aA
Kuomet prieš beveik tris metus vienoje konferencijoje, apžvelgdamas politinių partijų ir atskirų politikų požiūrį į miškus pasakiau, kad iš valstiečių-taip-vadinamų-žaliųjų, po tik įvykusių rinkimų visiems dirbantiems miškuose ateis tamsūs laikai, salėje nuvilnijo nuostabos atodūsis – kaip čia taip, negali būti, juk balsuota už juos.
© Shutterstock

Juk valstietis, prie žemės“, kas kad į žmogų tik panašus? Jie juk supras miškininkus. Va, žiūrėk, net gimtosios Alma Mater dėstytojas, kas kad agronomas, profesorius, antru žmogum valstybėj padarytas! Viskas bus čiki.

Prieš rinkimus duotame interviu valstiečių vadovas sakė: „Tikriausiai niekas nepaneigs to fakto, kad geriausiai mišku gali pasirūpinti atitinkamos srities profesionalai – miškininkai, nesvarbu ar jie dirbtų valstybinėje miškų žinyboje ar privačioje struktūroje. Todėl tam, kad išlaikyti gerą miškų būklę ir kad Lietuvos miškai atliktų daugiafunkcinį savo vaidmenį, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) siekia, kad miško valdos stambėtų iki tokio lygio, kad būtų įmanoma vystyti darnią miškininkystę“.

Kaip šios vizijos pavirto kūnu, matosi ir be akinių – į valstybinės miškų įmonės skelbiamus konkursus nerandama specialistų, esami palieka įmonę, specialistai bėga iš Aplinkos ir žemės ūkio ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų, o miško valdų stambinimo idėja pavirto į nustatytus ribojimus, kurių nėra jokioje kitoje šalyje. Ribojimus įvedė tautos išrinktieji, iki pamėlynavimo, putojęsi, kad miškams, girdi, ribojimai yra būtini, nes tokie puikiai veikia žemės ūkyje.

Žiūrim, ką pašnekovas kalbėjo apie miškų lyginimą su žemės ūkiu: „Privačiam miškų ūkiui palyginimas su žemės ūkiu nelabai tinka, nes miškas, skirtingai nei dirbamas laukas, atlieka ne vieną, o keletą svarbių funkcijų, bet tik už vieną funkciją (aprūpinimas mediena) savininkas gauna realią naudą. Kitomis miško funkcijomis (socialinėmis, rekreacinėmis, klimato apsaugos, ekologinėmis) naudojasi visa visuomenė, o savininkas iš to negauna jokios naudos. Todėl būtų socialiai teisinga įteisinti miško valdų deklaravimą ir išmokų išmokėjimą, kaip šiuo metu yra mokamos išmokos už žemės ūkio plotus“.

Dėl vykdomos besaikės saugomų teritorijų plėtimo politikos valstybė uždėjo ne tik ribojimus miško valdų dydžiams, bet ir pačiam miško žemės naudojimui. Ir tai padarė be jokių kompensacijų.

Rezultatas? Dėl vykdomos besaikės saugomų teritorijų plėtimo politikos valstybė uždėjo ne tik ribojimus miško valdų dydžiams, bet ir pačiam miško žemės naudojimui. Ir tai padarė be jokių kompensacijų. Pripažinti turim tiesiai šviesiai – įvykdyta dalinė privačių miško valdų nacionalizacija. Už valstybės finansus atsakingi pareigūnai mums rėžė tiesiai šviesiai: Kokios dar kompensacijos, pinigų nėra ir nebus, mes neturim iš ko atlyginimų valstybės tarnautojas išmokėt. Ieškokit teisybės teismuose. Trenkė ragelį.

Kita priešrinkiminė vado tezė: „Principui, kurį taikė visos valdžios iki šiol, kad mišką galima dalinti kaip įvairią kompensaciją – nepritariame. Už prarastą turtą turi būti atlyginama pinigais, nes pinigai, o ne miškas tiems nukentėjusiems žmonėms yra reikalingi“.

Trečias akivaizdus pavyzdys, kai plepalai skiriasi nuo darbų, nes ne kas kitas, o dabartiniai valdantieji šį pavasarį įtvirtino miestuose turėtos žemės grąžinimą miškais. Ne pinigais. Nes jų, kaip žinia, nėra. Tad kam meluoti? Būtų rimtas vyras, pasakytų tiesiai šviesiai.

O ką kalbėjo mūsų valstietis apie socialiai neteisingo, ekonomiškai nepagrįsto, perteklinio ir taip pat neturinčio analogo pasaulyje miškų ūkio apmokestinimo atsisakymą, įvestą prieš tai buvusių parlamentarų?

Aidas Pivoriūnas
Aidas Pivoriūnas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Faktas tas, kad ir įvedus šį mokestį kelių būklė nepagerėjo. Sunkiasvorių miško mašinų išmaltus žvyrkelius neskuba tvarkyti ir miškų urėdijos, dėl to gauname daug skundų. Galbūt užtektų mažesnio mokesčio, skaičiuojamo ne nuo pajamų, o nuo pelno, arba jau dabar surenkamo PVM iš miškų ūkio veiklos, tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti tų surenkamų mokesčių paskirstymą, kad mokesčiai iš miško į mišką ir sugrįžtų. Tada bus nauda būtų tiek miško savininkui, tiek visuomenei. LVŽS europarlamentaras Bronis Ropė dėl minėto mokesčio teisėtumo yra pareikalavęs raštiško atsakymo iš Europos Komisijos“.

Čia rimtai? Baikit, nemanau. Jau vien įsivaizduoti, kaip europarlamentaras kažko reikalauja iš Europos Komisijos - užduotis neįveikiama. Ursulai turbūt lengviau buvo septynis kartus tapti Mama, nei atsakyti į Bronio raštišką pareikalavimą.

O kol vyksta atsakymo į pareikalavimą paieškos, vietos žemvaldžiai parlamente kurpia įstatymo pataisas, kurios ne tik, kad nepanaikina apyvartos mokesčio, bet uždeda ir dar vieną nerišliai suręstą dar vieną mokestį – visos miško žemės apmokestinimą.

Ženkim arčiau žemės, ten valstietis vadovas prikalbėjo, maža ką, ne viską išmano vadovai, o ir neturi visko išmanyti. Imkim ir pažiūrėkim, ką rinkėjams yra įsipareigojusi ši tų pačių žemvaldžių valdoma vyriausybė? Prieš tai buvęs ir „faceliftintas“ ministrų kabinetas savo programos ir įgyvendinimo plano miškų srity yra į(si)rašęs, kad
„Tobulins atskaitymų pagal Miškų įstatymą ir bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemą, siekiant nustatyti, kad atskaitymai skaičiuojami ne nuo pajamų už parduotą medieną, o nuo miško vertės, taip mažinant naštą aktyvią veiklą vykdantiems privačių miškų savininkams, kartu suaktyvinant miško žemės rinką ir sudarant prielaidas formuoti racionalesnes miško valdas ir bendradarbiauti miško savininkams“.

Žiūrim, ką turim. Ogi turim jau minėtus ribojimus miško valdų stambėjimui, kurie tiesiogiai užkerta kelią sudaryti racionalias miško valdas, nekalbant apie tai, kad sukuria dirbtines prielaidas bendradarbiauti miško kaimynams.

Žiūrim, ką turim. Ogi turim jau minėtus ribojimus miško valdų stambėjimui, kurie tiesiogiai užkerta kelią sudaryti racionalias miško valdas, nekalbant apie tai, kad sukuria dirbtines prielaidas bendradarbiauti miško kaimynams.
Toliau: „Privačių miškų ūkio teisinio reguliavimo masto ir administracinės naštos mažinimas, suteikiant daugiau sprendimo teisių ir atsakomybės patiems miško savininkams, miškų kontrolę orientuojant į esminę įtaką miško ekosistemai turinčias miškų ūkio veiklas“.

Ar jie bent jau supranta, ką ten į(si)rašo? Ką nuveikė ministrai, kad įgyvendintų šią ausiai gražiai skambančią programinę nuostatą? Atsakymą žinot, nereikia rašyti.

Vyriausybės programoje yra ir tokių tikslų: „Tobulinsime ir racionalizuosime valstybinių ir privačių miškų valdymo modelį, sudarysime sąlygas konsoliduoti privačius miškus, valdytojams kooperuotis bendroms veikloms ir bendriems vienetams kurti. Sukursime bendrą miškų ir žemės kadastro sistemą, skatinsime privačių miško savininkų kooperaciją ir asocijavimąsi, švietimą ir konsultavimą“.

Visa tai turėtų įgyvendinti dabartinis aplinkos sektoriaus ministras. Bet kur jis ten įgyvendins konsolidavimą ir kooperaciją, kai tas pat politikas inicijavo ir registravo ribojimus įteisinančias pataisas. Su dabartinio ministro veikla šioje istorijoje apskritai keisti dalykai vyksta. Iš pradžių, būdamas aplinkiečių komitete, net jam vadovauja, registruoja pataisas, įteisinančias ribojimus, paskui, jau būdamas kabineto nariu karštai pritaria tokių ribojimų nepagrįstumui, pristato tai nusakančią vyriausybės išvadą ir tame pačiame aplinkiečių komitete pasiūlo įstatymo pataisų nebesvarstyti, o įstatymo projektą atmesti. Po kiek laiko, kuomet klausimas žemvaldžių noru perkeltas į labiau paklusnų, kaimiečių komitetą, aplinkietis dalina interviu apie tai, kad ribojimai būtini. Sunkus tas politiko gyvenimas, galvelė gali susisukti nuo nuomonių kaitos.

Dar vienas įsipareigojimas: „Sieksime išsaugoti ir skatinti kurti darbo vietas miškininkystėje ir medienos pramonėje“. Šis apskritai turėtų įeiti į istoriją, žinant, kad per paskutinius tris metus iš miškų sektoriaus išėjo apie tris tūkstančius dirbančiųjų.

Pas mus, valstybiniuose miškuose nuo žiemos pūna dešimtys tūkstančių kubinių metrų medienos, valstybės biudžetas negauna milijoninių pajamų.

Ir visa tai vyksta tuomet, kuomet šalies miškus puola ne menami kenkėjai iš Skandinavijos, o patys tikriausi žievėgraužiai, tipografai ir verpikai, nukenksminę šimtus tūkstančių hektarų Vidurio Europoje, jau šimtais hektarų džiūsta eglynai ir pušynai ir pas mus, valstybiniuose miškuose nuo žiemos pūna dešimtys tūkstančių kubinių metrų medienos, valstybės biudžetas negauna milijoninių pajamų.

Bet čia kaip beužgyjanti žaizda, ir skauda ir niežti: gal dar kartą grįžkim ir prisiminkim, ką šiuo klausimu 2016 m. rugpjūtį sakė valstiečių vadovas:
„LVŽS pasisako už aktyvią regioninę politiką ir visų sričių decentralizaciją. Siūlymai stambinti miškų urėdijas arba kurti tik vieną įmonę, kuri rūpintųsi visos šalies miškais (pavyzdžiui, akcinę bendrovę) tokiai politikai prieštarauja. Lietuvoje jau buvo daug centralizavimo projektų, visokių sujungimų, bet patirtis parodė, jog vieno kito etato sutaupymas neatperka tos žalos, kai tam tikra teritorija tampa be konkretaus šeimininko. Nuolatinės kalbos apie urėdijų galimą naikinimą daro žalą ir pačių miškininkų planams. Kaip gali planuoti savo ūkį toli į ateitį, investicijas į miškus, jei nežinai, ar dirbsi čia rytoj. Juk miškas – ne avižų laukas, per vieną vasarą neužauga. Mišką pasodina viena miškininkų karta, o kerta visai kita, po šimto metų. Todėl kuo mažiau tokių reformų – tuo šalies girioms bus geriau. LVŽS nuomone, urėdijos turėtų išlikti, bet dalis jų funkcijų ir personalo turėtų būti perkelta į jų teritorinius vienetus – girininkijas. Dabar girininkijos praktiškai neturi galimybių toliau kurti miškininkystės tradicijas, yra tik nurodymų vykdytojos ir apkrautos perdėm dideliu popierizmu“.

Po to, ką jie pridirbo miškuose, netrukus prieisime prie to, kad šalies valstybinį miškų ūkį teks dotuoti iš valstybės biudžeto ir tai bus neeilinė gėda.

Kažkaip net nejauku skaityti. Po to, ką jie pridirbo miškuose, netrukus prieisime prie to, kad šalies valstybinį miškų ūkį teks dotuoti iš valstybės biudžeto ir tai bus neeilinė gėda. Teks dotuoti miškų sektorių tuomet, kada valstybė neturi iš ko pakelti atlyginimų mokytojams.

Kalbant niekus apie miškus galima nukreipti dėmesį nuo esminių aplinkos sektoriaus faktorių – kasmet prastėjančios vandens kokybės ir augančios chemijos ir trąšų naudojimo žemės ūkyje, nykstančios biologinės įvairovės žemės ūkio laukuose, chroniškos tarpinstitucinės ir vidinės betvarkės žemės reikalus tvarkančios ministerijos pavaldume esančiose įstaigose, masiškai valstybės tarnybą paliekančiais specialistais, galų gale, atidirbinėjimo rėmėjams, kurie geležinkelio sąstatais veža biokurą ir taip įtvirtina mūsų pačią tikriausią šiluminę ir elektros priklausomybę nuo Aleksandro malonės. Vieša paslaptis, užrūstinus carą, ims dar ir nutrūks trąšų eksportas per Klaipėdos uostą. Negerai, oi negerai.

Kaip nuo maro saugant savo beveik asmeninį žemės ūkio sektorių nuo teisėtvarkos, konkurencijos, finansinių institucijų ir kitokių tyrimų - visada yra miškų korta, kurią gali ištraukt, kuomet reikia pridengti savo neturėjimą ką parodyti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
4.6923

Brangi sveikatos paieška: lietuviams siūlo medų po 187 eurus už kilogramą (110)

Lietuvoje kylant sveikuoliško gyvenimo bangai, auga ir susidomėjimas įvairiais produktais, kurie...

Pivoriūnas: niekas nerodys pajuodavusių nuo krentančios vertės rąstų rietuvių palei miško kelius (3)

Buvusio ir esamo, dviejų vyriausybių aplinkos ministrų bendravimas ir veikimo būdai primena...

Raseinių rajone traukinys partrenkė septynias avis (5)

Antradienį Raseinių rajone traukinys partrenkė ir mirtinai sužalojo septynias avis.

FNTT išaiškino nelegalų cechą – senose bačkose pagamino produktų už 2 mln. eurų (48)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pranešė išaiškinusi šešėlinį mėsos verslą bei...

Lenkai dairosi į Ukrainą: laukia derlingų žemių pardavimo (76)

Lenkijos „Rzeczpospolita“ laikraščio teigimu, Ukrainoje atsiradus žemės rinkai, į ją ims...

Top naujienos

10-metės dukters netekę ir į teismų maratoną įsukti tėvai: vienintelis dalykas, kurio norime, – teisingumas

Su Vaidu ir Jurgita Jankauskais susitikome Vaisodžių kaime, į kurį šeima planavo atsikraustyti...

Neeilinė istorija perkant būstą iš brėžinių: po dvejų metų – nei namų, nei pinigų

Daugiau nei dvi dešimtys asmenų 2017 metais nusprendė įsigyti namą ir pervedė tūkstančius...

Saudo Arabijos naftos šokas suvienijo Kiniją su jos konkurentėmis: karo bijo visi vienodai

Jei kas ir gali atitraukti Azijos supervalstybes nuo teritorinių nesantaikų ir ginčų dėl...

Plyšus aortai, retas kuris išgyvena: norint sumažinti riziką, veiksmų imtis galima nedelsiant (33)

Rugsėjo 19-ąją visame pasaulyje minima aortos diena. Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas...

Norint rasti auklę, teks paplušėti: papasakojo, kokius reikalavimus kelia tėvai, o kokių užgaidų turi auklės (46)

Prasidėjus rudeniui, daugelis mamų grįžta į darbus, o vaikai keliauja į darželius. Jei vietą...

Kupiškyje iš tėvų atimti vaikai išgyveno kančias: globėja 5-erių berniuką laikė rūsyje (237)

Kupiškio rajone, kaip įtariama, prieš penkiametį smurtavo laikinoji globėja. Ji vaiką uždarė...

Šalnos, vėjas ir lietus: likusios savaitės dienos neprimins bobų vasaros (5)

Ketvirtadienio naktį trumpi lietūs nebus labai įkyrūs, tačiau jie pasirodys daugelyje šalies...

Di Maria pasiuntė „Real“ į nokautą Paryžiuje, „Atletico“ atsitiesė mūšyje su „Juventus“ Vokietijoje – puikus ruso įvartis po vartininko „kliurkos“ (8)

UEFA Čempionų lygoje trečiadienio vakarą sužaistos paskutinės šešerios pirmojo grupių etapo...

ES baiminasi: viena iš jos pačios bloko narių gali Johnsoną ištraukti iš bėdos (57)

Europos Sąjunga baiminasi, kad Borisas Johnsonas stengsis įtikinti Vengriją vetuoti „ Brexit...

Rusijos komandos marškinėlius užsivilkęs Kalnietis dalijo rezultatyvius perdavimus

Mantas Kalnietis po kiek ilgesnio nei savaitės poilsio po pasaulio čempionato vėl išbėgo ant...