Tačiau, pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, tai buvo tik pirminė žinia, nes galutinio sprendimo skirti šias lėšas nėra.
„Pirminė informacija tokia, tačiau realiai pinigai bus paskirti tik po sausio 18 d. Europos Komisijoje vyksiančio balsavimo. Žemdirbiškoje visuomenėje svarstoma, kad galbūt šias lėšas ne mokėti ūkininkams, bet jas įdėti į rizikos valdymo fondą“, – DELFI TV konferencijoje sakė B. Markauskas.
Vyriausybei spalio pradžioje paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją (EK), prašydama padengti nuo liūčių nukentėjusių žemdirbių nuostolius. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama išsiaiškinti tikrąjį nuostolių mastą, surinko informaciją iš savivaldybių apie žuvusių pasėlių plotus.
EK pasiekė informacija apie Lietuvoje stichijos padarytą žalą. Lietuvos savivaldybių pateiktais duomenimis, žalą dėl ilgalaikių liūčių patyrė 6985 grūdų ūkiai 408 888 ha plote (tai sudaro 27 proc. grūdinių pasėlių ploto).
Visiškai žuvo grūdinių augalų (javų, grikių,rapsų, kukurūzų) derlius 67 149 ha plote. Stichija palietė žemdirbius visoje Lietuvoje, tačiau labiausiai nukentėjo Rytų Lietuvos ūkininkai. Daugiausia pasėlių žuvo Rokiškio rajone – 9612 ha, Anykščių r. – 6910 ha, Ukmergės r. – 5566 ha, Švenčionių r. – 4302 ha, Panevėžio r. – 3675 ha.
Savivaldybių pateiktais duomenimis, 2017 m. pasėta 502 269 ha žieminių pasėlių. Dėl užlietų laukų žieminiais pasėliais kitų metų derliui nepasėta arba jau žuvo 291 771 ha. Bulvių, daržovių, uogynų, sodų, pašarinių ir kitų augalų žuvo 10 tūkst. ha., iš jų – 1 744 ha bulvių ir daržovių derliaus.
