aA
Vyriausybė trečiadienio pasitarime bandė spręsti dėl nutarimo perkelti Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir jai pavaldžias įstaigas į Kauną.

Rengiant 2020 metų valstybės biudžeto projektą, ministerijos perkėlimui būtų numatyti papildomi asignavimai, o patalpos Kaune būtų nuomojamos iš privataus sektoriaus.

Ar tikrai žemės ūkio ministerijos perkėlimui į Kauną skirtų 5 milijonų negalima panaudoti efektyviau? Ar kada nors šis valdančiųjų sprendimas atsipirks ekonomiškai? Ir kodėl „voučerių“ sistemą į miltus mala tiek savi, tiek svetimi? Apie tai „DELFI Dienoje“ kalbėsimės su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu.

„Turbūt leisite pajuokauti, kad Chuckas Norrisas vis tik padarys tai, ką reikia, bet jeigu rimtai, tai stengsimės dėl žmonių, kurie dirba tiek ministerijoje, tiek NŽT ar NMA. Tai yra didelis gyvenimo pokytis, natūralu, kad jie nepatenkinti. Kalbėjau ir su premjeru, jis ragino kalbėti su profsąjungomis. Aš tikiuosi, kad protokolinis sprendimas perkelti ministeriją ir tarnybas bus priimtas. (…) Tai yra rinkiminis įsipareigojimas. Skirtumas toks, kad aš atėjau į šią poziciją iš viceministro pareigų, kur aš kuravau regioninę politiką. Tai yra stiprus regioninės politiko žingsnis. O tai yra labai stiprus žingsnis, mes suteikiame labai daugeliui žmonių galimybę įsidarbinti, stipriname Vidurio Lietuvą. Mes stipriname ryšį su to miesto aukštosiomis mokyklomis, stipriname Vilniaus ir Kauno jungtį“, - laidoje „DELFI diena“ kalbėjo ministras.

Giedrius Surplys
Giedrius Surplys
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jo, kol kas vis dar yra per anksti kalbėti, ar tai bus atgimstantis dvipolio miestų modelio skatinimas.

„Per anksti kalbėti, kad dabar atgimsta dvipolis miestų modelis, bet mes norime stiprinti Vidurio Lietuvą. Nenorime, kad tik Vilniuje būtų gėris, tik Vilniuje viskas telktųsi. Kita vertus, taip. Tai yra jungties tarp Vilniaus ir Kauno stiprinimas“, - sakė ministras.

Jo teigimu, suprantama, kad visgi yra darbuotojų, kurie jau nusprendė išeiti iš darbo.

„Aš nedalyvavau rašant šį programos punktą, kalbant apie perkėlimą galbūt į kitus miestus, tarkime, į Šiaulius, tačiau yra svarbus momentas, kad viena yra noras, o kitas dalykas – galimybės. Reikia, kad miestas ir galėtų priimti tiek daug naujų darbuotojų. Pastatai yra vienas dalykas, galintys dirbti – kitas. Kauno stiprybė yra ta, kad jis turi Stulginskio universitetą ir turi Veterinarijos akademiją. (…) Potencialas darbuotojų, kurie būtent ir atstovauja tam, kas yra dirbama ministerijoje, yra nemažai. Aš suprantu darbuotojus, visiems, kas norės išeiti, bus atlyginti nuostoliai, pagal įstatymus.

Žemės ūkio ministerija
Žemės ūkio ministerija
© DELFI / Domantas Pipas

Mano įsitikinimu, ekonominis pagrindimas yra pakankamai aiškus. Mums reikės tų pinigų, galbūt mažiau, nes viskas pagrįsta dabartiniu darbuotojų skaičiumi. Didžiąją dalį tų pinigų sudaro kompensacijų mokėjimas, tačiau mes turime žinoti, kad pagal mūsų skaičiavimus, per metus sutaupysime pusę milijono eurų.(...) Šiuo metu ŽŪM dirba dvigubai didesnėse patalpose negu reiktų, bent jau pagal darbuotojų skaičių. Mes taupome iš ploto. Visų antra, mes taupysime dėl energetinės aukštesnės klasės. Visų pirma, plotas, antra, ergoniminė klasė. Mes kalbame apie tai, kad keliame ministeriją, nes stipriname Vidurio Lietuvos regioną. Kita vertus, mes dar ir taupome“, - laidoje kalbėjo ministras.

Tiesa, vis daugiau aistrų kelia tai, kiek lėšų bus skirta ministerijos perkėlimui, tačiau ministras skatina atkreipti dėmesį ir į kitus dalykus.

„Tuose kaštuose net nėra įvertinta, kiek mes uždirbsime pardavę Vilniaus centre esančius pastatus. Tai nėra įvertinta. Antra, ministerijos kėlimas yra XXI amžiaus veiksmas, kuris kitose šalyse, pasiteisino. Didžioji dalis dirba nuotoliniu būdu, mes einame irgi tuo keliu. Reikia suprasti, kad einame naujoviška kategorija. Kalbame apie tai, kad pirmadienį žmogus atvažiuos, gaus užduotis, antradienį ar kitas dienas, jis galės dirbti kitus, o penktadienį jis priduos darbus. Kalbėti apie papildomas kelionių išvadas tikrai nereikėtų. Mes kuriame kitokią ministeriją. Vėlgi mes kalbėkime apie kitus dalykus. Kalbant apie laiką, tai panašu, kad įstatymai mums to padaryti neleis – įskaičiuoti kelionės laiko darbo laiką, bet mes tai sprendžiame lanksčiu grafiku. Kalbant apie pinigus, dar dėliojamės, kad kaina būtų patraukli, kad galėtume gal metus ar du dengti kelionės išlaidas. Kitas dalykas, kad reikia suprasti, kad tas persikėlimas, kad vis daugiau darbuotojų taps kauniečiai“, - kalbėjo G. Surplys.

Giedrius Surplys
Giedrius Surplys
© DELFI / Domantas Pipas

„Vėlgi galbūt aš mąstau kitomis kategorijos, nei jūs mąstome. Bet tai, kad žmogus dirba 10-15 metų, man nebūtinai reiškia, kad žmogus dirba gerai. Man svarbu rezultatai. Jeigu žmogus norės išeiti ir susirasti kitą darbą, tai galės, jeigu jis atsisakys važiuoti į Kauną, tai mes atsisakiusiems išmokėsime kompensaciją. Kas mane džiugina, tai po pastarųjų pokalbių su žmonėmis, man atrodo, kad vis daugiau žmonių patiki, kad tai yra neblogas variantas, kad dvi dienas atvažiuoti į Kauną, o kitas - dirbti iš namų. Pavyzdžiui, aš pats daug našiau dirbu, kai manęs niekas netrukdo, kai galiu užsidaryti ir paruošti teisės aktą. (…) Dabar panašu, kad teisės aktai neleidžia kelionės laiko įskaičiuoti į darbo laiką. Bet kiekvienas žmogus gali pasirinkti, kada ryte dirbti, o su nuotoliniu darbu mes išsprendžiame labai daug. Jeigu žmogus atvažiuos 9, o išvažiuos 4 valandą, man neatrodo kažkas blogai. Darbo laiko apskaita nueina į antrą planą, man svarbu rezultatai. Jeigu žmogus išeis 20 min. anksčiau, tai nėra svarbu“, - tikino ministras.

Deja, jis dar negali pateikti tikslių skaičių, kiek žmonių išeis iš darbo.

„Paskutinių skaičių, kiek žmonių išeis, nežinau. Ta kaita tikrai egzistuoja, bet ji nėra tokia didelė.

„Neišsirinkome dar patalpų, nes vasario mėnesį mes skelbsime konkursą patalpų nuomai“, - tikino ministras.

Visą laidą žiūrėkite įraše:

DELFI primena, kad tikslas perkelti ŽŪM į Kauną yra nurodytas Vyriausybės programoje. Tiesa, kai kurios žemdirbių organizacijos kritikavo šį sumanymą, nes, pasak jų, po perkėlimo darbai atitrūks nuo Seimo, Vyriausybės, kitų institucijų, priimančių sprendimus, o darbas bus išbalansuotas dėl kelionių.

Planuojama, kad jau kovo pabaigoje Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų.

„Pažymėtina, kad perkėlimas į valstybės valdomas patalpas pareikalautų didelių rekonstrukcijos ir pritaikymo išlaidų (apie 1000 eurų vienam kvadratiniam metrui). Tikėtinas įgyvendinimo terminas būtų 2-3 metai. Privačių turto vystytojų siūlomų alternatyvų įgyvendinimo terminai būtų 6-12 mėnesių su papildoma įrengimo investicija iki 200 eurų vienam kvadratiniam metrui“, - rašoma dokumentuose.

Argumentuojama, kad ministerijos perkėlimas sudarytų galimybes peržiūrėti nusistovėjusias valdymo tvarkas ir procedūras, taip pat būtų diegiama šiuolaikinės vadybos kokybės sistema LEAN. ŽŪM skaičiuoja, kad procesų efektyvinimas turėtų sutaupyti apie 500 tūkst. eurų valstybės lėšų per metus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(9 žmonės įvertino)
3.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prekybos tinkluose – pirmosios lietuviškos daržovės: kaina ūkyje ir parduotuvėje skiriasi dvigubai (133)

Iki kalendorinio pavasario likus porai savaičių Lietuvos šiltnamiai jau ima pirmąjį derlių,...

Dotnuvos eksperimentinis ūkis bus parduodamas (7)

Bendrovės „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ akcijos, kurias iki šiol pasitikėjimo teise valdė...

Naujas paraiškų priėmimo grafikas

Pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones...

Perdirbėjai – pieno produktų eksportas lėtėja, supirkimo kainos miglotos (2)

Pasaulinė pieno rinka, pradėjusi spartų augimą prieš dvejus metus, stoja, todėl pieno produktų...

Kaip keitėsi pieno supirkimo kainos (2)

Žemės ūkio ministerija paskelbė pieno supirkimo kainas – kiek ūkininkams buvo mokama sausį.

Top naujienos

Matijošaitis: aš dar jaunas, man tik 62-eji, spėsiu kandidatuoti į prezidentus kitą kartą (401)

Praėjusią savaitę laikęs intrigą dėl prezidento rinkimų Kauno meras pirmadienį paskelbė savo...

Po daugiau nei mėnesio tūkstančių emigrantų laukia lemtingas sprendimas: tai gali visiškai pakeisti Lietuvos veidą (274)

Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai jau dabar jaučia nerimo nuotaikas ir skuba į konsulatus...

Sergančiam „Žalgiriui“ skubiai reikia vaistų: ar įmanoma dar šį sezoną užbaigti kitaip? (244)

Ilgametis Lietuvos krepšinio karalius Kauno „Žalgiris“ neteko vienos regalijos – sekmadienį...

Orai: sušils, bet tik trumpam (2)

Vasario 19-os naktį žymesni krituliai nepasirodys. Vietomis suboluos rūkai. Iki ryto temperatūra...

Nausėda: sumažinus Seimo narių skaičių, pensijas būtų galima padidinti po 10 centų (694)

LRT „Dienos tema“ tęsia pretendentų į Lietuvos prezidentus prisistatymą. Pirmadienį studijoje...

Prekybos tinkluose – pirmosios lietuviškos daržovės: kaina ūkyje ir parduotuvėje skiriasi dvigubai (133)

Iki kalendorinio pavasario likus porai savaičių Lietuvos šiltnamiai jau ima pirmąjį derlių,...

Superturtingiems rusams – Kinijos jaunuolių atkirtis (64)

Ši tendencija užgimė Rusijoje ir ypač išpopuliarėjo tarp turtingų tėvų atžalų instagrame....

„Saldžiai“ išsimiegojęs Adomaitis kibo į darbus su rinktine (11)

Prabėgus mažiau nei parai po įspūdingo Karaliaus Mindaugo taurės finalo ir Vilniaus „Ryto“...

Psichologė: kodėl žodžiai „aš tave myliu“ kartais labiau skaudina nei džiugina (9)

Žiauriausias melas, kurį galima pasakyti kitam žmogui – prisipažinti meilėje, kai jos...

Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė šeimą (78)

Jaučiuosi visiškai palūžusi, mūsų šeima baigia suirti. Suprantu, kad proceso jau...