„Mes nusivylę, nes turime bėdų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kovo 14 d. kreipėmės į šią ministeriją, kad būtų paaiškinta, kaip elgtis, jei susirgs nors vienas darbuotojas, kaip buvo duonos kepykloje. Norime, kad būtų kuo skubiau ištirti visi darbuotojai ir jie galėtų kuo greičiau grįžti į darbą. Atsakymo ar taip bus iki šiol neturime“, – sako Egidijus Simonis, „Pieno centro“, vienijančios didžiausias pieno perdirbimo įmones, vadovas ir tikina, kad raštus rašė tiek asociacijos, tiek pavienės įmonės, tačiau atsakymo iki šiol nėra ir jokių postūmių taip pat.

Verslas neprašo nemokamų testų – sutinka mokėti, tačiau tokių taip pat niekas neduoda.

Jis aiškina paprastai – jei reikės karantinuoti vieną pamainą, gamintojai dar ras kuo ją pakeisti ir galėtų toliau veikti. Tačiau jei reikės uždaryti ir antrą pamainą, tektų uždaryti visą įmonę. Tą iš karto pajustų vartotojai ir prasidėtų panika. Be to, Lietuvoje viena pieno perdirbimo įmonė per parą superka 500-800 t pieno. Tokį kiekį perimti ir perdirbti kitos įmonės nesugebės fiziškai.

Be to, tai bus socialinė problema regionui – pienininkai, grūdininkai, mėsininkai paprastai pagrindiniai savo krašto darbdaviai. Jei gyvulius dar galima laikyti ir šerti, tai pieno, jei jo neperdirbsi, nėra kur dėti.

Sveikatos apsaugos ministerija „Delfi“ atsiųstame atsakyme, kur buvo prašoma paaiškinti šią situaciją, rašo, jog tvarka derinama:

„Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi ir išsiuntusi derinti Rekomendacijų dėl maisto pramonės įmonių prevencinių priemonių projektą suinteresuotoms institucijoms – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Lietuvos pramoninkų konfederacijai ir dviem asociacijoms – „Lietuvos maisto pramonei“ ir „Lietuvos gėrimai“.

Vyriausybės sudarytai Ekonomikos skatinimo darbo grupei, kurią sudaro įvairių ministerijų atstovai, yra pavesta šias rekomendacijas suderinti su pramonės atstovais.

Derinimui pateiktose rekomendacijos ministerija siūlo maisto pramonės įmones užtikrinti, kad visuose maisto tvarkymo etapuose dirbtų tik darbuotojai, neturintys viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių (pvz., pakilusi kūno temperatūra, sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas ir pan.).

Minėtas įmones taip pat siūloma įpareigoti, kad jų įmonių darbuotojai būtų informuoti, kad darbo metu pasireiškus ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų ar ūmių žarnyno infekcijų požymiams, jie nedelsiant privalo informuoti atsakingą asmenį ir nusišalinti nuo darbo, jiems turi būti rekomenduojama konsultacija Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai nuotoliniu būdu;

Maisto pramonės įmones taip pat siūloma įpareigoti, kad jų darbuotojai vengtų tiesioginio kontakto, laikytųsi saugaus kontakto (ne mažiau kaip 1–2 metrai), griežtai laikytųsi rankų higienos (dažnas rankų plovimas su muilu ir įtrynimas dezinfekuojančiu skysčiu), vengtų liesti rankomis veidą, akis, nosį, burną ir kt., laikytųsi kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dėvėtų asmenines apsaugos priemones;
Maisto pramonės įmones taip pat siūloma įpareigoti, kad vienkartinės pirštinės negalėtų būti dezinfekuojamos skysčiais ir naudojamos pakartotinai jas nusiėmus.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)