aA
Grūdines kultūras auginantys žemdirbiai patyrė sukrėtimą – itin stinga kokybiškų vasarinių javų sėklų, o jų kaina pasiekė kosmines aukštumas.
© DELFI / Andrius Ufartas

Dėl pernykščio rudens liūčių sėklų krizė palietė ir kaimynines šalis. Sertifikuotų sėklų pardavėjai tikina, kad nebeturi iš kur atvežti kviečių sėklų. Kainas pakėlė ir ūkininkai, kurie turi ūkyje paruoštų ūkinių sėklų, tačiau ir šios jau beveik išgraibstytos.

Tokios situacijos vasarinių kultūrų sėklų rinkoje žemdirbiai sako neregėję per visus atkurtos Nepriklausomybės metus. Šiemet teks nuleisti pavasarinės sėjos kokybės kartelę, o „skyles“ bus bandoma užkamšyti ir neišbandytomis mūsų krašte veislėmis.

Stinga ir sertifikuotos, ir ūkinės sėklos

Pirmąjį šoką grūdines kultūras auginantys žemdirbiai patyrė dar praeitų metų paskutiniais mėnesiais, kai ėmė ryškėti, kad bus rimtas pavasarinei sėjai reikalingos sėklos stygius.

Dėl pernykščių liūčių dalis derliaus liko nenuimta, vasariniams kviečiams nepavyko pilnai subręsti. Maža to, dėl blogų gamtinių sąlygų žiemkenčiais nespėta užsėti per 25 proc. numatytų plotų, tad pavasarį sėklos poreikis bus dar didesnis.

Po pernykščių liūčių – naujas smūgis ūkiams
© DELFI / Andrius Ufartas

„Situacija tragiška: kokybiškų sėklų trūksta, kainos pakilo. Sėsime savo paruoštas sėklas, bet jos daigumas nėra toks, kokio norėtume. Tačiau kitos išeities nėra – 500 eurų už toną kviečių sėklų nemokėsi, o laukų neapsėtų nepaliksi. Tokio pavasario dėl sėklų problemos nepamena ir ūkininkaujantieji nuo 1990-ųjų“, – karčią realybę apibūdino Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Kubiliūnas.

Mūsų grūdininkai nemažai sėja vadinamosios ūkinės sėklos, kurią paruošia savo ūkiuose, o įmonių sertifikuotų sėklų paprastai perka sėklai atnaujinti. Šiemet rinkoje stinga ir sertifikuotos, ir ūkinės sėklos.

Dar rudenį tiekėjai buvo užversti užsakymais. Pajutę artėjančius tamsius debesis rinkoje sėklininkystės įmonių specialistai ėmė raginti žemdirbius įvertinti turimos ūkinės sėklos rezervą, tikrinti jos kokybę ir dalintis informacija dėl pardavimo.

„Sutarę su kolegomis iš kitų rajonų iš anksto daugmaž apsirūpinome sėklomis, nes jau anksčiau įvertinome problemą. Manau, kad kainos per smarkiai šoko į viršų. Sėklų pardavėjai, matyt, naudojasi tokia situacija. Žinoma, stengiasi uždirbti ir tvarkingai išlaikę gero daigumo kviečių ar miežių sėklas ūkininkai“, – sakė Panevėžio rajone ūkininkaujantis Ovidijus Pečeliūnas.

Deficitas visoje Europoje

Pardavėjai bando atremti žemdirbių priekaištus, kad kainos rekordines aukštumas pasiekė esą ir dėl jų noro pasipelnyti.

„Susiformavo globalus sėklų deficitas, kurio nėra kaip padengti. Šiemet blogos gamtinės sąlygos buvo ir kituose kraštuose. Sėklų stinga ir „brangesnėse šalyse“ – Vokietijoje, Danijoje ar Švedijoje. Tokiomis sąlygomis kaina natūraliai auga. Sukėlė kainas ir ūkininkai, kurie turi kokybiškų ūkinių sėklų. Viskas priklauso nuo poreikio“, – tikino „Baltic Agro“ sėklų produktų vadovas Henrikas Selezenevas.

„Dotnuva Baltic“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas pridūrė, kad stinga ne tik vasarinių kviečių, bet kitų vasarinių kultūrų sėklų.

Po pernykščių liūčių – naujas smūgis ūkiams
© DELFI / Andrius Ufartas

„Nebegalime pasiūlyti miežių, avižų, pupų sėklų, dar turime žirnių, rapsų, žolių sėklų. Kviečių sertifikuotų sėklų dabar nėra realios pasiūlos. Aišku, mūsų ūkininkai užsienyje, matyt, dar gali gauti ūkinių sėklų. Jau dvidešimt metų dirbu šioje srityje, bet dar nebuvo taip sudėtinga gauti ir atsivežti sėklų, niekas negali jų pasiūlyti arba kainos yra nelogiškai aukštos“, – sakė jis.

Pernai tokiu metu sertifikuotų vasarinių kviečių sėklų galima buvo įsigyti po 350–360 eurų, o dabar – po 410–440 eurų ar net per 500 eurų už toną. Lietuviškos sertifikuotos salyklinių miežių sėklos kainavo apie 340 eurų, o dabar – apie 370 eurų už toną. Tačiau jų stingant atvežtinių sėklų kaina rinkoje, priklausomai nuo veislės, pasiekė net 500 eurų už toną.

Išskirtine situacija rinkoje naudojasi ir mūsų ūkininkai. Kokybiškų ūkinių kviečių sėklų kaina iškilo iki 220–250 ar net 300 eurų už toną. Javų augintojai motyvuoja, kad gero daigumo sėklas paruošti buvo sudėtinga, nes pernai dėl blogų oro sąlygų vasarinės kultūros nespėjo pakankamai subręsti.

Dalį žiemkenčių reikės atsėti

Manoma, kad nemaža dalis ūkininkų jau sugebėjo pasirengti pavasario sėjai. Tačiau dar viena problema gali išryškėti pavasarį, kai nutirpus sniegui atsidengs žiemkenčių laukai.

Jeigu paaiškės, kad pasėliai nukentėjo labiau nei tikėtasi, gali staigiai prireikti papildomai vasarojaus sėklų. O gauti jų, pasak specialistų, bus labai sudėtinga. Tuomet gali tekti į dirvą berti bet kokios kultūros sėklas.

Lietuvoje per pastaruosius trejus metus žieminių kviečių vidutiniškai būdavo užsėjama per 620 tūkst. hektarų. „Pernai jų pavyko užsėti kur kas mažiau – gali būti, kad tik apie 470 tūkst. hektarų. Negana to, didžiosios pasėlių dalies būklė gali būti vidutinė arba prasta“, – prognozavo H. Selezenevas.

„Baltic Agro“ sėklų produktų vadovas priminė, kad kritiniais atvejais dėl vasarinių kultūrų sėklos paprastai nekildavo problemų, nes jų atveždavo iš kaimyninių „nebrangių šalių“ – Latvijos, Lenkijos ir kt. Dabar sertifikuotų sėklų pardavėjai bejėgiškai skėsčioja rankomis.

Daigumas neatitinka normų

Javų augintojai pabrėžė, kad šiemet bus problemų ir dėl sėklos daigumo, o tai atsilieps javų derlingumui.

„Atliekame tyrimus, todėl žinome daigumą, stambumą, kiek jų reikės sėjai. Lyginant su 2016 metais, vasarinių kviečių sėklų daigumas yra ženkliai mažesnis. Tuomet jis buvo 92–95 proc., o dabar – 80–88 proc., o turėtų būti ne mažesnis 85 proc. Tačiau kiti ūkininkai turi ir 60 proc. daigumo sėklos, kurios jau nebeverta sėti“, – kalbėjo R. Kubiliūnas.

Kai kurie stambesnių ūkių savininkai dabar kooperuojasi ir patys ieško pigesnių sėklų užsienyje, o smulkieji laukia tikėdamiesi, kad kaimynams liks atliekamų sėklų. Tačiau ne vienu atveju ir geriausi kaimynai negalės padėti.

„Visą laiką ūkyje pasiliekame rezervą. Miežių sėklų turime daug ir galėsime likučius parduoti, o kviečių sėklų yra tik sau“, – sakė grūdų augintojas.

Po pernykščių liūčių – naujas smūgis ūkiams
© DELFI / Valdas Kopūstas

Rizika dėl neišbandytų veislių

Pasak H. Selezenevo, bėda, kad dėl per mažos sėklų pasiūlos „skyles“ bus bandoma užkamšyti įvairiausiomis sėklomis, kurios neišbandytos Lietuvoje, o jų kokybei kartelė gali būti nuleista.

Kokybiška produkcija graibstoma visoje Europoje. Kadangi Vokietijos, Belgijos ar Prancūzijos ūkininkai įperka brangesnes sėklas, Rytų europiečiams neretai lieka ne pačios geriausios veislės.

Svarstoma, kad dėl susiklosčiusios situacijos sėklų rinkoje grūdų augintojų gamybos sąnaudos gali padidėti nuo 10 iki 20 eurų už hektarą, be to, auga rizika dėl būsimos produkcijos kokybės.

Tačiau duonos valgytojams dar nėra ko baimintis dėl vartojamos produkcijos pabrangimo, nes grūdų kainos nepriklauso nuo situacijos mūsų rinkoje. Joms įtaką daro Kanada, JAV, o dabar – ir Rusija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kodėl išaugo žemės mokestis (11)

Kėdainių miesto ir rajono gyventojai turi suskubti susimokėti žemės mokestį. Tačiau šiais...

Žemės mokesčio dar nesumokėjo 30 proc. mokėtojų (7)

Paskutinę dieną, kai galima sumokėti žemės mokestį, to dar nėra padarę 30 proc. mokėtojų,...

„Ekoagros“ įklimpo Ukrainoje – veikla stabdoma (18)

Trečiadienį „ Ekoagros “ kreipėsi į Europos Komisiją ir paprašė patikslinti, kokia sankcija...

Susikibo dėl plynųjų kirtimų: miško niokojimas ar civilizuotas verslas? (48)

Dėl plynųjų kirtimų visuomenėje jau kurį laiką kunkuliuoja emocijos, tačiau daugiau nei per...

Skelbiami medienos aukcionai

Valstybinių miškų urėdija skelbia 2019 metų pirmojo pusmečio aukcionus pusmetinėms prekybos...

Top naujienos

Po skandalo Pravieniškėse – košmaras Alytuje: „bachūrai“ pademonstravo, kas zonoje yra valdžia (13)

Alytaus pataisos namuose , kur bausmę atlieka už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti...

Kandidatų į prezidentus reitinguose – paskutinė didelė mįslė (183)

Kandidatų į prezidentus reitinguose į antrą vietą stipriai padidinusi savo populiarumą iškopė...

Daugybę metų prekyboje skaičiuojantys Lietuvos verslininkai: sumažinti kainų – neįmanoma (79)

Beveik 19 metų prekybos verslu Lietuvoje užsiimantys Valdas Čeilutka ir Saulius Jurkus įsitikinę...

Robotai gviešiasi europiečių darbo vietų – ypač pažeidžiama – Lietuva (38)

Robotai taikosi į žmonių darbo vietas Europoje, ir ypač pažeidžiamos atrodo šalys iš...

Orai: plikledis primins apie artėjančią žiemą (2)

Artėjantis savaitgalis bus žiemiškai vėsus, tačiau termometro stulpelis į minuso pusę persiris...

15 kg priaugusi Natalija Bunkė dabar save vadina plius dydžio modeliu: dar niekada tiek daug nesvėriau (71)

Atlikėjai Natalijai Bunkei tikrai galima pavydėti žavesio. Tačiau pati dainininkė savo grožio...

Vairuotojus įspėja apie plikledį: priminė, kurios vietos pavojingiausios (1)

Lapkričiui nebūdingus ganėtinai šiltus orus, teigia sinoptikai, netruks pakeisti šaltukas. Jau...

11 didžiausių klaidų, kurias daro bandantys maitintis sveikai

Nesvarbu, kiek sveikų užkandžių suvalgote ar kaip dažnai sportuojate, kaip ir daugelis žmonių,...

Ar lėktuvas galėtų tęsti skrydį, jei sugestų trys iš keturių variklių?

„Boeing 747“ – tai laineris kartais vadinamas dangaus karaliene. Šis įspūdingas lėktuvas...

Nemalonūs parazitai, platinantys pavojingas ligas: dabar jų aktyvumo metas

Žiema ne už kalnų ir nors jau pamiršome musių zyzimą, kovą su geliančiais uodais, kenkėjų...