Apie tai, kodėl sulig kiekvienu žiemos pašalimu dalis transporto priemonių taip ir neišrieda į gatves, o lieka stovėti kieme Delfi Temoje kalbėjomės su Jurgiu Polujansku, Biodegalų asociacijos viceprezidentu, Aušriu Macijausku, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentu ir Vidu Šukiu, Lietuvos degalinių sąjungos vadovu.

Politika čia reikšminga tuo, kad nors Lietuvoje auginama labai daug rapso ir jis perdirbamas, tačiau laikantis teisės aktų jis yra galutinis produktas todėl apmokestinamas išskiriamas CO2. Kas kita palmių aliejus, kuris formaliai atlieka ir tuo pačiu „žalias“ produktas, kuriam mokesčiai už CO2 išskyrimą netaikomi. Degalų gamintojai ir prekybininkai mieliau renkasi importuojamą priedą, už kurį papildomai nereikia mokėti.

Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu vien dėl to žemės ūkis per metus praranda apie 24 mln. eurų per metus, o perdirbėjai 1,7 mln. eurų.

„Dyzelis dyzeliui nelygus, jis skirstomas į atitinkamas klases: vasarinis, žieminis, pereinamojo laikotarpio. Vartotojas arba pats seka, kas parduodama, arba pasitiki degalinėmis. Degalai paprastai užšąla kai temperatūra svyruoja labai staigiai, o degalinės nori prekiauti kuo pigesniu kuru ir staiga pasikeitus orams nespėja užsakyti brangesnio dyzelino. Kalbant apie biodegalus, tai jie tiesiog turi atitikti standartą“, – aiškina J. Polujanskas.

V. Šukys sako, kad ši problema kartojasi metai po metų, numatyti net pereinamieji degalai, pritaikyti besikeičiančiam klimatui. Tačiau niekas nenori spėlioti ir cisternas pripildyti brangiausių degalų. Ūkininkams technika dažnai nesikuria, nes jose po vasaros darbų būna likęs vasarinis dyzelinas.

„Pernai užšalusių transporto priemonių vairuotojai kreipėsi į Vartotojų teisių tarnybą jie nelaimėjo, nes buvo konstatuota, kad degalai atitinka standartus“, – aiškina V. Šukys ir sako, kad kai vartotojo, kuris skundžiasi, paklausia, kada paskutinį kartą keitė degalų filtrą, jis paprastai tada pažiūri į dangų ir negali pasakyti, ar išvis tai darė.

J. Polujanskas sako taip nutinka, nes ieškomas saugus kainos „viduriukas“ – visus metus prekiauti arktiniu dyzelinu būtų per brangu vartotojams ir degalinės, tarp kurių milžiniška konkurencija, mėgina laviruoti.

„Noriu pasidžiaugti, kad šiemet bent jau nediskutuojame, ar biopriedai geri, ar blogi, o sutariame, kad jie padeda pristabdyti klimato kaitą, tačiau pigių biopriedų importas, kurių gamybos mes negalime kontroliuoti, ydinga praktika ir tikiuosi, kad ji greitai baigsis. Matome, kad ES eina keliu, kad tokių produktų, kaip palmių aliejus, greitai įsivežti nebebus galima“, – dėlioja A. Macijauskas ir sako, kad čia lyderystę rodo Prancūzija, kuri jau šiandien palmių aliejaus neįsileidžia į rinką, nes dauguma jo gaminama naikinant atogrąžų miškus. Tai netvarus produktas.

V. Šukys sako, kad esmė kaina. Jei gegužę rapsų aliejus (RRME) litro degalų kainoje buvo 4 centai, liepą 10 centų ir klausimas, ar ūkininkui verta savo laukuose auginti rapsą ir mokėti už kiekvieną jų auginimui skirtų degalų litrą papildomai 10 centų. Palmių aliejaus kaina litre degalų 7 centai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)