyderlandų Vageningeno universiteto ir mokslinių tyrimų centro (WUR) tyrimas (jo ataskaitą žadama viešai paskelbti artimiausiomis savaitėmis) nustatė, kad augalininkystės ūkiuose derlius sumažėtų vidutiniškai 10-20 proc., o kai kurių kultūrų – net iki 50 procentų. O ES gyvulininkystės ūkių produkcija trauksis 20 proc., o kiaulienos – 17 procentų, rodo Vokietijos Kylio universiteto tyrimas. Tuo tarpu JAV žemės ūkio departamento tyrime daroma išvada, kad strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ nustatyti tikslai lemtų maisto trūkumą 22 mln. žmonių.

Pokyčių žemės ūkyje kaina: augs kainos, trūks maisto, tad jį teks importuoti iš trečiųjų šalių
© DELFI / Andrius Ufartas

Apskritai, mokslininkų vertinimu, dėl naujų reikalavimų Europai iš maisto produktų eksportuotojos gresia tapti jų importuotoja, priklausoma nuo trečiųjų šalių. O tai prieštarauja Europos Komisijos per Covid krizę iškeltam tikslui didinti regiono nepriklausomybę nuo trečiųjų šalių.

Maža to, ES Jungtinio tyrimų centro (JTC) tyrimas nustatė, kad nors „Nuo lauko iki stalo“ strategija siekia sumažinti Europos žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 40-60 proc., dėl sumažėjusio produktyvumo Europai teks pirkti maisto produktus iš trečiųjų šalių, tad šios ŠESD emisijos tiesiog persikels į kitas šalis ir realiai nebus sumažintas neigiamas poveikis planetai.

Tad tyrimų duomenys aiškiai rodo neigiamą poveikį prekybai, ūkininkų pajamoms ir galiausiai vartotojų kainoms.

Tvarumą padidintų inovacijos ir adekvatūs tikslai

Kaip skelbia pranešimą išplatinusios organizacijos, ES žemės ūkis šiuo metu yra vienas iš labiausiai išteklius ir aplinką tausojančių pasaulyje. Nepaisant to sektoriaus dalyviai puikiai supranta klimato kaitos iššūkius ir nori prie jų prisidėti.

Organizacijos teigia, kad būtent inovacijos ir tinkamai suformuota ES žemės ūkio politika, tinkamai nustatyti tikslai leistų ūkininkams auginti produkciją dar tvaresniu būdu. O politika ir strateginiai tikslai turėtų būti formuojami remiantis duomenimis ir išsamiomis analizėmis, ir neturėtų žlugdyti ES žemės ūkio. Todėl organizacijos prašo EK atlikti išsamų bendrą „Nuo lauko iki stalo“ strategijos tikslų poveikio įvertinimą.

„Mes, kaip ir EK, trokštame užbaigti diskusijas dėl būtinybės atlikti bendrą poveikio vertinimą. Norime suprasti, kur gali kilti problemų, kad galėtume aptarti galimus sprendimus, – teigiama organizacijų pranešime. – Jei derlius ir maisto gamyba ES sumažės, ką prognozuoja mokslininkai, tuomet žemės ūkio žaliavų ir ingredientų importas į ES neabejotinai išaugs ir ES, norėdama išmaitinti savo gyventojus, taps priklausoma nuo importo. O tai sukels keletą politinių ir maisto saugos pavojų Europos vartotojams.“

Aktualu ir Lietuvos vartotojams bei ūkiui

Lietuvos augalų apsaugos asociacija teigia, kad Europoje vykstančios diskusijos yra aktualios ir vartotojams bei ūkininkams Lietuvoje.

„Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims labai svarbu, kad prieš priimant „Nuo lauko iki stalo“ strategijai įgyvendinti būtinus nacionalinius įsipareigojimus būtų įvertinta reali padėtis, galimas poveikis, o pertekliniai ar skubotai įgyvendinami reikalavimai nesužlugdytų šalies ūkių. Antraip vartotojams maisto kainos reikšmingai augs, patys užsiauginsime per mažai maisto ir turėsime valgyti įvežtinę trečiųjų šalių produkciją“, – sako asociacijos vadovė Zita Varanavičienė.

Pasak jos, Lietuvos augalininkystės ūkiai jau šiandien ūkininkauja tvariau ir naudoja žymiai mažiau augalų apsaugos produktų (pesticidų), kurių naudojimą strategijoje siūloma toliau mažinti. „Pavyzdžiui, Lietuvos ūkiuose hektare vidutiniškai sunaudojama 0,9 kilogramo veikliosios augalų apsaugos medžiagos, kai Vakarų Europos valstybėse šis rodiklis siekia 5-8 kg/ha. Net ir intensyviausiuose augalininkystės plotuose, dėl trumpesnio auginimo sezono ir retesnių kenkėjų bangų žymiai mažesnis apsaugos produktų poreikis. Todėl svarbu, kad LR politikai ir Vyriausybė, prisiimdami Europinius įsipareigojimus, atsižvelgtų į absoliučius skaičius, o ne viską matuotų procentiškai“, – teigia Z. Varanavičienė

Ragina neatidėti diskusijų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad nors iki „Nuo lauko iki stalo“ tikslų įgyvendinimo liko 8 metai, žemės ūkio sektoriui tai nėra ilgas laikotarpis. Todėl skubiai reikia platesnių diskusijų dėl daromų pasirinkimų, jos turi būti pagrįstos tyrimų duomenimis bei analizėmis.

„Pastarieji europinio lygio tyrimai, analizuojantys didžiųjų strategijų poveikį žemės ūkiui, patvirtina mūsų nuogąstavimus, kuriuos išsakome čia, Lietuvoje – matome, kad žemės ūkis nebėra suvokiamas kaip pagrindinis maisto tiekėjas, užtikrinantis jo prieinamumą visiems gyventojams. ES strategijos dar net nepradėtos įgyvendinti, o maisto kainos jau kyla. Nesunku įsivaizduoti, kaip šie procesai paveiks gyventojus, kuriems svarbu subalansuoti savo lėšas ne tik perkant maistą, bet ir atremiant energetinių išteklių kainų augimą. Mes visiškai pritariame krypčiai judėti tvarumo link, bet taip pat raginame diskutuoti, tartis, atsižvelgti į mokslo žinias bei praktiką ir, svarbiausia, į žmones“, – sakė LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.1538

Ukrainoje pradėta pardavinėti žemės ūkio paskirties žemė – kokia jos kaina (63)

Spalį vidutinė žemės Ukrainoje kaina padidėjo iki beveik 44 tūkst. grivinų, arba 1294 euro už...

Pieno supirkimo kainos auga, produktų eksportas priešpandeminio lygio apimčių nepasiekė (1)

Pieno supirkimo kainoms kopiant į viršų, lietuviškų pieno gaminių eksportas išlieka stabilus,...

Daržovių augintojus užpuolė kenkėjai iš Ispanijos: nuostolius kompensuos didesnėmis kainomis (121)

Prabėgusi karšta vasara parodė, kad daržovių augintojams ūkininkauti be lietinimo sistemų vargu...

Pinigų lietus: tvaresnei veiklai ūkininkai gaus milijardą eurų (22)

Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023-2027 metais finansuoti bus skirti daugiau negu 4...

Ūkininkai iš valstybės biudžeto gaus daugiau (1)

Kitąmet šalies ūkininkus pasieks šeštadaliu didesnė parama negu šiemet – beveik 1,2...

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (121)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (108)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Savaitę užbaigsime rudeniška dargana: saulės nesitikėkite

Šiandien išliksime šiauriau Lietuvos slenkančio ciklono įtakoje. Vyraus debesuotas su...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (8)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (63)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Julija Leimonė | D+

Kauno elito šėlionės „Metropolyje“ perspjautų ir šias dienas: nesibaigiantys baliai su pusnuogėmis šokėjomis – tik viena iš detalių

1899-ieji, Kaunas . Tarp Rusijos ir Vokietijos imperijų bręsta įtampa, vėliau išvirsianti į...

Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma (587)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie...

ES kova su narkotikų platintojais: kai kurios nusikaltėlių veikimo schemos darosi vis aiškesnės (52)

Nei pandemija, nei buvusios krizės ne tik nesutrukdė organizuoto nusikalstamo grupuotėms vykdyti...

„Šok su žvaigžde“ eteryje – dramatiška kova dėl išlikimo ir netikėtumas: aikštelę paliko pirmoji pora (62)

Šeštadienio vakarą su žiūrovais vėl sveikinosi pasaulį ir Lietuvą užbūręs projektas „...

Aprašė ypatingą naktį motelyje: išvesk mane iš doros kelio (18)

Noriu vesti tave iš proto. Vilkėti raudoną suknelę ir tapti deginančia lava, naikinančia visas...