Grūdines kultūras auginantys žemdirbiai patyrė sukrėtimą – itin stinga kokybiškų vasarinių javų sėklų, o jų kaina pasiekė kosmines aukštumas.
© DELFI / Andrius Ufartas

Dėl pernykščio rudens liūčių sėklų krizė palietė ir kaimynines šalis. Sertifikuotų sėklų pardavėjai tikina, kad nebeturi iš kur atvežti kviečių sėklų. Kainas pakėlė ir ūkininkai, kurie turi ūkyje paruoštų ūkinių sėklų, tačiau ir šios jau beveik išgraibstytos.

Tokios situacijos vasarinių kultūrų sėklų rinkoje žemdirbiai sako neregėję per visus atkurtos Nepriklausomybės metus. Šiemet teks nuleisti pavasarinės sėjos kokybės kartelę, o „skyles“ bus bandoma užkamšyti ir neišbandytomis mūsų krašte veislėmis.

Stinga ir sertifikuotos, ir ūkinės sėklos

Pirmąjį šoką grūdines kultūras auginantys žemdirbiai patyrė dar praeitų metų paskutiniais mėnesiais, kai ėmė ryškėti, kad bus rimtas pavasarinei sėjai reikalingos sėklos stygius.

Dėl pernykščių liūčių dalis derliaus liko nenuimta, vasariniams kviečiams nepavyko pilnai subręsti. Maža to, dėl blogų gamtinių sąlygų žiemkenčiais nespėta užsėti per 25 proc. numatytų plotų, tad pavasarį sėklos poreikis bus dar didesnis.

Po pernykščių liūčių – naujas smūgis ūkiams
© DELFI / Andrius Ufartas

„Situacija tragiška: kokybiškų sėklų trūksta, kainos pakilo. Sėsime savo paruoštas sėklas, bet jos daigumas nėra toks, kokio norėtume. Tačiau kitos išeities nėra – 500 eurų už toną kviečių sėklų nemokėsi, o laukų neapsėtų nepaliksi. Tokio pavasario dėl sėklų problemos nepamena ir ūkininkaujantieji nuo 1990-ųjų“, – karčią realybę apibūdino Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimantas Kubiliūnas.

Mūsų grūdininkai nemažai sėja vadinamosios ūkinės sėklos, kurią paruošia savo ūkiuose, o įmonių sertifikuotų sėklų paprastai perka sėklai atnaujinti. Šiemet rinkoje stinga ir sertifikuotos, ir ūkinės sėklos.

Dar rudenį tiekėjai buvo užversti užsakymais. Pajutę artėjančius tamsius debesis rinkoje sėklininkystės įmonių specialistai ėmė raginti žemdirbius įvertinti turimos ūkinės sėklos rezervą, tikrinti jos kokybę ir dalintis informacija dėl pardavimo.

„Sutarę su kolegomis iš kitų rajonų iš anksto daugmaž apsirūpinome sėklomis, nes jau anksčiau įvertinome problemą. Manau, kad kainos per smarkiai šoko į viršų. Sėklų pardavėjai, matyt, naudojasi tokia situacija. Žinoma, stengiasi uždirbti ir tvarkingai išlaikę gero daigumo kviečių ar miežių sėklas ūkininkai“, – sakė Panevėžio rajone ūkininkaujantis Ovidijus Pečeliūnas.

Deficitas visoje Europoje

Pardavėjai bando atremti žemdirbių priekaištus, kad kainos rekordines aukštumas pasiekė esą ir dėl jų noro pasipelnyti.

„Susiformavo globalus sėklų deficitas, kurio nėra kaip padengti. Šiemet blogos gamtinės sąlygos buvo ir kituose kraštuose. Sėklų stinga ir „brangesnėse šalyse“ – Vokietijoje, Danijoje ar Švedijoje. Tokiomis sąlygomis kaina natūraliai auga. Sukėlė kainas ir ūkininkai, kurie turi kokybiškų ūkinių sėklų. Viskas priklauso nuo poreikio“, – tikino „Baltic Agro“ sėklų produktų vadovas Henrikas Selezenevas.

„Dotnuva Baltic“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas pridūrė, kad stinga ne tik vasarinių kviečių, bet kitų vasarinių kultūrų sėklų.

Po pernykščių liūčių – naujas smūgis ūkiams
© DELFI / Andrius Ufartas

„Nebegalime pasiūlyti miežių, avižų, pupų sėklų, dar turime žirnių, rapsų, žolių sėklų. Kviečių sertifikuotų sėklų dabar nėra realios pasiūlos. Aišku, mūsų ūkininkai užsienyje, matyt, dar gali gauti ūkinių sėklų. Jau dvidešimt metų dirbu šioje srityje, bet dar nebuvo taip sudėtinga gauti ir atsivežti sėklų, niekas negali jų pasiūlyti arba kainos yra nelogiškai aukštos“, – sakė jis.

Pernai tokiu metu sertifikuotų vasarinių kviečių sėklų galima buvo įsigyti po 350–360 eurų, o dabar – po 410–440 eurų ar net per 500 eurų už toną. Lietuviškos sertifikuotos salyklinių miežių sėklos kainavo apie 340 eurų, o dabar – apie 370 eurų už toną. Tačiau jų stingant atvežtinių sėklų kaina rinkoje, priklausomai nuo veislės, pasiekė net 500 eurų už toną.

Išskirtine situacija rinkoje naudojasi ir mūsų ūkininkai. Kokybiškų ūkinių kviečių sėklų kaina iškilo iki 220–250 ar net 300 eurų už toną. Javų augintojai motyvuoja, kad gero daigumo sėklas paruošti buvo sudėtinga, nes pernai dėl blogų oro sąlygų vasarinės kultūros nespėjo pakankamai subręsti.

Dalį žiemkenčių reikės atsėti

Manoma, kad nemaža dalis ūkininkų jau sugebėjo pasirengti pavasario sėjai. Tačiau dar viena problema gali išryškėti pavasarį, kai nutirpus sniegui atsidengs žiemkenčių laukai.

Jeigu paaiškės, kad pasėliai nukentėjo labiau nei tikėtasi, gali staigiai prireikti papildomai vasarojaus sėklų. O gauti jų, pasak specialistų, bus labai sudėtinga. Tuomet gali tekti į dirvą berti bet kokios kultūros sėklas.

Lietuvoje per pastaruosius trejus metus žieminių kviečių vidutiniškai būdavo užsėjama per 620 tūkst. hektarų. „Pernai jų pavyko užsėti kur kas mažiau – gali būti, kad tik apie 470 tūkst. hektarų. Negana to, didžiosios pasėlių dalies būklė gali būti vidutinė arba prasta“, – prognozavo H. Selezenevas.

„Baltic Agro“ sėklų produktų vadovas priminė, kad kritiniais atvejais dėl vasarinių kultūrų sėklos paprastai nekildavo problemų, nes jų atveždavo iš kaimyninių „nebrangių šalių“ – Latvijos, Lenkijos ir kt. Dabar sertifikuotų sėklų pardavėjai bejėgiškai skėsčioja rankomis.

Daigumas neatitinka normų

Javų augintojai pabrėžė, kad šiemet bus problemų ir dėl sėklos daigumo, o tai atsilieps javų derlingumui.

„Atliekame tyrimus, todėl žinome daigumą, stambumą, kiek jų reikės sėjai. Lyginant su 2016 metais, vasarinių kviečių sėklų daigumas yra ženkliai mažesnis. Tuomet jis buvo 92–95 proc., o dabar – 80–88 proc., o turėtų būti ne mažesnis 85 proc. Tačiau kiti ūkininkai turi ir 60 proc. daigumo sėklos, kurios jau nebeverta sėti“, – kalbėjo R. Kubiliūnas.

Kai kurie stambesnių ūkių savininkai dabar kooperuojasi ir patys ieško pigesnių sėklų užsienyje, o smulkieji laukia tikėdamiesi, kad kaimynams liks atliekamų sėklų. Tačiau ne vienu atveju ir geriausi kaimynai negalės padėti.

„Visą laiką ūkyje pasiliekame rezervą. Miežių sėklų turime daug ir galėsime likučius parduoti, o kviečių sėklų yra tik sau“, – sakė grūdų augintojas.

Po pernykščių liūčių – naujas smūgis ūkiams
© DELFI / Valdas Kopūstas

Rizika dėl neišbandytų veislių

Pasak H. Selezenevo, bėda, kad dėl per mažos sėklų pasiūlos „skyles“ bus bandoma užkamšyti įvairiausiomis sėklomis, kurios neišbandytos Lietuvoje, o jų kokybei kartelė gali būti nuleista.

Kokybiška produkcija graibstoma visoje Europoje. Kadangi Vokietijos, Belgijos ar Prancūzijos ūkininkai įperka brangesnes sėklas, Rytų europiečiams neretai lieka ne pačios geriausios veislės.

Svarstoma, kad dėl susiklosčiusios situacijos sėklų rinkoje grūdų augintojų gamybos sąnaudos gali padidėti nuo 10 iki 20 eurų už hektarą, be to, auga rizika dėl būsimos produkcijos kokybės.

Tačiau duonos valgytojams dar nėra ko baimintis dėl vartojamos produkcijos pabrangimo, nes grūdų kainos nepriklauso nuo situacijos mūsų rinkoje. Joms įtaką daro Kanada, JAV, o dabar – ir Rusija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kaimas kaista: kur Skvernelio pažadėti milijonai? (64)

Alinančios sausros išvarginti ūkiai iki šiol negauna nei europinių kompensacijų, nei...

Artėjantis ruduo gąsdina obuolių augintojus (117)

Įpusėjus vasarai – obuolių augintojai jau prakalbo, kokio derliaus galime tikėtis rudenį....

ŽŪM: Dėl išmokų ribojimo mažesni ūkininkai kasmet gaus apie 360 tūkst. eurų (7)

Žemės ūkio ministerijai nutarus nuo kitų metų apriboti Europos Sąjungos (ES) tiesiogines...

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina birželį sumažėjo 1,4 proc. (3)

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina birželį, palyginti su geguže, sumažėjo 1,4 proc....

Stambiems ūkininkams nepatiks: tiesiogines išmokas apribojo iki 150 tūkst. eurų (70)

Žemės ūkio ministerija nutarė apriboti Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas iki 150...

Top naujienos

Ar Lietuvai pavojingas Trumpo susitikimas su Putinu? (12)

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį Helsinkyje susitinka su Rusijos vadovu...

Ar Kauno algos kada nors bus didesnės už Vilniaus? TOP30 daugiausiai uždirbančių profesijų (66)

Šių metų pradžioje vidutinis atlyginimas Kaune buvo maždaug šimtu eurų mažesnis nei Vilniuje....

Pavojingi vaistai iš prekybos išimti: ką darys kasdien juos vartoję pacientai? pridedamas vaistų sąrašas (321)

Per paskutinius tris mėnesius parduota daugiau nei 80 tūkst. nekokybiškų vaistų su valsartanu....

Meistrai išgyvena aukso amžių: prisikviesti neįmanoma, prašo nerealių sumų (589)

Sugedęs šaldytuvas, skalbimo mašina, nuolat tekantis vanduo iš klozeto bakelio – tikras galvos...

Tėvai perspėja: suvalgę populiaraus mišinio vaikai suserga (12)

Prancūzijos maisto produktų milžinė „ Danone “ tiria pranešimus, esą nuo jos gaminamo pieno...

Viktorija Jakučinskaitė: bateliai nuotakai – didesnis iššūkis, nei atrodo

Kas pasakė, kad nuotakos aukštakulniai būtinai turi būti balti, kaklą turėtų puošti...

Pasitikrinkite, ką apie jūsų asmenybę pasako vietos, kuriose laikote nereikalingus daiktus

Veikiausiai jums atrodo, kad namų vietos, užgriozdintos įvairiais daiktais ir rakandais, priklauso...

Ekspertai: ką po 2019-ųjų darysi su pensija (59)

Seimo patvirtinta pensijų kaupimo reforma suteikia dar vieną galimybę antros pakopos pensijų...

Maskvos oligarchas įsitikinęs: finale turėjo žaisti ne Kroatija, o Rusija (84)

Vienas iš turtingiausių Rusijos asmenų, Maskvos „Spartak“ futbolo klubo savininkas Leonidas...

Šokiruojančios gimdymo tradicijos: medikai perspėja, kad ne viskas yra saugu (5)

Jei manote, kad gimdymas namuose jau yra egzotika, nustebsite sužinoję, kokių įvairiausių...