Mūsų pieno gamintojai neatmeta niūraus scenarijaus: naujas „gelbėjimo ratas“ gali ir nugramzdinti, jei susidursime su nevaldomu žaliavos pertekliumi.
Stiprus spaudimas
Nuo 2015 metų Europos Sąjunga (ES) per savo valstybes nares supirko didžiulį kiekį pieno miltelių. Tai daroma, kad būtų stabilizuotos dėl krizės smukusios pieno kainos.
Pagal šį mechanizmą nuo kovo mėnesio iki rugsėjo pabaigos vykdavo vadinamasis intervencijos laikotarpis, per kurį gamintojai galėjo parduoti Europos Komisijai (EK) tam tikrą kiekį pieno miltelių, kai kaina pasiekdavo iš anksto nustatytą ribą. Ją viršijus produkcija buvo parduodama aukcionuose. Taip palaikomos ūkininkų ir perdirbėjų pajamos.
Dabar susikaupė beveik 400 tūkstančių tonų atsargos, kurių galimas pardavimas kelia didelį spaudimą pieno ir jo produktų rinkai. Todėl sausio pabaigoje priimtas ES Tarybos sprendimas laikinai šiemet sustabdyti intervencinius pirkimus, kaip pabrėžiama, siekiant išvengti kainų kritimo ir su tuo susijusio ūkininkų gyvenimo lygio pablogėjimo.
Kokių pokyčių galėtų laukti eiliniai pieno produktų pirkėjai?
Deja, pasak Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, jau praėjo metas, kai pirkėjai galėjo džiaugtis palankesnėmis kainomis, nes 2015–2016 metais pieno pramonė buvo krizinėje situacijoje.
„Padidėjusios pieno produktų kainos, matyt, greičiausiai nesikeis. Pastaruoju metu kai kurie produktai pas mus pabrango 20–30 proc. Tačiau sviesto eksporto kainos sumažėjo ketvirtadaliu, o mūsų parduotuvėse nematome, kad jis būtų atpigęs bent 10 proc. Tai priklauso nuo perdirbėjų ir prekybininkų elgesio. Mūsų rinkoje ir pasaulinėje eksporto rinkoje procesai skiriasi“, – situaciją vertino LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas.
Paliko saugiklį
„Taryba nusprendė imtis intervencinių veiksmų, siekiant stabilizuoti pieno ir pieno produktų rinkas 2018 metais. Tai atitinka mūsų įsipareigojimą sekti rinkos pokyčius ir užtikrinti, kad laiku ir apdairiai būtų taikomos apsaugos priemonės ne tik tam, kad būtų reaguojama į rinkos sutrikdymus, bet ir siekiant, kai tik įmanoma, jų iš viso išvengti“, – pranešime cituojamas Bulgarijos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės ministras ir Tarybos pirmininkas Rumenas Porodzanovas.
Paliktas ir saugiklis: EK toliau galės supirkti pieno miltelius konkurso tvarka ir kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, kiek pirkti ir kokia kaina. Bet tokiu atveju sandėlių pildytųsi naujais šimtais tūkstančių pieno miltelių. Kaip jais atsikratyti?
Europos pieno taryba įsitikinusi, kad sukauptų pieno miltelių negalima sugrąžinti į rinką, nes kyla destabilizacijos pavojus. Pernai EK iš atsargų pardavė tik 220 tonų, šį mėnesį – beveik 1900 tonų pieno miltelių. Kaip tvirtinama, anksčiau jie buvo pirkti po kiek mažiau nei 1700, o parduoti už 1190–1350 eurus už toną. Sandėliavimo išlaidos jau viršijo 10 mln. eurų.
Žemės ūkio viceministras Saulius Savickis mūsų pieno gamintojus neseniai įspėjo, kad spaudimas parduoti atsargas didelis, sandėlius reikia išvalyti – tai grėstų sumaištimi rinkoje.
Kaip stabilizuos rinką
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis gūžčioja pečiais, vertindamas naująjį bandymą stabilizuoti rinkas. Ką tik priimtas sprendimas dar labiau sumažina galimybes ES reguliuoti pieno gamybą.
„Kaip tai stabilizuos rinką, jeigu pieno perteklius buvo superkamas Europos Komisijos. Gamybos kvotos panaikintos, Europos Sąjungoje pieno gamyba auga. Susidarius perteklinei produkcijai kris žaliavos supirkimo kainos – ūkininkai nukentės. Europos pieno taryba sako, kad turi būti gamybos reguliavimas. Kitaip vieni turės pasitraukti iš rinkos arba turės susibalansuoti. Kai kompensavo gamybos sumažinimą, vyko intervenciniai pirkimai, tuomet rinka susibalansavo. Kainos pakilo, net prasidėjo pieno riebalų produktų trūkumas“, – DELFI pastebėjo jis.
Pasak asociacijos tarybos pirmininko, nuo vasaros prognozuojama pieno supirkimo kainų krizė, bet tai priklausys ir nuo užsienio šalių gamybos apimties ir suvartojimo didelėse vidaus rinkose. Jei bus išparduodami sandėliuose sukaupti pieno milteliai, jų kaina aukcionuose kris, o tuomet perdirbėjai mažins ir pieno supirkimo kainą.
Lauktų didelė krizė
„Pernai Briuselyje rengėme protesto akcijas, kad neparduotų tų sukauptų pieno miltelių. Siūlėme juos panaudoti arba pašarų gamybai, arba skirti labdarai neturtingose Afrikos ar kitose šalyse. Jei dabar tuos miltelius išmes į rinką, tai prognozuojama, kad bus dar didesnė krizė. Lietuvos perdirbėjai ir taip „lyderiauja“: kainos pradeda kristi anksčiau nei Europos Sąjungoje, o kyla vėliau. Tokia mūsų oligopolinė sistema. Lietuvos pieno gamintojai turi mažiausias išmokas ir kainas“, – aiškino J. Vilionis.
Ūkininkai svarsto ir apie palankesnį scenarijų: stipriai atpigusius miltelius supirks stambios kompanijos ir juos brangiai realizuos didžiulėse Kinijos ar kitose užsienio rinkose. Aišku, tokiu atveju ES mokesčių mokėtojams gali kilti logiškas klausimas: ar jų pinigais nepasipelno turtingi rinkos žaidėjai?
Procesai sunkiai suvaldomi
„Dabar svarbiausia, kaip bus realizuotas sukauptas pieno miltelių kiekis. Todėl įtampa rinkose išliks. Jei priimtas sprendimas laikinai sustabdyti intervencinius miltelių pirkimus, tai, matyt, tikimasi, kad pieno supirkimo kainos šiemet stipriai nesikeis“, – DELFI pastebėjo A. Gapšys.
Vis tik jis svarstė, kad yra galimybė, jog pieno supirkimo kainos mūsų šalyje gali pradėti kristi jau nuo kovo mėnesio ir prasidės eilinė krizė.
„Europos Sąjungoje žaliavinio pieno supirkimo kainos per pastaruosius metus po truputį augo, tik vienu metu kristelėjo. O Lietuvoje matėme „kalnelius“ – tai kilo, tai krito. Tarptautiniai aukcionai nerodo blogų signalų, bet įtampa dėl supirkimo kainų išlieka. Pastovumo šiame sektoriuje tikrai nėra. Panaikinus kvotas ES šalyse šie procesai sunkiai suvaldomi ir prognozuojami“, – sakė A.Gapšys.
