Protestai prasideda
Pienininkystė traukiasi iš Panevėžio rajono – įspėja pieno ūkių savininkai. Ne vienas rajono ūkininkas pripažįsta rimtai svarstantis apie karvių pardavimą, mat dabartinė pieno supirkimo kaina – jau žemiau savikainos.
Karsakiškio seniūnijoje ūkininkaujantis Vaidas Varna su kitais ūkininkais vakar rinkose į protesto akciją Rokiškyje. Panevėžyje tokia nevyko.
„Mūsų krašto ūkininkai rinkosi arba į Rokiškį, arba į Vilnių“, – sako V. Varna.
Sunkiai beišgyvenantys ūkininkai kol kas tik susirinko į būrį, tačiau V. Varna neatmeta, jog protestuoti gali suvažiuoti ir traktoriais.
Jis pats augina apie 80 karvių, tačiau jau greitai rajono laukuose jų gali nelikti. V. Varna planuoja kitais metais nebeturėti pieno ūkio.
Anot jo, naikinti pieno ūkį verčia nesąmoningos supirkimo kainos.
Anksčiau už litrą pieno V. Varna teigia gaudavęs iki 47 centų, tačiau jau kurį laiką kaina krenta. O nuo vasario 1 dienos ūkininkui už litrą pieno supirkėjas temokės apie 24 centus – maždaug 10 centų mažiau nei sausį.
Anot jo, už parduotą pieną gaunamų dabartinių pajamų užtektų tik sumokėti atlyginimus dviem samdomiems darbuotojams ir atsiskaityti už elektrą.
Žemiau savikainos
V. Varna svarsto, kad esant tokioms pieno kainoms ūkį nuo kracho gelbėja auginamos grūdinės kultūros. Išgyventi vien iš pieno ūkininkas nebemato galimybių, nes dar spaudžia ir įsipareigojimai bankams.
„Su bankais nepajuokausi. Dieną pavėlavai sumokėti – ir jau procentai auga. Darbuotojui nesumokėsi, kitą dieną neateis – už dyką nedirbs“, – atsidūsta V. Varna.
Netrukus ateis pavasaris, ūkininkui reikės pinigų sėjai, plėvelių ritiniams, detalių technikai, degalams.
V. Varna skaičiuoja, kad išgyventų, jei už litrą pieno gautų bent po 40 centų, bet dabar mokami 24 ct – žemiau savikainos. Šioji siekia apie 27 ct už litrą pieno.
„Kainos niekur nekrenta – nei detalės pigiau kainuoja, nei degalai. Tik mums pieno kaina krenta, ūkis jau sėda į minusą“, – apgailestauja V. Varna.
Auginti karvių nebeapsimoka
Miežiškių seniūnijoje kartu su sūnumi ūkininkaujantis Jonas Vidugiris laiko 50 melžiamų karvių. Nors jau prasidėjęs vasaris, ūkininkas sako net nežinantis, kiek gaus už pieną, – supirkėjas nėra paskelbęs kainos. Tik viešojoje erdvėje girdintis, kad visiems ji mažesnė nei sausį.
Dar praėjusią vasarą už litrą pieno Vidugiriai gaudavo po 42 centus. Sausį supirkėjas ūkininkui mokėjo tik po 35 centus.
„Bent jau būtų tokia kaina, kaip vasarą. Tada dar pakenčiama, o apie 30 centų – jau nuostolis, nebeapsimoka auginti gyvulių, karvių melžti“, – sako J. Vidugiris.
Atsisakyti ūkio jam neleidžia turimi įsipareigojimai.
„Tokios kainos yra nesąmonė ir negalės ilgai būti. Turės arba pakelti, arba valstybė ūkininkus paremti, nes su tokiomis kainomis pieno ūkiai tikrai neišgyvens“, – įsitikinęs J. Vidugiris.
Vasarą per dieną primelžiantys virš tonos pieno, Vidugiriai dabar primelžia gerokai mažiau – apie 400 kg.
Dalį pieno iš jų ūkio nuperka žmonės, gaminantys sūrius, ir moka apie 70 centų.
Šie pirkėjai ūkininkui naudingesni nei didieji supirkėjai, tačiau viso primelžiamo pieno tokie nepaimtų.
Ūkių mažėjo, karvių daugėjo
Sausio 1 dienos duomenimis, Panevėžio rajone veikė 341 pieno ūkis. Dar prieš metus jų buvo visu pusšimčiu daugiau. Daugiausia šios veiklos atsisakė smulkūs ūkiai, auginę po 1–3 karves.
Tačiau pačių karvių šiemet rajone daugiau – 7804, pernai ūkiuose mūkė 7730 žalosios.
Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Zitos Bakanienės teigimu, daugiausia karvių laikoma rajono žemės ūkio bendrovėse – 5006. Yra ir vienas stambus ūkininkas, turintis apie 1000 gyvulių.
Vedėjos teigimu, pieno gamintojai turi dvi dideles problemas: pieno kainos ir investiciniai projektai. Norintieji dalyvauti atsinaujinimo programose – plėsti statinius ir panašiai – projektus pateikė dar 2021 metais. Tačiau atsakymus, ar projektas bus finansuojamas, gavo tik praėjusių metų pabaigoje, tai yra praėjus pusantrų metų.
„Dabar žmonės nebežino, ką daryti. Pienas beveik už dyką, jo pagamintas pieno kilogramas nebeatperka savikainos, o išaugo visų statybinių medžiagų, darbų kainos, kilo atlyginimai. Ūkininkai neviltyje“, – pažymi Z. Bakanienė.
Siūlys indeksuoti kainas
Žemės ūkio ministerija teigia, kad nuo paėjusių metų spalio pieno supirkimo kaina ėmė mažėti dėl gerokai kritusių grietinėlės, sviesto ir kietojo sūrio kainų užsienio rinkose. Lietuva eksportuoja iki 70 proc. pieno produkcijos.
Taip pat pastaruoju metu ėmė mažėti pieno produktų vartojimas ir vidaus rinkoje.
Dėl šių priežasčių sumažėjus Lietuvoje pagamintos pieno produkcijos konkurencingumui ir susidarius nepalankioms pardavimų sąlygoms, pieno produktų perteklius kaupiamas sandėliuose.
Ministerija tikina, jog artimiausiu metu planuojama inicijuoti teisės aktų pokyčius, kad pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos pagal pieno produkcijos pardavimų kainas. Tai reiškia, kad brangstant pieno produktams, analogiškai kiltų ir ūkininkams mokama pieno kaina.
Taip pat žadama peržiūrėti pieno ūkių investicinius projektus, kad jie nebūtų stabdomi ir įgyvendinami numatytu laiku. Taip pat parengtas įsakymo projektas dėl lengvatinių paskolų teikimo sąlygų.
