Pasirodo, jog lengvatų už tualetų prijungimą prie centralizuotų kanalizacijos trasų gali tikėtis tik Kėdainių miesto gyventojai, kurie, beje, ir taip gauna didesnes pajamas. O gyvenantieji mažuose kaimuose, panašu, paliekami vieni su savo problemomis.
2 tūkst. 50 eurų. Tokią sumą į šiuolaikinį nuotekų valymo įrenginį bei jo sumontavimą investavęs Sigitas Skrodenis keikia rajono valdžią ir teisybės žada ieškoti Vilniuje.
Šventybrasčio kaime gyvenantis neįgalus vyras pateko į kuriozišką situaciją. Perskaitęs Radviliškio rajono laikraštyje apie tai, jog sumontavus šiuos įrenginius savivaldybė kompensuoja kelis šimtus eurų, žmogus tikėjosi, kad ši tvarka galioja ir Kėdainių rajone.
Sužinojęs, kad Kėdainių rajone kompensuojamas prisijungimas prie kanalizacijos tinklų tik tiems, kurie gyvena mieste, Šventybrastyje gyvenantis S. Skrodenis neslėpė pasipiktinimo rajono valdžia.
„Jiems nusispjauti, ar jie mus žmonėmis laiko? Jie – žmonės, o mes tai kas? Šiukšlės… Kaimiečiai…“ – riebių išsireiškimų negailėjo Šventybrastyje gyvenantis Sigitas Skrodenis.
Juolab, kad ne pirmi metai kalbama apie Europos Sąjungos ultimatumą Lietuvai dėl kaimuose iki šiol stūksančių lauko išviečių. Pasirodo – jų atsisakyti ir įsirengti šiuolaikinę nuotekų sistemą gali tik pakankamai laisvų lėšų turintis žmogus.
Nes investuojant milžiniškas šalies biudžeto lėšas į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas, vamzdynai tiesiami tose vietose, kur gyvena daugiausia žmonių. Tačiau vis tuštėjantys kaimai ir nedidelės gyvenvietės, ne itin gausias pajamas gaunantys, dažniausiai pagyvenę jų žmonės paliekami vieni su savo problemomis.
Išgirdo neigiamą atsakymą
„Pas mus, Šventybrastyje, centralizuotos kanalizacijos nėra ir niekada nebus. Čia tik 100 namų, iš viso – gal tik 200 gyventojų. Dėl tiek juk niekas nestatys valymo įrenginių“, – sakė šiame kaime gyvenantis S. Skrodenis.
Neįgalus, riboto darbingumo vyras iki šiol sakė naudojęsis lauko tualetu, tad įsirengti šiuolaikišką valymo sistemą nusprendęs savomis lėšomis.
„Tokia suma – 2 tūkst. 50 eurų – ant lauko nesimėto“, – konstatavo pašnekovas.
Tikėjęs, kad gaus kelių šimtų eurų kompensaciją, kaip esama Radviliškio rajone, vyras pateko į kuriozišką situaciją.
Jis kreipėsi į vietos seniūniją, kur išgirdo nieko gero nežadantį atsakymą – kompensacija nėra numatyta. Jam patarta šiuo klausimu kreiptis į rajono savivaldybę.
„Aš – invalidas ir jokios kompensacijos, tai kaip čia?“ – piktinosi Šventybrastyje gyvenantis S. Skrodenis.
Valymo įrenginys sumontuotas, o klozetui – neužtenka pinigų
Investavęs nemažą pinigų sumą į biologinius valymo įrenginius, neįgalus vyras ir toliau naudojasi lauko išviete. Po žeme stūksanti nuotekų valykla iki šiol taip ir nenaudojama…
Tikėjęsis, kad už gautą savivaldybės kompensaciją pavyks įsirengti name tualetą, jis iki šiol to negali padaryti.
„Tiesiog neturiu pinigų klozetui nusipirkti. Valymo įrenginį pastatė, vamzdį pro pamatą prakišo, o toliau – tvarkykis pats. Kiek pensijos mokės, kiek dar pats užsidirbsiu, toliau tvarkysiuosi pats. O viską iš karto padaryti, neturiu tiek pinigų“, – pasakojo į keblią situaciją patekęs neįgalusis.
Net ir išgirdęs neigiamą atsakymą iš vietos seniūnijos, kad jokia kompensacija jam nepriklauso, vyras nenuleido rankų. Tikėdamas, kad jam, neįgaliajam, valdžia vis vien dalį investicijų kompensuos, kad galima būtų bent klozetą nusipirkti, jis kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybę.
Privilegijos – tik miestiečiams
„Prašymą parašyti leido tik iš trečio karto. Pradžioje net popieriaus nedavė, ant ko parašyti. Tik kai parodžiau Radviliškio rajono laikraštį, leido rašyti (kuriame publikuotas straipsnis apie mokamas kompensacijas – red.). Parašiau prašymą, po savaitės gavau atsakymą“, – sakė S. Skrodenis.
Deja, atsakymas, kurį pasirašė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, žmogų nuteikė ne itin maloniai.
„Informuojame, kad teisės aktuose nėra numatyta kompensacija už nuotekų valymo įrenginių statybą. Vadovaujantis Aplinkos ministerijos numatytais kriterijais, finansuoti galima nuotekų išvadų įrengimą ir prijungimą prie centralizuotų tinklų tik aglomeracijoje, kurios gyventojų ekvivalentas ne mažesnis kaip 2000 gyventojų (t. y. nuotekų išvadų įrengimas Aplinkos ministerijos lėšomis finansuojamas tik Kėdainių mieste)“, – atsakė A. Kacevičius.
Kaimo gyventojas pasijuto atstumtuoju
S. Skrodenis piktinasi ne tik šiuo atsakymu, bet ir tuo, ką išgirdo pabendravęs su rajono savivaldybės darbuotojais.
„Kompensuoja tik miesto gyventojams, kurie jungiasi prie centralizuotos kanalizacijos. O jūs, kaimiečiai, užmirškite, kam jūs reikalingi“, – teigė S. Skrodenis, pripažinęs, jog tai nėra tiksli citata, bet nuomonė, kurią galima buvo susidaryti pabendravus su savivaldybės atstovais.
Sužinojęs, kad Kėdainių rajone kompensuojamas prisijungimas prie kanalizacijos tinklų tik tiems, kurie gyvena mieste, Šventybrastyje gyvenantis S. Skrodenis neslėpė pasipiktinimo rajono valdžia.
„Jiems nusispjauti, ar jie mus žmonėmis laiko? Jie – žmonės, o mes tai kas? Šiukšlės… Kaimiečiai…“ – riebių išsireiškimų negailėjo vyras.
Neradęs teisybės Kėdainių rajono savivaldybėje, S. Skrodenis tikino rankų nenuleisiąs. Jis pripažino patyręs pažeminimą, kurio taip sau nepaliksiąs, o teisybės ieškosiantis Vilniuje, galbūt net besikreipsiantis į ministrą pirmininką.
Vietoje paaiškinimų – „valdiški“ atsakymai
Su klausimais apie tai, kaip sprendžiama lauko išviečių problema bei kokių kompensacijų galima tikėtis tiems, į kurių kaimus kanalizacija artimiausiu metu nebus tiesama, kreipėmės į Kėdainių rajono mero Valentino Tamulio patarėją Jorūnę Liutkienę.
Atsakymų teko laukti net 14 dienų. Pažadėjusi juose pateikti ir paties mero komentarus bei nuomonę, galiausiai rajono vadovo atstovė atsiuntė biurokratiška retorika persunktus atsakymus. Deja, mero nuomonės juose rasti nepavyko. Gal jam lauko išviečių bei fekalinės kanalizacijos problema rajono kaimuose yra pernelyg tolima?
– Kokia šiuo metu situacija su finansine pagalba asmenims, norintiems prisijungti prie magistralinių kanalizacijos tinklų? Ar egzistuoja finansinio kompensavimo mechanizmas ? Kur ir kaip jis naudojamas, kokius kriterijus turi atitikti asmens ūkis, norint pretenduoti į šį mechanizmą?
– Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybės administracija, siekdama prisidėti prie Miestų nuotekų direktyvos 91/271/EEB įgyvendinimo, įgyvendina projektą „Privačių namų prisijungimas prie centralizuotos nuotekų surinkimo infrastruktūros Kėdainių miesto aglomeracijoje“ (toliau – Projektas), kuriuo įsipareigojo per 12 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d., prie Kėdainių miesto nuotekų surinkimo infrastruktūros prijungti ne mažiau kaip 120 būstų aglomeracijoje, didesnėje kaip 2 000 gyventojų ekvivalento (t. y. Kėdainių mieste). Šiuo metu Projekto sutarties terminas yra pratęstas iki 2019 m. gruodžio 20 d. dėl vykstančios teisinės registracijos.
Pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. Aplinkos ministerijos siųsto kvietimo savivaldybėms „Dėl paraiškų teikimo Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšoms gauti“ kriterijus, vidutinė skiriama lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos suma vienam būstui – ne daugiau kaip 1 000 Eur, lėšos gali būti skiriamos tik vieno gyvenamojo būsto prijungimui prie geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams arba savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios nuotekų surinkimo infrastruktūros. Pirmumo teise prijungiami asmenys, gaunantys piniginę socialinę paramą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
– Kaip ketinama spręsti nuotekų tvarkymo problemą atokiose, kaimiškose vietovėse, kur nemažai namų ūkių naudojasi lauko išvietėmis? Ar savivaldybėje numatytas perspektyvinis planas ?
– Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS-166 „Dėl Kėdainių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo pradžios ir planavimo tikslų“ nusprendė: pradėti rengti Kėdainių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano, patvirtinto Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. TS-392 „Dėl Kėdainių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano tvirtinimo“, keitimą.
Taip pat nustatyti Kėdainių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo planavimo tikslus: nustatyti inžinerinės infrastruktūros įgyvendinimo gaires, numatyti plėtrai reikalingas teritorijas; kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse; sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas.
– Kai kurios šalies savivaldybės kompensuoja dalį kainos tiems namų ūkiams, kurie savomis lėšomis įsirengia biologinius valymo įrenginius arba septiko tipo nuotekų kaupimo rezervuarus. Gal ketinama šią praktiką taikyti ir Kėdainių rajone?
– Individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo arba nuotekų išsėmimo rezervuarų dalinis finansavimas yra taikomas Radviliškio rajone, kur individualių nuotekų valymo įrenginių arba nuotekų išsėmimo rezervuarų įrengimas iš dalies finansuojamas Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, įsirengiant individualų nuotekų valymo įrenginį – 350 Eur už vieną objektą, o įsirengiant nuotekų išsėmimo rezervuarą – 250 Eur už vieną objektą.
Paraiškas daliniam finansavimui gauti gali teikti gyventojai, savo gyvenamąją vietą deklaravę Radviliškio rajone Radviliškio pavyzdys yra bene vienintelis mums savivaldybėje žinomas, kol kas tokios iniciatyvos neplinta, galbūt pas juos rajone buvo blogesnė situacija su prisijungimais prie nuotekų, gal lėmė kitos priežastys.
– Kokia procentinė rajono gyventojų dalis iki šios dienos yra prisijungusi prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų?
– UAB „Kėdainių vandenys“ 2018 12 31 pateiktais duomenimis, 69 proc. gyventojų gali (turi galimybę) prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos; 67 proc. gyventojų yra prisijungę prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos.
Dar gegužės mėnesį Kėdainių rajono savivaldybės mero Valentino Tamulio iniciatyva administracijos direktorius Arūnas Kacevičius pavedė UAB „Kėdainių vandenys“ padaryti tam tikrą kaip ir „inventorizaciją“, padaryti visą apskaitą ir paruošti išsamią informaciją kuriose Kėdainių miesto ir rajono kaimų gatvėse nėra iki šiol įrengtų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.
Tie sąrašai sudarinėjami. Kėdainių miestas jau beveik baigtas. Informaciją apie Kėdainių rajone esančias gatves, neturinčias minėtų tinklų, Kėdainių vandenys planuoja baigti rengti 2019 09 01. Tuomet bus žinoma ir matoma reali padėtis, kurią bus galima įvertinti ir naudojantis visais geriausiais pavyzdžiais ir galimybėmis – ieškoti sprendimo būdų. Pirmiausia, reikia labai kruopščiai įvertinti padėtį. Kėdainių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Kėdainių vandenys“ šiuo metu renka ir analizuoja duomenis apie neprisijungusius ar neturinčius galimybės gyventojus prisijungti prie centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos iš gyventojų.
